Ministras atvyko trumpam

Birželio 30 dieną Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis vis dėlto atvyko į Vilnių. Tačiau kitą dieną surengtame Demokratijų bendrijos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime nedalyvavo – Lenkijai atstovavo buvęs prezidentas Aleksandras Kwasniewskis. Užsienio reikalų ministrų susitikimas Vilniuje vyko pažymint Lietuvos pirmininkavimo bendrijoje pabaigą. Pirmininkavimas liepos 1-ąją buvo perduotas Mongolijai. Renginyje dalyvavo daug aukštų pareigūnų, tarp jų – ir JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton. Anksčiau žadėjęs nekelti kojos į Vilnių iki bus išspręstos lenkų tautinės mažumos problemos, R. Sikorskis į Vilnių atvyko ketvirtadienio vakarą tik kelioms valandoms. Vilniuje R. Sikorskis susitiko su lenkų tautinės mažumos atstovais. Atsakydamas į klausimą apie įtemptus dvišalius santykius ministras sakė laukiantis palankumo gesto iš Lietuvos pusės: „Kaip žinote, mes norime turėti geriausius įmanomus santykius su Lietuva. Kas tam padėtų? Tai būtų palankumo gestas Lietuvos lenkų mažumai. Tai, manau, yra abipusis interesas ir mes kantriai to lauksime“. Tačiau ministras neatskleidė, apie ką kalbėjosi su lenkų atstovais, tik minėjo kažkokius neįvykdytus Lietuvos vadovų įsipareigojimus: „Lenkų tautinė mažuma Lietuvoje yra politiškai įtakinga, labai populiari šioje šalyje ir mes tęsime dialogą su Lietuvos vadovais apie įsipareigojimų vykdymą, kurie iki šiol nepadaryti“.

Paprašytas pakomentuoti Lenkijos ministro pareiškimus lenkų bendruomenei Vilniuje apie tai, kad Lenkija turi pakankamai svertų spausti Lietuvą (kalbėta netgi apie ekonomines sankcijas), Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sakė, kad nesirengia komentuoti to, ko pats nėra girdėjęs, o Lietuvos ir Lenkijos visuomenių santykiai, jo nuomone, yra puikūs, dvišalę įtampą kelia tik kai kurie politikai. Tokį įspūdį A. Ažubalis susidarė pabendravęs su buvusiu Lenkijos vadovu A. Kwasniewskiu. Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, jog per priėmimą, vykusį ketvirtadienio vakarą Nacionalinėje dailės galerijoje, jam neteko pabendrauti su R. Sikorskiu.

Vilniuje viešėjęs kadenciją baigęs Lenkijos prezidentas A. Kwasniewskis teigė, kad dvišalius kaimynių santykius būtina atšildyti. To jis žadėjo siekti kartu su prezidentu Valdu Adamkumi.

Dar prieš ministro vizitą lenkų dienraščio „Rzeczpospolita“ portalo rp.pl antraštė skelbė: „Lenkų ministras sutinkamas antilenkiška programa“. Dienraščio autorius įtarė, kad per vienos Lietuvos komercinės televizijos laidą „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ reportažas apie lenką, 1998 metų vasario 15-ąją (prieš pat Vasario 16-osios 80-metį) nužudžiusį dešimt lietuvių savo kaime, parodytas esą specialiai prieš Sikorskio vizitą. Tačiau yra žinoma, kad laidų ciklas apie žymiausius kriminalinius nusikaltimus, įvykusius Lietuvoje per dvidešimt metų, rodomas jau seniai ir tikrai nėra specialiai nukreiptas prieš lenkus.

Prieš Lenkijos ministro vizitą į Vilnių Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna“ išplatino kreipimąsi, kuriuo lenkiškų mokyklų Lietuvoje pedagogai raginami nepaisyti Švietimo įstatymo nuostatų ir moksleivius auklėti pagal senąją tvarką. Draugija „kviečia tęsti mokymą pagal praktikoje jau patikrintas taisykles iš ankstesnio įstatymo“. „Macierz Szkolna“ taip pat ragina „konstruktyviai priešintis“ Švietimo įstatymui. Apie tai pranešusi Lenkijos žinių agentūra PAP teigė, kad tokį kreipimąsi gavo lenkiškų Lietuvos mokyklų mokytojai bei direktoriai. Lenkus Švietimo įstatyme bene labiausiai piktina nuostata, įpareigojanti lenkiškose mokyklose Lietuvos istorijos ir Lietuvos geografijos pamokas vesti lietuvių kalba. Taip pat piktinamasi lietuvių kalbos brandos egzamino suvienodinimu lietuviškose ir lenkiškose mokyklose – teigiama, kad lenkų tautybės būsimieji abiturientai neturi pakankamai laiko pasivyti lietuvių tautybės bendraamžius. PAP cituojamas „Macierz Szkolna“ vadovas Juzefas Kvetkovskis teigė, kad Švietimo įstatymo nuostatos yra diskriminacinės, kelia grėsmę lenkų tautinės mažumos švietimui, riboja tėvų teisę auklėti savo atžalas gimtąja kalba ir pažeidžia vaikų teises.

Europos Parlamento nariai iš Lietuvos birželio 24-ąją laišku kreipėsi į Europos Sąjungos vadovus – į ES Tarybos pirmininką Herman von Rompuy, Europos Komisijos pirmininką Jose Manuelį Barroso bei ES pirmininkaujančios Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Organą, laiško kopija išsiųsta ir Europos Parlamento pirmininkui prof. Jerzy Buzekui. Tai buvo išsamūs atsakymai į priekaištus ir kritiką Lietuvai, kuri buvo išsakyta anksčiau parašytame V. Tomaševskio ir kitų 26 Europos Parlamento narių pasirašytame laiške, irgi adresuotame Europos Sąjungos institucijų vadovams. „Mes esame didžiai nusivylę, kad Europos lyderiai yra klaidinami, bandoma įžiebti neapykanta tarp žmonių, kurie dešimtmečius taikiai gyvena vieni šalia kitų, ir nubrėžti naujas skiriamąsias linijas tarp vietos bendruomenių“, – sakoma Lietuvos europarlamentarų laiške. Laišką pasirašė europarlamentarai Vytautas Landsbergis, Zigmantas Balčytis, Laima Andrikienė, Vilija Blinkevičiūtė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Juozas Imbrasas, Algirdas Saudargas, Rolandas Paksas, Leonidas Donskis ir Justas Paleckis. Jie išsamiai paaiškino Lietuvos švietimo reformos esmę, naująją Švietimo įstatymo redakciją, Valstybinės kalbos įstatymą ir jo taikymą bei kitus klausimus. „Mes norime Jus patikinti, kad Lietuva nepažeidžia jokių tarptautinių sutarčių, gerbia ir gerbs joje gyvenančių mažumų teises. Mes, Europos Parlamento nariai iš Lietuvos, atstovaujantys skirtingoms politinėms partijoms, esame vieningi ir pasiryžę stabdyti bet kokius bandymus kurti naujas įtampas tarp Europos tautų“, – rašė Lietuvos atstovai.

© 2011 „XXI amžius“