Graikijos parlamentas pritarė biudžeto taupymui

Biudžeto taupymo planas, kurį siūlė Graikijos ministras pirmininkas George’as Papandreou, buvo patvirtintas ketvirtadienį per antrą balsavimą šalies parlamente: jam pritarė 155 parlamentarai, prieš projektą balsavo 136 parlamentarai. Penkerių metų biudžeto programa, numatanti išlaidų mažinimą, mokesčių didinimą ir plačią privatizaciją, kurios bendra vertė sudaro 78 mlrd. eurų, yra viena pagrindinių sąlygų, kad šalis gautų jau penktą sumą iš bendros kreditinės 110 mlrd. eurų ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos programos. G. Papandreou pareiškė, kad įstatymų leidėjai laimėjo sunkią kovą, kad piliečiams būtų paskelbtas griežtas taupymas ir tokiu būdu išvengta bankroto.

Kol parlamentas dvi dienas balsavo, patvirtindamas 28,4 mlrd. eurų griežto taupymo planą, prie parlamento Atėnuose tuo metu nesiliovė riaušės.

Europos Sąjunga nurodė, kad Graikija jau patenkino sąlygas, kurias iškėlė euro zonos valstybės, kad Atėnai galėtų gauti užblokuotą 12 mlrd. eurų finansinės paramos dalį iš bendros sumos, sutartos su TVF pernai. ES buvo pareiškusi, kad nesuteiks pagalbos Graikijai, nepatvirtinus griežto taupymo plano. Be šito Atėnų lauktų neišvengiamas nemokumas jau liepos–rugpjūčio mėnesiais. Sprendimas sukėlė didžiulius protestus šalyje, bet tai vienintelė galimybė skolose paskendusiai šaliai gauti papildomas paskolas iš tarptautinių finansinių institucijų. Taupymo priemonės tikrai yra griežtos. Valstybė įsipareigojo 28 mlrd. eurų sumažinti išlaidas. Tai pajus kiekvienas šalies gyventojas, ypač neturtingiausi: vidurinis gyventojų sluoksnis, socialiai remtini žmones ir, aišku, jaunimas, kuriam ir taip sunku rasti darbą. Griežtoms taupymo priemonėms nepritaria dauguma graikų, bent taip rodo visos sociologinės apklausos. Tačiau kita išeitis, kaip tvirtina dauguma ekonomistų, yra šalies bankrotas. Apžvalgininkai pabrėžia, jog dabartinė Graikijos vyriausybė nepaaiškino visuomenei, kad bankrotas turėtų nepalyginamai skaudesnes pasekmes visai šaliai nei dabartinės taupymo priemonės. Graikija bus priversta rimtai privatizuoti savo ūkį bei pagaliau pradėti surinkti mokesčius, ko iki šiol nepajėgė padaryti.

Tačiau ar tai išspręs ilgalaikes Graikijos ūkio problemas, sunku pasakyti. Ne vienas ekonomistas labai skeptiškai vertina dabar Vakarų pasaulyje madingą taupymo politiką. Masiniai atleidimai iš darbo bei mokesčių didinimas, nors ir gali subalansuoti valstybių biudžetus, bet taip pat gali įstumti valstybes į dar didesnę ūkio krizę nei iki šiol. Kai kurių Europos Sąjungos šalių ūkinė padėtis rodo, kad ES ritasi į bendrą ūkio krizę. Tai gali tapti rimta politine Sąjungos krize. Visų pirma, griežtas taupymas neišvengiamai kelia socialines problemas. Protestuotojai kovoja ne prieš paramą į vis didesnę ekonominę krizę klimpstančiai valstybei, bet prieš politikus, nes netiki, jog parama bus skirta nacionalinei ekonomikai gelbėti, o ne suinteresuotų grupių kišenėms papildyti. Protestuojama ir jau net fiziškai kovojama su valdžios nemokšiškumu ir korupcija. Pagaliau su sustabarėjusia politine sistema, kuri ir lemia tokias krizes. Antra, krizėje atsidūrusių šalių likimą lemia institucijos, esančios už tų šalių ribų, bei stipriausios ES valstybės. Graikijos, o anksčiau ir Airijos piliečiai gali protestuoti kiek nori, bet valdžia yra aplinkybių priversta daryti sprendimus prieš savo rinkėjų valią. Vargu, ar toks suverenumo ribojimas kelia pasitenkinimą. Vis dažniau klausiama, kodėl nacionaliniai politikai atlieka tik svetimos valios vykdytojų vaidmenį. Kaip rašė Atėnų laikraštis „Kathimerini“, Graikijos parlamento sprendimas „yra žlugusios politinės, ūkinės, socialinės sistemos agonija“, paaiškindamas, jog „tai paliudijo prie parlamento rūmų vykę ekscesai, nors tikrosios žinios nuskambėjo parlamento salėje. Deputatai buvo priversti keturis dešimtmečius gyvavusią Graikiją nudurti – būtent taupymo priemonėmis, kurios taip pakeis viešąjį sektorių, jog besaikiam išlaidavimui jis nebetiks“. Tokiu apibūdinimu laikraštis pripažino, kad Graikijai primesta taupymo politika tėra nereikalingo pinigų švaistymo nutraukimas.

Gal ir Lietuvoje taupymo politika būtų veiksmingesnė, jeigu būtų nuskurdinami ne vien paprasti žmonės, bet ir juos valdantieji būtų pasiryžę susimažinti visas gaunamas valdiškas įplaukas.   

© 2011 „XXI amžius“