Lenkų politikai kelia sumaištį mokyklose

Ar „paliaubos“ bus tikros?

Dalis Lietuvos lenkų mokinių penktadienį ėjo ne į mokyklas, o į protestą, vykusį prie prezidentūros Jono Česnavičiaus nuotrauka

Nepaisydami prasidėjusių mokslo metų, dalis Lietuvos lenkų mokinių penktadienį ėjo ne į mokyklas, o į protestą prieš naująjį Švietimo įstatymą, kurio pataisos sustiprina lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose ir nuo 2013-ųjų suvienodina lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams. Penktadienio ryte prasidėjusi protesto akcija tęsėsi dvi valandas. S. Daukanto aikštėje beveik tūkstantis susirinkusių mokinių buvo atsinešę be jokio pagrindo įstatymą smerkiančius plakatus, reikalaujančius „laisvės mokytis gimtąją kalbą“, smerkiančius „diskriminacijos ir nutautinimo politiką“. Įvairiausius priekaištus įstatymui „drabstė“ Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikai, kai kurie mokiniai, jų tėvai. Lietuvos lenkų mokinius iš atokesnių regionų į protesto akciją Vilniuje suvežė lenkų politikų užsakyti autobusai.

Po penktadienį Vilniuje įvykusio lenkų tautinės mažumos mitingo  Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paskelbė planuojantis sekmadienį atvykti į Lietuvą, tuo nustebindamas ir nuvildamas Lietuvos visuomenę, nes peržengiamos diplomatijos ribos - faktiškai D. Tuskas tarsi atskuba paremti skriaudžiamos lenkų tautinės mažumos. Sekmadienį Palangoje susitikę Lietuvos ir Lenkijos premjerai Andrius Kubilius ir D. Tuskas sutarė sukurti ekspertų darbo grupę, kuri įvertintų naująjį Lietuvoje įsigaliojantį Švietimo įstatymą, numatantį platesnį dėstymą lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose. Lenkijos premjeras pažymėjo, kad Lietuvoje gyvenantiems lenkams reikia gerai mokėti ne tik gimtąją, bet ir valstybinę kalbą. O politikai, anot jo, tautinių mažumų problemų neturi išnaudoti savo naudai. A. Kubilius sakė, kad ekspertai nagrinės tiek Lenkijos lietuviams, tiek Lietuvos lenkams rūpimus klausimus. Tačiau Vyriausybės vadovas pridūrė, jog Lietuvoje neketinama keisti naujojo Švietimo įstatymo, kurį kritikavo lenkų politikai. Bendroje spaudos konferencijoje Lietuvos premjeras atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė, siekdama pagerinti sąlygas tautinėms mažumoms, nustatė joms penktadaliu didesnį moksleivio krepšelį nei lietuviškų mokyklų moksleiviams, sumažino minimalų mokinių skaičių klasėse, kad būtų galima išsaugoti nedideles lenkiškas mokyklas. Lenkijos Vyriausybės vadovas žurnalistams sakė išgirdęs iš A.Kubiliaus, kad naujojo įstatymo tikslas nėra Lietuvoje gyvenančių lenkų teisių ar švietimo komforto sumažinimas, tačiau atkreipė dėmesį, kad lenkų tautinės mažumos nuogąstavimai nėra išsklaidyti. Kartu jis pabrėžė, kad lenkams Lietuvoje valstybinės lietuvių kalbos mokėjimas yra ne mažiau svarbus nei geros lenkų kalbos žinios: „Aišku, nėra jokių abejonių kad lenkams, gyvenantiems Lietuvoje, lietuvių kalbos mokėjimas yra tiek pat svarbus kaip ir lenkų kalbos mokėjimas. Ir niekas neturėtų to paneigti“. Po šių Lenkijos premjero žodžių A.Kubilius išsakė viltį, kad juos išgirs ir aštrių pareiškimų nevengiantys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovai.

Lenkijos premjeras, po susitikimo Palangoje, Vilniuje dalyvavo lenkų kalba aukotose šv. Mišiose ir bažnyčioje pasakė kalbą. Šv. Teresės bažnyčia, kurioje meldėsi Lenkijos premjeras, buvo sausakimša. D. Tuskas po mišių pabrėžė, kad Lenkijos santykiai su Lietuva bus geri tiek, kiek bus geri Lietuvos santykiai su lenkų mažuma. Jis taip pat nepamiršo pridurti, kad Lietuvoje gyvenantiems lenkams valstybinės lietuvių kalbos mokėjimas yra ne mažiau svarbus negu lenkų kalbos.

Atmosfera buvo kaitinama jau keletą dienų iki skelbiamo mitingo ir streiko. Valdemaras Tomaševskis, atstovaujantis Lietuvai Europos parlamente, spaudos konferencijoje kvietė mokinius kuo aktyviau prisidėti prie streiko, o mitingu ir streikais grasinę kiti Lietuvos lenkų atstovai į politines kovas juos įtraukė kviesdami neiti į pamokas. Tai patvirtino keletas tautinių mažumų moksleivių, trečiadienį dalyvavusių spaudos konferencijoje, kurioje buvo klausomasi Seimo nario Jaroslavo Narkevičiaus bei europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio skundų dėl esą bloginamos tautinių mažumų situacijos. V. Tomaševskis aiškiai politizavo Lietuvos valdžios pastangas tautinių mažumų švietimą nors šiek tiek priartinti prie pasaulyje ir Europoje priimto modelio ir akivaizdžiai kurstė tautines mažumas, ypač lenkiškai kalbančias, priešintis priimto įstatymo nuostatoms. „Priimtas politinis sprendimas, politinis įstatymas, kuris liečia švietimą, nors švietimas turi būti apolitiškas. Dabar kita pusė – tautinių mažumų  vaikų tėvai, mokiniai turi gintis. Gintis reikia įvairiomis priemonėmis, taip pat ir politinėmis“, – savo nuostatas dėstė europarlamentaras. Padėtį švietimo srityje V. Tomaševskis aiškino savaip: „Vienintelis tikslas – politinis – kovoti su tautinių mažumų mokykla. Klausimas, kodėl tai norima daryti (...). Tautinių mažumų mokykla konkurencinga, iš jų į aukštąsias mokyklas įstojo daugiau abiturientų negu iš mokyklų, kuriose mokoma valstybine kalba. 2010 m. į aukštąsias mokyklas įstojo 72 proc.“. V. Tomaševskis tvirtino kaip tėvas palaikantis streiką ir jo sūnus dalyvaus streike. Pasak politiko, tai dėl to, kad jo vaikas nebegalės iki 12-tos klasės mokytis gimtąja kalba. Rugsėjo 2-ąją akciją prie Prezidentūros organizavusio Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo pirmininkas Miroslavas Šeibako tikino, kad nauja Švietimo įstatymo redakcija smarkiai pablogina tautinių mažumų mokyklų situaciją – esą per dvejus metus tautinių mažumų moksleiviai nespės išmokti programos, kurią lietuviai įsisavina per dvylika. M. Šeibako teigimu, įstatymas visiškai keičia mokyklų funkcionavimą – esą įvedamas dvikalbis mokymas, mat, kai kurie dalykai turi būti privalomai dėstomi lietuvių kalba. Naująjį Švietimo įstatymą lenkų mokinių tėvų atstovas vadino diskriminaciniu ir tvirtino, kad tėvai dėl to netylės. Vienas streiko organizatorių Albertas Narvoišas pripažino, kad streikas ir mitingas rengiami ir mokinių bei absolventų iniciatyva. Pasak A. Narvoišo, mokiniai į pamokas gali neiti dieną, gali ir daugiau. Kiek truks streikas, priklausys nuo to, ar valdžia pradės diskutuoti su visuomene apie priimtą įstatymą, – teigė spaudos konferenciją surengę ir dalyvauti mitinge bei lenkų mokinių streike raginę politikai. Dar prieš rugsėjo 2-ąją vykusį mitingą prie Prezidentūros Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumas Švietimo įstatymą vadino diskriminaciniu ir kartu ragino ruoštis streikui – nuo rugsėjo 2 d. neiti į pamokas. Išplatintame pranešime buvo informuojama, kad bus mitinguojama prieš priverstinį dvikalbio mokymo tautinių mažumų mokyklose įvedimą, gimtosios ir valstybinės lietuvių kalbos mokymo programos bei egzamino suvienodinimą bei prieš mokyklų su dėstomąja valstybine kalba protegavimą tautinių mažumų mokyklų sąskaita. Kaip tikras pasipriešinimas valdančiųjų neteisingumui esą susidarė dešimtys streiko komitetų lenkų mokyklose Vilniuje ir Vilniaus krašte. „Paremkime rugsėjo 2 d. 10.00 val. mitingą prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros! Prisijunkime taip pat prie streiko nuo rugsėjo 2 d. neidami į pamokas“, – raginama kreipimesi. „Tegu šis streikas taps diskriminuojančio Švietimo įstatymo panaikinimo pradžia!“, – mokinius ragino Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumas. Buvo skelbiama, kad mitingą remia Lietuvos lenkų sąjunga, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, partija „Rusų aljansas“, Lietuvos rusų mokyklų mokytojų draugija.

Lietuvos valstybės atstovai ir politikai paneigė lenkų politikų skleidžiamas nuostatas apie tariamai diskriminacinę lenkų mokinių padėtį Lietuvoje. Kalbėdama su žurnalistais Molėtuose ketvirtadienį šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad Lietuva sudaro vienas iš geriausių sąlygų pasaulyje tautinėms mažumoms mokytis gimtąja kalba. Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 80 lenkų mažumai skirtų mokyklų, kuriose galima pradėti ir baigti mokslus lenkų kalba, likusioje Europos dalyje tokių mokyklų yra 40, o Jungtinėse Valstijose, kur gyvena daugiau kaip 1 mln. lenkų, nėra nė vienos tokios mokyklos, sakė prezidentė. „Galiu tik dar kartą pasakyti labai tiesiai, kad Lietuva pasižymi viena iš geriausių savo švietimo sistemos tautinėms mažumoms padėčių. Aš norėčiau palinkėti ir kitoms valstybėms, ir kitoms tautinėms mažumoms turėti tokias sąlygas kaip Lietuvoje“, – apsilankiusi Molėtų pradinėje mokykloje sakė prezidentė, paprašyta pakomentuoti penktadienį lenkų mažumos rengiamą mitingą prie Prezidentūros. D. Grybauskaitė sakė: „Nekalbėkime apie nuolaidas, o kalbėkime apie tai, kad kiekvienas turėtume išmokti tas kalbas, kuriomis kalba mūsų piliečiai. Ir aš kalbu beveik visomis mūsų tautinių mažumų kalbomis ir tuo didžiuojuosi. Manau, kad tai ir yra pagarba mūsų tautinėms mažumoms“.

Lietuvos valdžia sako, kad taip artėjama prie Europos standartų ir siekiama sudaryti geresnes sąlygas tautinėms mažumoms geriau išmokti valstybinę lietuvių kalbą, taip pagerinant jų galimybes konkuruoti darbo rinkoje ateityje. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius praėjusią savaitę sakė: „Daugelis šalių Lietuvai galėtų pavydėti tokių sąlygų, kurios, pradedant ikimokykliniu ugdymu, baigiant aukštuoju mokslu, sudaro sąlygas savo gimtąja kalba įgyti išsilavinimą. Ir prie tokio nuošimčio atskirų tautinių mažumų, koks yra Lietuvoje, išsilavinimo prieinamumas išskirtinai patogus ir didelis (...). Interesas – ne kažkieno padėtį pabloginti, o vaikų lūkesčiai kuo geriau pasiruošti tolesniam gyvenimui“. G. Steponavičius tvirtino gavęs Lenkijos ministrės laišką, kuriame Lietuvos žingsniai suprantami. Ministras atkreipė dėmesį, kad visiems vienodas lietuvių kalbos egzaminas įvedamas nuo 2013 metų, tačiau pereinamuoju laikotarpiu tautinių mažumų abiturientai jį laikys valanda ilgiau, galės naudotis žodynais, bus palengvintas vertinimas. Trečiadienį G. Steponavičius raginimus nevesti vaikų į pamokas pavadinęs „neadekvačiais“: „Šiandien noriu pasakyti, kad planuojamos streikų akcijos yra Lietuvos lenkų politikų rankose (...). Labai kritiškai vertinu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos neadekvačius veiksmus, kurie iš esmės kiršina ir įžiebia gilią nesantaiką tarp Lietuvoje gyvenančių skirtingų tautybių žmonių“.

Pasak G. Steponavičiaus, lietuvių kalbos mokymosi stiprinimas yra ir išliks vienas iš ministerijos veiklos prioritetų. Papildomų lietuvių kalbos pamokų įvedimą jis įvardijo kaip siekį padėti mūsų šalies jauniems piliečiams kuo geriau pasiruošti tolesniam gyvenimui. „Jautriai žiūrėdami į šias naujoves, suteikiame visą reikiamą pagalbą tautinių mažumų mokykloms – tai ir tiksliniai mokymai pedagogams, nauji vadovėliai lietuvių kalba, papildomos tam skiriamos lėšos. Tai rodo Lietuvos valstybės norą ne tik reikalauti, bet ir padėti. Tačiau mokinių lavinimosi įvėlimas į politiką yra neatsakingas veiksmas“, – teigė ministras. Pasak jo, dangstydamiesi tėvais ar mokiniais, Lietuvos lenkų politikai bauginimais ir spaudimu mokyklų vadovams ar mokytojams mėgina supriešinti Lietuvoje gyvenančius skirtingų tautybių žmones. „Aš tikiuosi, kad su šia valstybe savo ateitį siejantys tėvai ir moksleiviai neužkibs ant šio politikų surežisuoto kabliuko (...). Lenkų jaunimas ir tautinių mažumų švietimas neturi tapti vietos lenkų politikų užgaidų įkaitais“, – kalbėjo G. Steponavičius. Pasak jo, nedovanotina, kai netgi Seimo nariai, mėgindami didinti įtampas, siekdami siaurų politinių trumpalaikių interesų, baugina, daro spaudimą lenkų mokyklų vadovams, mokytojams ragindami nesilaikyti įstatymų – pavyzdžiui, nelankyti lietuvių kalbos kvalifikacijos kursų. Ministras sakė asmeniškai laišku kreipęsis į visų tautinių mažumų mokyklas lankančių vaikų tėvus. Jiems paaiškinti naujo Švietimo įstatymo reikalavimai bei priemonės, kurias Vyriausybė įgyvendina siekdama padėti kiekvienam mokiniui ir mokytojui.

Premjeras A. Kubilius buvo perspėjęs, kad dėl dalies lenkų tėvų ir mokytojų pasipiktinimo naujuoju Švietimo įstatymu neturi kentėti vaikai. Be to, jis švelniai pabrėžė, kad gali būti keliamas klausimas dėl jų atsakomybės. Trečiadienį po Vyriausybės posėdžio Premjeras sakė žurnalistams: „Diskutuoti galima aštriai ir emocingai, bet dėl to neturi kentėti vaikai. Būtų gerai, kad ir tėvai, ir politikai suprastų savo atsakomybę už tai, kad lenkų tautybės ir kitų tautybių vaikai gautų tinkamą išsilavinimą Lietuvoje. Nėjimas į pamokas nėra tai, kas gali nekelti klausimo apie tėvų ir mokytojų atsakomybę“. 20 metų švietimo  srityje daromas nuolaidas lenkų ir kitoms mažumoms Premjeras įprastu stiliumi pavadino „gerai išplėtotu švietimu“, kuriuo galima tik „pasidžiaugti“. Jis sakė: „Lietuvoje, ką turime gerai išplėtotą, tai tautinių mažumų švietimo sistemą. Šiaip švietime galime rasti įvairių problemų, galime diskutuoti apie universitetus, bet tautinių mažumų švietimas yra gerai išplėtotas ir juo galime pasidžiaugti. Noriu pastebėti, kad lenkų mažumos švietimo sistemą net ir pasauliniu mastu galima vadinti pakankamai unikalia, nes Lietuva yra vienintelė valstybė pasaulyje, kur lenkai už Lenkijos ribų turi švietimą nuo darželio iki universiteto“. Kartu jis pateikė tokius skaičius, kurie šiek tiek skiriasi nuo Prezidentės pateiktųjų: pasaulyje už Lenkijos ribų gyvena apie 10 mln. lenkų, Lietuvoje – 200 tūkst., už Lenkijos ribų veikia maždaug 160 lenkiškų mokyklų, iš kurių 100 yra Lietuvoje. Taigi „galima greitai suskaičiuoti tam tikras proporcijas“. Be to, kalbėdamas apie Lietuvoje taikomą valstybinės kalbos mokymo praktiką, jis sakė, kad tokia veikia ir Lenkijoje: „Noriu pastebėti, kad valstybinės kalbos mokymui tautinių mažumų mokyklose taikome europinę praktiką. Tokia praktika yra taikoma ir Lenkijoje, todėl esu šiek tiek nustebęs, kai Lietuvos lenkų politikai skelbia garsias protesto akcijas prieš Lietuvoje pradedamą įgyvendinti valstybinės kalbos mokymo sistemą tautinių mažumų mokyklose“.

Kilus nepasitenkinimui, tautinių mažumų mokyklos apdovanotos nuolaidomis: šįmet jos gaus 21 proc. didesnius mokinio krepšelius, bus papildomai aprūpintos vadovėliais, vasarą tautinių mažumų mokytojams surengti papildomi kvalifikacijos kursai, numatytos brandos egzamino vertinimo lengvatos. Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius primena, kad mokinio krepšelis tautinių mažumų mokyklose yra 21 proc. didesnis lyginant su lietuviškomis mokyklomis, taip pat mokinių skaičius klasėse sumažintas nuo 15 iki 10 mokinių.

Pirmadienį naujuoju Švietimo įstatymu nepatenkinta Lietuvos lenkų sąjunga (LLS) paskelbė apie laikinas protesto „paliaubas“ – esą pirmosiomis naujų mokslo metų dienomis vykęs streikas lenkų mokyklose sulaukė atgarsio ir todėl reikia jį bent laikinai nutraukti ir laukti reakcijos.

© 2011 „XXI amžius“