Europos Taryba kritikuoja

Europos Taryba (ET) ketvirtadienį išplatino pareiškimą, kuriame kritikuoja Europos vyriausybes dėl vangumo tiriant joms pavaldžių tarnybų ir Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) veiksmus vykdant „karą prieš terorą“ Senajame žemyne. Pranešime rašoma: „JAV sukūrė plačią koaliciją siekiant greitos ir tinkamos bausmės atsakingiesiems ir siekiant užkirsti kelią panašių baisybių pasikartojimui (...). Tragiškas nesėkmes lėmė neteisingai pasirinkti veiklos metodai. Siekiant kovoti su teroristams priskiriamais nusikaltimais, JAV vadovaujamame kare prieš terorą buvo padaryta kitų nesuskaičiuojamų nusikaltimų. Daug šių nusikaltimų buvo sąmoningai ir atidžiai uždangstyta“.

Už žmogaus teises atsakingas ET komisaras Thomas Hammarbergas teigia, kad Europos vyriausybinės žinybos labai prisidėjo prie JAV Centrinės žvalgybos valdybos įgyvendintos antiterorizmo strategijos. Jos dalyvavo CŽV operacijose, kurios pažeidė esminius teisinės sistemos ir žmogaus teisių apsaugos principus. Vykdydama specialią antiteroristinę programą CŽV dažnai su vietos saugumo pajėgų pagalba sugaudavo įtariamuosius, nuskraidindavo juos į specifines trečiąsias šalis tardymui. Jis sako: „Šis būdas darė įtariamuosius nepasiekiamus jokiai teisinei sistemai ir darė juos pažeidžiamus blogam elgesiui (...). Žiūrėdami į praėjusį dešimtmetį matome aiškią europinio dalyvavimo giją audžiant šį tinklą (...). Daug vyriausybių – NATO ir ne NATO narių – sudarė dvišalius susitarimus ar vykdė slaptas bendras operacijas su JAV karinėmis ir žvalgybos agentūromis“. Nors, pasak Th. Hammarbergo, iki šiol Europa garantavo nebaudžiamumą šių nusikaltimų vykdytojams, „būtinas skubus permąstymas norint, kad nepavykęs kovos su terorizmu būdas netaptų liūdnu neteisingumo palikimu“.

Pirmadienį ET paskelbė komentarą apie CŽV „juodąsias vietas“ Lenkijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje, kur, kaip manoma, slaptai galėjo būti laikomi „karo prieš terorą“ įtariamieji. JAV žiniasklaidoje 2009 metais pasirodžius informacijai apie galimą CŽV kalėjimo egzistavimą, Lietuvoje atliktas parlamentinis tyrimas. Jo metu surinkti duomenys parodė, kad su CŽV susiję orlaiviai 2002 – 2005 metais leidosi Lietuvoje. Apie galimus kalinius jokios informacijos nesurinkta. Išvadose taip pat minimos dvi patalpos sulaikytiesiems laikyti. Vienos iš patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra. Nors tiesiogiai neįvardijama, šiuo atveju minima bazė Antaviliuose, netoli Vilniaus. Po parlamentinio tyrimo prokurorai pradėjo atskirą tyrimą, bet šiemet sausį jį nutraukė.

© 2011 „XXI amžius“