Toliau eskaluojamas lenkų švietimo klausimas

Praėjusios savaitės pabaigoje sostinės savivaldybė išdavė leidimą lenkų atstovams organizuoti didelį mitingą prie Seimo. Lenkai protestuos dėl kai kurių politikų eskaluojamo pasipriešinimo Švietimo įstatymui. Po 2009 metų sausio 16-ąją prie Seimo vykusio mitingo metu kilusių riaušių sostinės savivaldybė masinių renginių prie Seimo organizuoti neleisdavo, argumentuodama saugumo sumetimais. Mitinge prie Seimo dalyvauti galės ne daugiau kaip 5,3 tūkst. žmonių. Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius Edvardas Trusevičius džiaugiasi, kad parengiamieji darbai jau vyksta. Pasirengimą mitingui esą inicijuoja Lietuvos lenkų moksleivių tėvai. Lenkų mitingo organizatoriai sakė, kad gali atsisakyti mitingo, jei sulauks jiems priimtinų Lietuvos–Lenkijos ekspertų darbo grupės išvadų. Ši darbo grupė, nagrinėjanti Švietimo įstatymo problemas šįkart Varšuvoje, savo sprendimą pranešė jau pirmadienį. Paaiškėjo, kad jis buvo palankus lenkų organizacijoms. Tad kol kas neaišku, ar rengiamas mitingas vyks.

Protestai prieš Švietimo įstatymą eskaluojami jau seniai. Taip pat lenkams nėra naujiena apie planus integruoti lenkiškai kalbančius Lietuvos piliečius į Lietuvos valstybę ir pertvarkyti jų mokyklų programas, siekti greitesnio valstybinės kalbos išmokymo. Būtent dabar lenkų organizacijos, paskatintos Europos Parlamento nario V. Tomaševskio ir jam pritariančių L. Donskio ir V. Uspaskicho, skelbia visuotinio nepaklusnumo akcijas. Rugsėjis – mokslo metų pradžios mėnuo – buvo pažymėtas mitingu prie Prezidentūros bei tik paskutinę minutę atšauktu streiku visose lenkų mokyklose. Dar anksčiau buvo skubiai surinkta daugiau kaip 60 tūkst. lenkų tautybės Lietuvos gyventojų, protestuojančių prieš naujausius įstatymo pakeitimus, nors kažkiek padidinančius valstybinės kalbos mokymo reikšmę tautinių mažumų mokyklose, parašų. Savo nusiteikimą Lietuvos atžvilgiu sugriežtino ne tik jokių simpatijų mūsų šaliai nedemonstruojantis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, premjeras Donaldas Tuskas, netgi ir iš Lietuvos kilęs prezidentas Bronislawas Komorowskis . Jis pareiškė, kad Lenkija be reikalo daug metų laukė iš Lietuvos lenkų tautinės mažumos padėties pagerinimo.

Netrukus bus mėginama perrašyti priimtą Švietimo įstatymą „teisėtomis priemonėmis“. Trys lenkų atstovai Seime – Jaroslavas Narkevičius, Michalas Mackevičius ir Leonardas Talmontas – pasiūlė perrašyti Švietimo įstatymą. Esą Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo bei pilietiškumo pagrindų mokymas valstybine kalba turėtų būti įvestas ne dabar, o kažkodėl 2015-ųjų rugsėjį. Dalies dabar galiojančio įstatymo nuostatų įsigaliojimą lenkų parlamentarai siūlo nukelti ketveriems metams. Esą dabar įvestos permainos tautinių mažumų moksleiviams yra pernelyg staigios, reikalingas pereinamasis laikotarpis. Kaip jau rašėme, lenkų mokyklos nėra parengtos įgyvendinti naująsias įstatymo nuostatas. Tai patvirtina ir minėti politikai, sakę, jog mokyklos yra nepasiruošusios – nėra nei vadovėlių, nei programų, mokytojai „nieko nežino, pagal ką tai daryti“. Taip pat siūloma grąžinti senąją tvarką, pagal kurią tautinių mažumų moksleivių pasiekimai lietuvių kalbos egzamine vertinti skirtingai nei lietuvių. Be to, parlamentarai siūlo papildyti įstatymo straipsnį, nustatantį, kad tautinių mažumų mokyklose, kur mokosi ir lietuvių tautybės vaikai, turi būti bent viena klasė, kur vidurinio ugdymo programa įgyvendinama valstybine kalba. Šią įstatymo dalį J. Narkevičius, M. Mackevičius ir L. Talmontas siūlo papildyti analogiška nuostata,  kad mokyklos, kuriose mokosi dviejų tautybių vaikai, bent vieną klasę ugdytų tautinės mažumos kalba.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sukeltos aistros dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje jau davė savo politinius rezultatus. Nors per pastaruosius dvidešimt metų tautinių mažumų situacija Lietuvoje tikrai neblogėjo, sukeltas triukšmas dėl lenkų „problemos“, kažkodėl iškilęs tik Vilnijos krašte (pavyzdžiui, Klaipėdoje ir netgi Visagine didelę gyventojų dalį sudarantys rusai dėl to paties „diskriminacinio“ įstatymo nesiskundžia), leido Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, per nacionalinius rinkimus surinkdavusiai vos 2–3 proc. balsų, iškovoti mandatą Europos Parlamento rinkimuose, o dabar  gauti dvigubai daugiau vietų Vilniaus savivaldybės taryboje bei sudaryti valdančiąją koaliciją su mero A. Zuoko vadovaujamu judėjimu. Toliau eskaluojant šį klausimą gali būti įveiktas ir Seimo rinkimų barjeras (kai į Seimą patenka partija, laimėjusi 5 proc. balsuotojų). Taip lenkai ir lietuviai greičiausiai bus sukiršinti, ir draugystė tarp Lietuvos ir Lenkijos, kuri buvo laikoma viena iš mūsų strateginių partnerių, virs priešprieša. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis jau atvirai skaičiuoja, kad Lietuvos Seimo rinkimuose LLRA surinks 5 proc. balsų ir pradės diktuoti sąlygas dėl koalicijų. Jis pareiškė, kad Lietuvos valdžia turi „pagaliau susikalbėti“ su lenkų mažuma, nes lenkų paramos prireiks valdančiajai koalicijai, kuri formuosis po kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų. Anot jo, anksčiau ar vėliau vienokiu  ar kitokiu būdu lenkų tautinė mažuma įeis į koaliciją – „tada į jos argumentus, tikiuosi, bus atsižvelgiama“. Tokių rezultatų Lietuvoje laukiantis Lenkijos užsienio reikalų ministras tuo neabejoja, nes, jo nuomone, lenkų tautinė mažuma Lietuvoje yra įtakingesnė už bet kurią užsienio lenkų bendruomenę. Tai atsispindi politiniame fone.

Kairioji opozicija nepraleidžia progos pasinaudoti susidariusia padėtimi. Radijo stočiai „Znad Wilii“ socialdemokratas, ekspremjeras Gediminas Kirkilas sakė „nematąs priežasčių, leidžiančių sakyti, kad lenkai nelojalūs“. Jam netgi atrodo, kad ne tik lenkai, bet ir rusai („rusų tautybės žmonės“) turi ginti „savo“ interesus. Taip buvęs socdemų vadas siekia pasirodyti geresnis ir prisitraukti rinkėjų. Anot jo, pirmiausia reikia kalbėtis su tautine lenkų mažuma, su kuria „niekas nesikalba“. Ekspremjerui G. Kirkilui pasirodė „nesuprantamas“ Prezidentės Dalios Grybauskaitės „per daug kategoriškas“ pasisakymas lenkų tautinės mažumos atžvilgiu.

Jo nuomone, valstybės vadovai turi vengti tokių kategoriškų nuomonių, ypač „tokiais jautriais klausimais“. Jam nepatinka ir Lietuvos ambasadorė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė, pirmoji prabilusi apie tautinių mažumų lojalumo klausimą. „Tokį reiškinį galima pavadinti dabartinės valdžios tendencija“, – savo įžvalgas lenkų klausytojams porino krizės dar prieš trejus metus neįžvelgęs ekspremjeras. Pasak G. Kirkilo, santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos yra labai pablogėję (nors prezidentės komanda tvirtina priešingai). Ir tai esą atsiliepia lietuvių tautinei mažumai Punske, kuri atsisako teisės į lietuviškus užrašus, – taigi elgiasi neapgalvotai. Lenkų ir lietuvių „pešimasis“ yra „naudingas tiems, kam tų santykių jau istoriškai bloga padėtis buvo naudinga“, aišku, „pirmiausia – mūsų didžiajai kaimynei“ (aiškiau nurodyti tą „kaimynę“ šis politikas – buvęs komunistas – vengia). Tai reiškia, kad „sutriks mūsų energetikos bendri projektai“ ir daug kas kita, – valstybės piliečius gąsdina G. Kirkilas. Jis pasisako, kad trijų lenkų politikų Seime įregistruotas Švietimo įstatymo pataisas reikia apsvarstyti kuo skubiau, nes kitąmet jos esą gali tapti parlamento rinkimų kampanijos priemone. Be to, daugelis lenkų siūlomų pataisų Kirkilui atrodo logiškos – pavyzdžiui, pereinamasis laikotarpis kai kurių dalykų privalomam mokymui valstybine kalba. Jis ragino skubėti įteisinant lenkiškus užrašus tautinių mažumų gausiai gyvenamose vietovėse. G. Kirkilas nematantis nieko blogo, kad Lietuvą dėl lenkų tautinės mažumos pastaruoju metu ypač intensyviai spaudžia Lenkijos politikai, peržengdami ribas. Tai esą yra „europinė praktika“. Aišku, jis nenurodo, kur kitose šalyse yra taikoma tokia „europinė praktika“.

Tuo metu lietuvių tautinės mažumos valdomas Lenkijos Punsko valsčius pradėjo lietuviškų užrašų atsisakymo procesą. Praėjusios savaitės trečiadienį nuimtos vandalų išniekintos lentelės su lietuviškais užrašais, o sprendimą nuimti visas lietuviškas lenteles (jų iš viso yra apie 120) Punsko taryba žada priimti po konsultacijų su lietuvių bendruomene. Anot Punsko valsčiaus vadovų, toks sprendimas priimtas dėl dviejų motyvų: visų pirma, tautiečius gąsdina prieš juos nukreipti išpuoliai, ir antra, jie nenori būti painiojami į konfliktą tarp Varšuvos ir Vilniaus dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje. Be to, pasipylė ir anoniminiai grasinimai. Neseniai Punsko viršaitis gavo laišką, kuriame Lenkijos lietuviai raginami krautis daiktus ir keliauti į Lietuvą. Neapykantos atmosfera sklinda ir lenkiškuose interneto portaluose, kur komentatoriai trykšta antipatija lietuviams, lygindami juos su beždžionėmis ant medžių. Esą dėl lėšų stokos kitąmet greičiausiai reikės uždaryti dvi lietuviškas mokyklas. Tokiu atveju, visoje Lenkijoje liks tik trys lietuviškos mokyklos.

© 2011 „XXI amžius“