Graikijos krizė išsprendė Europos Sąjungos krizę?

Krizę išgyvenančiai Graikijai visa praėjusi savaitė buvo ypač lemtinga. Ekonominė-finansinė krizė, kurios išspręsti negali ES politikai, peraugo į politinę Graikijos krizę, kai po stichiškų socialisto Giorgos Papandreou vyriausybės veiksmų ji faktiškai žlugo. Sekmadienio vakarą po Graikijos vyriausybės posėdžio pagaliau buvo sutarta dėl naujos koalicinės vyriausybės. G. Papandreou įpėdinis paskirtas pirmadienio rytą.  Tikėtina, kad juo taps garsus ekonomistas Lucas Papademos. Dėl būsimos nacionalinės vienybės vyriausybės sekmadienį derėjosi G. Papandreou, opozicijos (centro dešiniųjų) lyderis Antonis Samaros bei šalies prezidentas Karolos Papoulias. Graikijos prezidentas patikino, jog vos bus paskelbtas naujas vyriausybės vadovas, šalies partijos bus kviečiamos burtis į naują vyriausybę. Už ją bus atsakingos dvi didžiausios šalies partijos. G. Papandreou, norėjęs ir toliau išlikti premjeru, siūlė suburti naują ministrų kabinetą, tačiau prezidentas nesutiko – pirmiausia reikalavo paties premjero kėdės. Susitikimo metu kalbėta ir apie naujus rinkimus. Premjeras siūlė palaukti bent kelis mėnesius, tačiau prezidentas tikino, jog to reikia artimiausiu metu.

Euro zonos valstybių lyderiai prieš dvi savaites sutarė dėl 130 mlrd. eurų paskolos Atėnams ir 50 proc. Graikijos skolos nurašymo. Įspūdinga paskola graikams, kurią dar prieš savaitę suderėjo euro zonos šalių lyderiai, netenkino socialistų vyriausybės. Iš Briuselio į Atėnus sugrįžęs premjeras G. Papandreou pareiškė: mainais į paskolą pažadėtų taupymo reformų nebus tol, kol tam referendume nepritars dauguma gyventojų. Daugiau nei pusė streikuojančių ir mitinguojančių graikų nenori, kad jų šalis skolintųsi dar daugiau. Jiems labiausiai nepatinka kreditorių reikalavimai imtis radikalių reformų, po kurių neabejotinai sumažėtų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai ir gretos, būtų apkarpytos pensijos ir kitos išmokos bei privatizuota nemaža valstybei priklausančio turto dalis. Šalies opozicija tvirtino, kad vyriausybė paskelbė surengsianti referendumą tik tam, kad išvengtų priešlaikinių visuotinių rinkimų.

Po septynias valandas užsitęsusio ministrų kabineto susitikimo G. Papandreou vyriausybės nariai pareiškė „visiškai palaikantys“ jo pasiūlymą dėl referendumo ir sakė, kad šis balsavimas turėtų būti surengtas „kiek įmanoma greičiau“. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad premjero socialisto planams pasipriešino kai kurie jo bendrapartiečiai. Buvusi ministro pavaduotoja paliko partijos gretas, sumažėjo valdančios socialistų partijos narių skaičius nuo 300 vietų parlamente iki 152. Ministro pavaduotoja Milena Apostolaki pasakė, kad ji kovos prieš referendumą, ir pareiškė, kad vyriausybė nesugeba vykdyti biudžetinių planų. Netrukus parlamento ekonomikos komiteto pirmininkė Vasso Papandreou paragino surengti pirmalaikius rinkimus ir sukurti laikiną vienybės vyriausybę, kad būtų apsaugotas ES priimtas susitarimas maždaug trečdaliu nurašyti didžiulę Graikijos skolą. „Šalis artėja prie bankroto“, – sakė ji. Iš tiesų keistai atrodė šalis, turinti apie 350 mlrd. eurų skolos, siekianti atsisakyti dar vienos paskolos, jei referendume jai bus nepritarta. Socialistai „maištininkai“ nepritarė premjero pasiūlymui surengti referendumą dėl Graikijos finansinio gelbėjimo plano ir tolesnio šalies dalyvavimo euro zonoje. Tai apsunkino referendumą sugalvojusio premjero padėtį.

Pakako kelių Graikijos premjero žodžių, kad subyrėtų Europos lyderių pastangos įtikinti pasaulį, jog jų planas išgelbėti eurą žymės posūkio tašką Europos Sąjungos skolų krizėje ir apsaugos nuo nuosmukio pasaulinę ekonomiką. G. Papandreou sprendimas surengti referendumą dėl Graikijos gelbėjimo plano sutrikdė ES politikus. Politikai skundėsi, kad Atėnai stengiasi išsisukti nuo priimto gelbėjimo plano. Jų nerimas kilo ne tiek dėl Graikijos likimo, kiek dėl galimų skaudžių pasekmių visai valiutos sąjungai. Pasak Vokietijos parlamento nario, euro zonai gali tekti palikti Graikiją likimo valiai ir leisti šaliai bankrutuoti. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel centro dešiniųjų koalicijos vienas lyderių teigė esąs „suerzintas“ Graikijos ministro pirmininko pareiškimo – euro zona turės svarstyti klausimą dėl lėšų Graikijai nutraukimo. Sumaištis, kuri kilo Graikijos vyriausybės vadovui G. Papandreou pasiūlius surengti referendumą, atskleidė Europos plano trapumą ir pasitikėjimo stygių rinkose. Vienas aukštas ES pareigūnas perspėjo, kad Atėnams gali būti leista bankrutuoti, jeigu būtų nuspręsta surengti tokį balsavimą. Galiausiai Graikija gali išstoti iš euro zonos, sukeldama didžiulę finansinę sumaištį ir pastūmėdama pasaulio ekonomiką atgal į recesiją. Buvo spėjama, kad tokių perspektyvų gali pakakti, jog referendumas Graikijoje nebūtų surengtas – G. Papandreou vyriausybė gali žlugti dar prieš priimant šį pasiūlymą, netekusi didelės  palaikymo dalies valdančiojoje partijoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel telefonu aptarė Graikijos premjero sprendimą su Prancūzijos vadovu Nicola Sarkozy. Italijos premjeras Silvio Berlusconi pareiškė, kad toks netikėtas Graikijos sprendimas „sukelia nežinomybę“. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, likus parai iki Prancūzijos Rivjeros kurorte Kanuose vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo, į jį skubiai pakvietė Graikijos premjerą dalyvauti neeiliniame pasitarime dėl euro zonos skolų krizės. Sprendžiami klausimai: ar pakaks bankų „savanoriško“ skolų nurašymo, kaip veiks finansinio gelbėjimo fondo pajėgumų didinimo mechanizmas, ar bankai atsisakys didinti savo kapitalą ir nuspręs apsaugoti savo finansus mažiau skolindami bei tokiu būdu lėtindami ekonomikos atsigavimą, ar nubraukus 50 proc. skolų Graikijos našta išliks per didelė, kad šalis galėtų ją grąžinti? Pasiūlymas dėl referendumo neaiškumą tik dar labiau padidino. Toks balsavimas referendume galėtų būti surengtas tik po kelių mėnesių, taip grasinant nuskandinti Europos susitarimą, graikams nespėjus dėl jo balsuoti. Euro zonos pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris pareiškė, kad Graikija gali negauti kitos jai skirtos paskolos dalies, kuri turėjo būti pradėta mokėti artimiausiomis savaitėmis, jeigu Atėnai nuspręs rengti referendumą. Buvo žinoma, kad Atėnams iki lapkričio vidurio pristigs pinigų pensijoms ir atlyginimams, o su savo kreditoriais jie privalo atsiskaityti gruodį. Jeigu Graikija nesugebėtų to padaryti, jai gali būti paskelbtas bankrotas, kuris sukeltų sunkių pasekmių akcijų ir obligacijų biržoms. Tokiu atveju rinkos smuktų, o Europos bankai patirtų nuostolių, todėl verslui taptų sunkiau skolintis, o tai padidintų žalą ekonomikai.

Europos šalių vyriausybėms, įmonėms ir namų ūkiams skolintis taptų brangiau, todėl pablogėtų jų finansinės galimybės, baiminantis naujų galimų bankrotų. Beje, skolinimosi sunkumai skaudžiai atsilieptų ir Lietuvai. Taip pat nukentėtų bankai ir finansinės institucijos kitose šalyse. Jeigu Graikija bankrutuotų, jos bankai tikriausiai žlugtų, nes yra įsigiję daug vyriausybės obligacijų. Bankus tikriausiai tektų nacionalizuoti, o nebegalėdami skolintis Atėnai negalėtų greitai subalansuoti savo biudžeto, imdamiesi dar drastiškesnių taupymo priemonių.

Tokiu atveju Graikija gali nuspręsti atsisakyti euro ir susigrąžintų drachmą, kuri būtų devalvuota apie 50 proc., bet tokiu būdu pagerintų eksporto konkurencingumą. Kaip tvirtino analitikai, jeigu žlugtų Graikijos bankai, tikėtina, kad šalis nuspręstų pasitraukti iš Europos valiutų unijos, nes atgautų galimybę vykdyti monetarinę ir biudžeto politiką bent jau kurį laiką.

Ištisus mėnesius galintis užsitęsti netikrumas dėl referendumo, kuris galėtų būti surengtas kitų metų pradžioje, susilpnintų didesnių ekonomikų, tokių kaip Italijos, stabilumą, o jų finansinis gelbėjimas kainuotų per brangiai.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį perspėjo, kad Graikija turi greitai sutikti su jos finansinio gelbėjimo plano sąlygomis, jeigu nori likti euro zonoje. Po derybų su Graikijos premjeru pastebimai supykę euro zonos lyderiai sakė, kad jeigu jis nori surengti referendumą, privalo padaryti tai kiek įmanoma greičiau, kad neliktų jokių neaiškumų. Jie taip pat perspėjo, jog jeigu Graikija nesutiks su sąlygomis, numatytomis skolų krizės sprendimo sutartyje, kurią prieš tai sudarė euro zonos lyderiai, Atėnai negaus „nei vieno cento“ iš anksčiau Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skirtos paskolos. Jeigu nebus gauti numatyti 8 mlrd. eurų, Graikijai per kelias savaites gali pristigti pinigų viešojo sektoriaus atlyginimams, todėl tektų skelbti valstybės bankrotą. G. Papandreou sutiko, kad nuo šių veiksmų priklauso Graikijos ateitis euro zonoje, taip pat nurodė, kad referendumas gali būti surengtas gruodžio 4 dieną. Premjeras neatskleidė, kaip būtų suformuluotas referendumo klausimas, tačiau sakė esantis tikras, kad Graikijos piliečiai nori išlaikyti eurą. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sakė: „Nenorime leisti, kad euras būtų sunaikintas, nenorime leisti, kad Europa būtų sužlugdyta. Graikijos žmonės gali laisvai rinktis, tačiau mes esame atsakingi už euro zonos stabilumą“. Ketvirtadienį N. Sarkozy spaudos konferencijoje, pasibaigus pirmajai Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo dienai, pareiškė, kad euro žlugimas „susprogdintų“ visą Europos Sąjungą. „Euras – mūsų turtas, taikos Europos žemyne garantija, ir jį reikia ginti. Euro zona suims save į rankas“, – patikino Prancūzijos prezidentas.

Taip Graikijos vyriausybė patyrė spaudimą tiek iš išorės, tiek iš vidaus ir jau ketvirtadienį atsidūrė ties žlugimo riba. Valdančiosios partijos nariai sukritikavo ministro pirmininko G. Papandreou sprendimą surengti referendumą. Iškilo klausimas, ar penktadienį vyriausybė gaus pasitikėjimo votumą, kadangi „maištas“ socialistų kontroliuojamame parlamente plėtėsi – kai kurie jų atstovai teigė nepritariantys vyriausybei. Matydamas padėtį be išeities, premjeras netikėtai nusprendė suformuoti nacionalinės vienybės vyriausybę, nors skubiai sušaukto ministrų kabineto posėdžio metu pats tvirtino neketinąs atsistatydinti. Nebeturėdamas daugumos Graikijos parlamente, kurį sudaro 300 deputatų, premjeras sakė esąs pasiryžęs kalbėtis su opozicija dėl valstybės ateities. Jis galėtų atsisakyti referendumo idėjos, jeigu opozicija sutiktų paremti ES finansinės paramos planą. Penktadienį Graikijos premjeras nusileido „maištininkams“ ministrų kabinete ir sutiko atsistatydinti, užleisdamas vietą koalicinei vyriausybei, jeigu socialistai palaikys jį per tą dieną vyksiantį balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente. Tokia premjero taktika jam padėjo pasitikėjimo vyriausybe balsavimo metu penktadienį, tačiau tik laikinai – 153 deputatai palaikė ministrą pirmininką, 145 – ne. Tačiau nors ir pažadėjęs pasitraukti iš premjero posto, bet jau tą pačią dieną pakeitęs savo pažadus, sekmadienį nuvykęs pas prezidentą, G. Papandreou buvo priverstas nusileisti ir prezidento, ir opozicijos reikalavimui palikti premjero kėdę. Nepadėjo ir tai, kad vyriausybės atstovai tą dieną teigė, jog nuspręsta, kad Graikija iki metų pabaigos ratifikuos Europos Sąjungos (ES) finansinės pagalbos paketą. Tikėtina, kad G. Papandreou įpėdiniu parlamentas paskirs garsų ekonomistą Lucą Papademos. Ar tai padės išspręsti gilėjančią ir ypač pavojingą ES ir paties euro krizę, dar parodys ateitis.

© 2011 „XXI amžius“