Lietuva tarp septynių milijardų gyventojų

2011 m. spalio 31-ąją buvo paskelbta, kad Jungtinės Tautos nusprendė septyni milijarduoju pasaulio kūdikiu laikyti Filipinuose gimusią Danicą May Camacho. Taigi pasaulis jau perkopė septynių milijardų gyventojų skaičių. Kokios demografinės tendencijos tenka Lietuvai šiame „skruzdėlyne“? 

Gegužę vykusio gyventojų surašymo duomenys nėra įtikinantys jau vien todėl, kad elektroniniu būdu susirašė net 1 mln. 39 tūkst. gyventojų, t.y. trečdalis Lietuvos gyventojų (iš visų 3 mln. 54 tūkst.). Paaiškėjo, kad Statistikos departamentas negali pateikti 2011 metų Visuotinio gyventojų ir būstų elektroninio surašymo metu gautos informacijos, kiek gyventojų susirašė ar buvo surašyta ne iš Lietuvos Respublikoje esančių prieigų prie interneto, nes tokia informacija „nebuvo kaupiama“, o vėliau netgi „patikslino“, kad elektroninio surašymo duomenys „jau sunaikinti“.

2011 m. gegužės pradžioje buvo paskelbta, kad pagal JT duomenis 2100 metais pasaulyje gyvens jau daugiau nei 10 mlrd. žmonių. Jų daugės visuose žemynuose, išskyrus Europą. Lietuvai prognozuojama niūri ateitis – mūsų šalis neteks maždaug milijono gyventojų, jų teliks 2,453 mln. Lietuva patenka į septynioliktuką „nukraujuosiančių“ valstybių – numatomas sumažėjimas 25,85 proc. Skelbiama, kad šiemet Lietuvoje gyvena 3,307 mln. gyventojų, o 2100 m. liks 2,453 mln – tai netgi 4,47 proc. mažiau nei buvo 1950 metais, kai Lietuvoje po karo ir deportacijų (ir tai dar ne galutinių) gyveno 2,567 mln. žmonių. Iš kaimyninių šalių gyventojų skaičiumi už Lietuvą labiau nukentės Latvija, kuriai prognozuojamas kiek didesnis nei 26 proc. gyventojų mažėjimas iki 1,6 mln. Mažiausiai iš Baltijos valstybių praras Estija, tačiau ji taip pat patirs netektį – gyventojų sumažės 14 proc. – iki 1,1 mln. Kita Lietuvos kaimynė – Lenkija – atrodo kiek geriau nei Lietuva, tačiau neteks irgi daugiau nei penktadalio gyventojų. Lenkų liks mažiau nei 30 mln. Labiausiai nykstančios šalies Europoje titulas atitenka Bulgarijai, kurioje neliks 44,5 proc. gyventojų, ir bus kiek daugiau nei 4 mln. Iš seniau nei 2004 m. prie ES prisijungusių valstybių labiausiai nukentės Portugalija. Manoma, kad ši šalis neteks beveik 37 proc. gyventojų, jų liks kiek mažiau nei 7 mln.

Lietuva daugiausiai žmonių prarado per pastaruosius dvidešimt metų ir tai lėmė didžiulė emigracija. Ekspertai spėja, kad artimiausią dešimtmetį prognozuojamas atsigavimas – palaipsniui stabilizuosis gimstamumas ir mirtingumas, emigracijos rodikliai irgi bus daugiau ar mažiau subalansuoti. Pasak kai kurių mokslininkų, norint pasiekti, kad Lietuvoje 2100 m. gyventų daugiau nei 2,4 mln. žmonių, reikia ne tik mažinti emigraciją, bet ir skatinti imigraciją.

Pagal šias JT tirtas demografines tendencijas Europa yra vienintelis pasaulio regionas, kuriame gyventojų skaičius iki 2100 m. sumažės nuo dabar esančių 739 mln. iki 674 mln. Žemas gimstamumas bus visose Europos šalyse, išskyrus Islandiją ir Airiją. Ne dėl gero gimstamumo, bet dėl kitų demografinei situacijai įtaką darančių veiksnių pliusinė situacija išliks dar devyniose Europos Sąjungos (ES) valstybėse: Belgijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kipre, Liuksemburge, Olandijoje, Prancūzijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Didžiausias prieauglis ES per būsimus 90 metų prognozuojamas Airijoje. Ten gyventojų padaugės daugiau nei 50 proc. ir viršys 7 mln. Geros prognozės lydi ir nykštukinę valstybę Liuksemburgą, kurioje numatomas 43 proc. augimas – gyventojų padaugės nuo pusės milijono iki 740 tūkst. Prancūzija turėtų tapti pagal gyventojų skaičių didžiausia ES valstybe, jei bendrija išliktų dabartinės sandaros. Joje žmonių padaugės 27 proc. iki 80 mln. Šiuo metu daugiausiai gyventojų turinčioje, tačiau besitraukiančioje Vokietijoje jų liks 14 proc. mažiau – apie 70 mln.

Pasauliniu mastu didžiausias gyventojų skaičiaus didėjimas numatomas šalyse, kuriose didžiausias gimstamumas. Į tokių šalių  sąrašą yra įtrauktos 39 šalys Afrikoje, devynios Azijoje, šešios Okeanijoje ir keturios Lotynų Amerikoje. Šiandien 42 proc. pasaulio gyventojų gyvena mažo gimstamumo šalyse, kurios JT ataskaitoje apibūdintos kaip šalys, kuriose moterys negimdo pakankamai vaikų ir kuriose neužtikrinama, kad viena moteris pagimdytų po dukrą, išgyvenančią iki amžiaus, kai jau gali gimdyti. Didžiausias gyventojų padaugėjimas numatomas Afrikoje – šiame žemyne iki 2100 m. žmonių padaugės 240 proc. – iki 3,5 mlrd. Okeanijoje numatomas 77 proc. augimas – iki 65 mln. Šiaurės Amerikoje žmonių padaugės 51 proc. – iki 526 mln. Pietų Amerika plėsis 15 proc. – iki 687 mln. gyventojų. Mažiausiai augs didžiausias žemynas – Azijoje gyventojų padaugės maždaug 9 proc. – iki 4,6 mlrd.

Demografiniai duomenys, ypač tendencijos, yra iš tiesų niūrios Lietuvai, kaip vienai nykstančios Europos šaliai. Mokslininkai, remdamiesi Jungtinių Tautų (JT) demografinių prognozių duomenimis, sudarė pasaulio išmirimo žemėlapį. Pagal šiuos skaičiavimus, po 8 tūkst. metų pasaulyje liks gyventi tik Afrikos, dalies Azijos bei Amerikos žemynų gyventojai. Europa esą pradės nykti jau nuo 2600 metų ir per nepilną tūkstantmetį jos gyventojai, išskyrus prancūzus ir norvegus, dings iš pasaulio žemėlapio. Lietuva atsidūrė ant ribos tarp pirmojo ir antrojo nykstančių šalių dešimtukų. Šis pasaulio išmirimo žemėlapis remiasi vadinamuoju grynuoju reprodukcijos rodikliu – vidutiniu mergaičių, pagimdytų vidutinės moters per visą jos gyvenimą ir išgyvenusių iki reprodukcinio amžiaus pabaigos, skaičiumi, esant dabartiniam gimstamumo ir mirtingumo lygiui. Maždaug 120-tyje šalių šis rodiklis didesnis už vienetą. Vadinasi, kiekvienoje kartoje auga ne tik gyventojų, bet ir mergaičių skaičius, todėl šioms šalims bent kelis artimiausius šimtmečius negresia nykimas. Tai dauguma besivystančių šalių, tačiau yra ir keletas išsivysčiusių – pavyzdžiui, Airija, Izraelis, Naujoji Zelandija. 73-iose šalyse šis rodiklis mažesnis už vienetą, vadinasi, anksčiau ar vėliau moterų tose šalyse tiesiog neliks. Šį rodiklį palyginus su keletu kitų demografinių duomenų, pavyzdžiui, vidutiniu reprodukciniu amžiumi, vidutine moters gyvenimo trukme ir pan., buvo sudarytas žemėlapis, kuris parodo, kada vienoje ar kitoje valstybėje mirs paskutinė moteris.

Pavyzdžiui, Rusijoje, kurioje šiuo metu gyvena per 76,8 mln. moterų, nesikeičiant esamoms demografinėms tendencijoms, paskutinė mergaitė gims po 30-ies kartų, arba po 804 metų, o mirs apie 2888 metus. Rusija laikoma ketvirtąja valstybe, kuri anksčiausiai pasaulyje neteks mergaičių. Šiame sąraše taip pat atsidūrė Makao (nedidelė Kinijos teritorija pietinėje šalies pakrantėje, ten paskutinė moteris mirs 2628 m.), Honkongas (2740 m.), Bosnija ir Hercegovina (2770 m.), Malta (2908 m.), Slovakija (2957 m.), Singapūras (2978 m.), Rumunija (3074 m.), Vengrija (3104 m.), Makedonija (3104 m.).

Į dešimtuką šalių, kurios išmirs vėliausiai, pakliuvo JAV (paskutinė moteris mirs 17 773 metais), Virginijos salos (15 787 m.), Sent Liusija (15 176 m.), Tunisas (14 898 m.), iš ES vieną aukščiausių gimstamumo rodiklių turinti Prancūzija (12 519 m.), Pietų Korėja (8759 m.), Azerbaidžanas (8759 m.), Australija (8602 m.), Antilijos salos (7984 m.), Norvegija (7977 m.).

Pasak mokslininkų, dalis šalių neišnyks niekada – visa Afrika, Artimieji Rytai, Vidurinės Azijos ir Užkaukazės šalys, Afganistanas, Pakistanas, Indija, Mongolija, Indonezija, Filipinai, taip pat dauguma Lotynų Amerikos šalių, išskyrus Braziliją ir Čilę.

Pagal gimstamumo ir mirtingumo statistiką Lietuvą iš esmės būtų galima palyginti su Vengrija, kuri, minėtų ekspertų skaičiavimais, pateko į greičiausiai išnyksiančių tautų dešimtuką. Tačiau minėtame žemėlapyje Lietuvai išmirimas numatomas apie 3000–3299 metus. Taigi ji į pirmą dešimtuką, kuris išmirs 2600–2999 m., nepatenka. Matyt, taip yra todėl, kad Lietuvos gyventojų prognostiniams skaičiavimams naudojamos optimistinės prielaidos, pagal kurias gimstamumas Lietuvoje didės: suminis gimstamumo rodiklis po penkiasdešimties metų bus apie 1,9, o šimtmečio pabaigoje netgi viršys 2, t. y. bus sugrįžta prie kartų kaitą užtikrinančio gimstamumo. Kita vertus, ekspertai greičiausiai naudojo pastarųjų metų duomenis, kai gimstamumo rodiklis tiek dėl atidėtų gimdymų, tiek dėl palankių motinystei reformų mūsų šalyje buvo šoktelėjęs iki 1,55. Nepaisant to, JT pateikiamose prognozėse šimtui metų lietuvių skaičius nuosekliai mažės. Anot JT ekspertų, 2035 m. Lietuvoje gyvens 3,3 mln., 2060 m. – 2,7 mln., 2100 m. – 2,4 mln. gyventojų. Tačiau būtina turėti galvoje tai, kad šie skaičiai gauti dar iki naujausio Lietuvos gyventojų surašymo, kuris šiek tiek pakoregavo oficialų mūsų šalies gyventojų skaičių. Pagal naujausius duomenis pakoregavę išeities poziciją, mūsų šalies demografai paskaičiavo, kad po 50 metų tikėtina, jog Lietuvoje gyvens tik kiek daugiau nei 2,4 mln., o šio šimtmečio pabaigoje – vos apie 2,2 mln. žmonių. Taigi gyvename paskutinius metus, geriausiu atveju, dvejus ar trejus, kai mūsų dar trys milijonai.

Demografams didžiulį nerimą kelia nuo 1992 metų prasidėjęs spartus Lietuvos gyventojų mažėjimas. Per pastaruosius 19 metų mūsų šalies gyventojų skaičius sumažėjo 462 tūkst. arba apie 12 proc., o likusi populiacija sparčiai senėja. Vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių mūsų visuomenėje jau yra daugiau nei vaikų iki 14 metų. Pirmieji šiuo metu sudaro beveik 21 proc. Lietuvos populiacijos, antrieji – tik 15 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų dalis po 50 metų Lietuvoje turėtų sudaryti 31,2 proc., o 80 metų ir vyresnių – 10,8 proc. visų gyventojų. Pagal šiuos rodiklius Lietuva tarp ES šalių išliks vidurio pozicijoje. Prasidėjo ir sparčiai vyksta šeimos transformacija. 1990 m. susituokė 36 tūkst. porų, 2010 m. – jau tik 19 tūkst. Jaunimas vis dažniau pirmenybę teikia vadinamajam moderniam šeimos tipui: šeimos kūrimas dažniau pradedamas nuo gyvenimo kartu nesusituokus, tuokiamasi vis vyresnio amžiaus, didėja šeimų nestabilumas. Tokias tendencijas pastebėjo Demografinių tyrimų institutas leidinyje „Demografija ir mes“. 2002–2005 m. suminis gimstamumo rodiklis buvo mažesnis nei 1,3 ir labai nutolo nuo ribos (2,1), galinčios užtikrinti kartų kaitą. Nuo 2006 m. gimstamumas šiek tiek augo ir 2009 m. suminis gimstamumo rodiklis pasiekė 1,55, tačiau pernai jis vėl mažėjo. Santykinai aukštas išlieka mirtingumo lygis mūsų visuomenėje. 2009 m. vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė buvo 67,51, moterų – 78,56 metai. Vyrų mirtingumas šiuo metu net didesnis nei buvęs prieš keturis dešimtmečius. 1965 m. vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė siekė 68,2 metų. Neadekvačiai didelį vyrų mirtingumą specialistai sieja su sveikatai žalingu gyvenimo būdu. Nors per pastaruosius metus sumažėjo vyrų mirčių dėl avarijų keliuose, bendras vyrų mirtingumo lygis išlieka aukštas, o 2010 m. net padidėjo. Taip pat žinoma, kad dar pusė milijono žmonių per pastaruosius 20 metų iš Lietuvos emigravo. Dauguma jų – jaunimas. Demografai pastebi, kad emigracijos mastai ne tik dideli, bet ir didėja. Grįžtamosios migracijos srautai iki šiol maži. Lietuvos gyventojų migracija yra daug intensyvesnė nei iš kitų Rytų Europos šalių. Anot Demografinių tyrimų instituto atstovų, tai reikalauja išsamaus migracijos srautų, tipų, veiksnių pažinimo, aiškių situacijos keitimo tikslų ir taiklių kompleksinių veiksnių.

Gimstamumo, šeimos, gyventojų senėjimo problemos yra panašios ne tik Rytų ir Vidurio, bet ir Vakarų Europoje. Gimstamumo lygis 20-ojo amžiaus pradžioje Lietuvoje buvo vienas žemiausių Europoje, tačiau šiuo metu artimas ES šalių vidurkiui. Nors pagal senatvės rodiklius Lietuva užima vidurio poziciją, senėjimo tempai dėl žemo gimstamumo ir labai intensyvios jaunimo emigracijos yra spartesni nei kitose šalyse.

Demografines grėsmes Lietuvai patvirtina ir šių metų gyventojų surašymo išankstiniai duomenys. Ryškią pagrindinių Lietuvos miestų gyventojų mažėjimo tendenciją rodo duomenys: Vilniuje 2011 metais buvo 539 tūkst. (palyginti prieš 10 metų, 2001-aisiais, – 553 904), Kaune – 321,2 tūkst. (2001 m. – 378 943), Klaipėdoje – 161,3 tūkst. (2001 m. – 192 954), Šiauliuose – 113,1 tūkst. (2001 m. – 133 883), Panevėžyje – 103,5 tūkst. (2001 m. – 119,749 tūkst.) gyventojų.

Mirtingumo lygis bei visuomenės sveikata mūsų šalyje, anot demografų, yra išimtis iš žmonijos patirties mažinant mirtingumą. Mat, teigiami pokyčiai gyvenimo modernumo linkme nepadeda pratęsti žmonių gyvenimo trukmės. Šiuo požiūriu Lietuva jau seniai labai skiriasi nuo Vakarų Europos, pastarąjį dešimtmetį pradėjo skirtis ir nuo Vidurio Europos, o pastaraisiais metais – net nuo Latvijos ir Estijos. Lietuvos vyrų mirtingumo rodikliai yra didžiausi, o vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – trumpiausia ES. Specialistai tai sieja su nuo sovietmečiu įsigalėjusiu nesveikos gyvensenos paplitimu, menku sveikatos, kaip vertybės, vertinimu, o pastaruoju metu – ir su nesėkmingos sveikatos apsaugos reformos pasekmėmis. Dėl visų šių priežasčių Lietuva išsiskiria vienais sparčiausių gyventojų skaičiaus mažėjimo tempais.

Ar gali Lietuvos gyventojų skaičių pakoreguoti gimstamumo didėjimas, mirtingumo ir emigracijos mažėjimas? Tiek JT, tiek „Eurostat“ savo prognostiniams skaičiavimams naudojo optimistines prielaidas, pagal kurias po 50 metų suminis gimstamumo rodiklis bus 1,9, o šimtmečio pabaigoje net viršys 2 ir užtikrins kartų kaitą. Šiuo metu šis rodiklis siekia vos 1,55. Mirtingumas, prognozių sudarytojų manymu, taip pat turėtų mažėti, ypač tarp vyrų. Prognozuojama, kad vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė per ateinančius 50 metų pailgės daugiau nei 7 metais ir sieks 76 metus, moterų – 5 metais. Pagal JT prognozes, šimtmečio pabaigoje tiek Lietuvos moterų, tiek vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė jau būtų panaši į Vakarų Europos šalių (šiuo metu vyrų trumpesnė 10 metų, moterų – beveik 5): vyrų apie 80, moterų – apie 87 metus. Tačiau per pastaruosius 45 metus vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje tik trumpėjo. JT prognozėse dėl migracijos kitimo taip pat naudotos optimistinės prielaidos: prognozuojama, kad emigracija iš Lietuvos greitai silps ir per ateinančius 20 metų neigiamas migracijos neto, rodantis, kiek gyventojų šalis neteko dėl migracijos, sudarys apie 70 tūkst. Vėliau, nuo 2030 metų, jau prognozuojamas nulinis migracijos neto, t. y. dėl emigracijos Lietuvos skaičius nebeturėtų mažėti. Taigi JT ir „Eurostat“ Lietuvai prognozuoja pozityvius demografinius pokyčius – gimstamumas didės, mirtingumas mažės, o emigracija bus subalansuota. Nepaisant to, Lietuvos gyventojų skaičius toliau sparčiai mažėja. Tai rodo, koks didžiulis Lietuvą apėmęs demografinis nuosmukis.

© 2011 „XXI amžius“