Ukrainos valdžia aršiai puola buvusią Ukrainos premjerę Juliją Tymošenko

Kastytis Stalioraitis

Vakarams raginant Ukrainos valdžią nepersekioti politinių oponentų panaudojant teismus, Ukrainos teisėsauga rengia ne vieną baudžiamąją bylą opozicijos lyderei Julijai Tymošenko.

Prisiminė senus dalykus

Dar prieš nuteisiant buvusią Ukrainos ministrę pirmininkę Juliją Tymošenko septynerius metus kalėti neva už įgaliojimų viršijimą pasirašant sutartį su Rusija dėl dujų kainos buvo prisiminti ankstesni įtarimai dėl jos veiklos.

Lapkričio 7 dieną Ukrainos mokesčių milicija atnaujino tyrimą keturiose baudžiamosiose bylose. Visos jos susijusios su mokesčių nemokėjimu praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio antrojoje pusėje, kai J. Tymošenko vadovavo bendrovei „Ukrainos bendrosios energetikos sistemos“. „Juliją Tymošenko mokesčių milicijos darbuotojai informavo, kad atnaujintas tyrimas keturiose baudžiamosiose bylose, kuriose minima Julija Tymošenko. Tyrimų valdybos darbuotojai įteikė jai keturių nutarimų dėl baudžiamųjų bylų iškėlimo kopijas“, – tuo metu sakė žurnalistams Kijeve J. Tymošenko advokatas Serhyjus Vlasenka. Šios baudžiamosios bylos, pasak S. Vlasenkos, buvo nutrauktos dar 2000 metų pradžioje pasibaigus senaties terminui. Pagal iškeltus kaltinimus mokesčių nemokėjimo srityje jai gresia 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lapkričio 26 d. Ukrainos generalinė prokuratūra paskelbė, kad ji turi „nepaneigiamą įrodymą“, jog buvusi šalies ministrė pirmininkė yra susijusi su Ukrainos politiko ir verslininko Jevgenijaus Ščerbano nužudymu 1996 metais (J. Ščerbanas – buvęs Aukščiausiosios Rados deputatas ir finansinės korporacijos „Anton“ prezidentas, 1996 metais buvo nušautas Donecko oro uoste, šio užpuolimo metu buvo nužudyta jo žmona ir oro uosto darbuotojas). Pasak generalinio prokuroro pavaduotojo Renato Kuzmino, pinigai iš J. Tymošenko priklausančios kompanijos buvo pervesti į žudiko banko sąskaitas. Byla jau lyg ir buvo baigta. Dėl J. Ščerbano žmogžudystės sulaikyti ir nuteisti aštuoni asmenys. Trims iš jų skirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Įtarimas dėl žmogžudystės tuo pat metu buvo mestas ir su J. Tymošenko verslo reikalų turėjusiam Pavelui Lazarenkai, 1996–1997 metais vadovavusiam Ukrainos vyriausybei, vėliau pabėgusiam į užsienį. Šiuo metu P. Lazarenka nuteistas JAV už pinigų grobstymą. Dėl su šiuo asmeniu susijusios bylos JAV Ukrainos valdžia gali siekti papildomo J. Tymošenko veiklos tyrimo, siekdama parodyti, kad jos baudžiamasis persekiojimas Ukrainoje yra anaiptol ne politinis.

Dar viena byla, kuria gali pasinaudoti Ukrainos valdžia, – JAV teisme nagrinėjama kompanijos „Universal Trading and Investment Company“ ieškinio prieš J. Tymošenko JAV teritorijoje byla. Ginčo objektas – gamtinių dujų nuosavybės Ukrainos saugyklose. Dalis tų dujų neva priklausė Ukrainos piliečiui Dmitrijui Firtašui ir su juo susijusioms kompanijoms ir buvo J. Tymošenko potvarkiu neteisėtai nacionalizuotos. Čikagos teismas įpareigojo J. Tymošenko ieškovui sumokėti 18 mln. dolerių. Bylos nagrinėjimas tęsiasi Niujorko Federaliniame teisme.

Vakarai: politinio keršto motyvo neturėtų būti

Lapkričio 28 d. Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama Baltuosiuose rūmuose priėmė Europos Vadovų Tarybos pirmininką Hermaną Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininką Jose Manuelį Barroso. Kitą dieną buvo paskelbti Europos Sąjungos (ES) ir JAV viršūnių susitikimo rezultatai. Vašingtone išplatintame pareiškime sakoma, kad JAV ir ES ragina Ukrainos valdžios institucijas vykdyti įsipareigojimus teisingumo srityje. „Mes raginame Ukrainos vyriausybę vykdyti savo įsipareigojimus gerbiant demokratines vertybes ir įstatymo viršenybę, teisingo, atviro ir nešališko teisminio proceso užtikrinimą buvusių vyriausybės narių atžvilgiu, taip pat ir bet kokios apeliacijos ponios Tymošenko atveju“, – sakoma dokumente. „Teisė į apeliaciją negali būti suvaržoma įvedant kaltinamiesiems apribojimus teikti savo kandidatūras būsimuosiuose rinkimuose Ukrainoje, taip pat ir parlamento rinkimuose kitais metais“, – sakoma ES ir JAV bendrame pareiškime.

Netrukus po to, gruodžio 2 d. JAV valstybės sekretorės pavaduotojas politikos reikalams Williamas Burnsas savo kalboje per iškilmingus pietus, kuriuos surengė amerikiečių ir ukrainiečių fondas Ukrainos 20-ųjų nepriklausomybės metinių proga, dar sykį pareiškė, kad JAV tebenerimauja dėl neseniai paskelbto nuosprendžio buvusiai Ukrainos ministrei pirmininkei J. Tymošenko. „Mums taip pat nerimą kelia tai, kaip vyko jos teismas“, – sakė diplomatas. Pasak jo, JAV nerimą kelia ir kitų dabartinės valdžios oponentų politiškai motyvuotas teisminis persekiojimas. Kartu W. Burnsas pabrėžė, kad JAV ir toliau remia tokią Ukrainos ateitį, kuri būtų giliai integruota į Europą.

Europos parlamentas gruodžio 1 d. priimtoje rezoliucijoje taip pat paragino Ukrainos valdžią užtikrinti J. Tymošenko ir kitų opozicijos lyderių dalyvavimą ateinančiuose rinkimuose. Europos parlamentas priminė, kad nuosprendis J. Tymošenko sukėlė rimtą ES susirūpinimą ir plačiai svarstomas arba kaip keršto aktas, arba kaip bandymas nuteisti ir įkalinti politinius oponentus siekiant juos atkirsti nuo dalyvavimo parlamento rinkimuose kitais metais bei prezidento rinkimuose 2015 metais. „Įstatymas, pasirinktinai panaudotas prieš J. Tymošenko, datuotas dar sovietmečiu, numatant persekiojimą už politinius sprendimus, kai šio Įstatymo 364 ir 365 straipsniai tuo pat metu svarstomi Aukščiausiojoje Radoje, neatitinka ES ir JT standartų“, – teigiama rezoliucijoje. Be to, ES rezoliucijoje sakoma, kad dabartinė politinė situacija Ukrainoje prieštarauja būsimo Susitarimo dėl asociacijos, dėl kurios vyksta derybos, dvasiai.

Ar vien tik politinis kerštas?

J. Tymošenko į politiką atėjo iš verslo. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ji Ukrainoje sukūrė kino salonų tinklą. Vėliau jį pakeitė degalų ir tepalų prekybos bendrovė, po to – bendrovė „Ukrainos bendrosios energetikos sistemos“ (UBES). 1995–1996 m. UBES – bendrovė, kurios apyvartą sudarė ne vienas milijonas dolerių – prekiavo Ukrainos mašinų gamybos įmonių produkcija, keitė ją į Rusijos energetikos išteklius. Vėliau J. Tymošenko tvirtino, kad jos darbas padėjo grąžinti Ukrainos skolą Rusijai už dujas.

1999 metų pabaigoje J. Tymošenko tapo pirmąja vicepremjere prezidento Leonido Kučmos paskirtoje Viktoro Juščenkos vyriausybėje. Jai pertvarkius Ukrainos energetikos rinką, gerokai padaugėjo iždo įplaukų. Vyriausybei pavyko sumokėti darbo užmokesčio ir pensijų skolas, tačiau kartu J. Tymošenko užsitraukė prezidento L. Kučmos palaikomų verslininkų nemalonę.

2001 metų pradžioje prezidentas L. Kučma atleido J. Tymošenko iš vyriausybės, o netrukus ji buvo areštuota pagal kaltinimą valiutos kontrabanda ir vengimu mokėti mokesčius itin stambiu mastu. Politikė beveik mėnesį praleido tardymo izoliatoriuje, po to ji buvo paleista, raštu pasižadėjusi neišvykti. Vėliau Ukrainos teismas pripažino visus J. Tymošenko iškeltus kaltinimus nepagrįstais.

2006 metų  Aukščiausiosios Rados rinkimuose jos politinis blokas gavo daugiau kaip 22 proc. balsų ir sudarė vieną didžiausių frakcijų Radoje. Per pirmalaikius 2007 metų rinkimus pasisekimas buvo dar įtikinamesnis – daugiau kaip 30 proc. balsų ir 156 mandatai parlamente.

2007 metų pabaigoje J. Tymošenko tapo ministre pirmininke. Jos rinkiminės programos, kuri vadinasi „Ukraina nugalės. Ukraina – tai Tu“, įžangoje išreiškiamas tikėjimas Ukrainos žmonėmis ir paaiškinama, kad visos jų bėdos daugiausia kyla iš oligarchų interesų ir jų korumpuotų ryšių su valdžia. Programoje buvo žadama, kad triumfuos tvarka ir teisingumas. Ukrainoje bus kuriama Europa, ir, kai tai bus įvykdyta, Ukraina taps Europos Sąjungos nare. Prisijungimas prie bet kokios kolektyvinio saugumo sutarties – tik per referendumą. Ankstesniuose pasisakymuose J. Tymošenko pasisakė už Ukrainos įstojimą į NATO, tačiau, pasak jos, prieš šalies gyventojams apsisprendžiant, jiems turi būti išaiškinti visi teigiami ir neigiami įstojimo į NATO aspektai. J. Tymošenko kategoriškai pasisakė prieš bet kokius Rusijos bandymus privatizuoti ar valdyti strateginius Ukrainos objektus, tokius kaip dujotiekių tinklas ir dujų saugyklos, vienareikšmiškai pasisakė prieš dar vieną – rusų – valstybinę kalbą šalyje.

Tapusi premjere J. Tymošenko atšaukė savo pirmtakų komunistų pusvelčiui be konkurso Rusijai parduotos pelningiausios Ukrainoje plieno gamyklos „Krivirožstal“ sandorį, grąžino pinigus pirkėjams ir pardavė gamyklą atvirame konkurse už 6 kartus didesnę sumą Vakarų verslininkams, įsipareigojusiems  investuoti į gamyklą stambią pinigų sumą. J. Tymošenko taip pat atšaukė komunistinių pirmtakų sudarytą keistą sandorį su Šveicarijoje užsiregistravusia smulkia bendrove, kurios „siūlai“ vedė į Maskvą, ir kuriai buvo perleista teisė naudotis visais Juodosios jūros šelfe esančiais gamtos ištekliais Ukrainai ypač nepalankiomis sąlygomis. Šelfas buvo sugrąžintas valstybės nuosavybėn. Būdama premjere J. Tymošenko sugebėjo panaikinti Rusijos „Gazpromo“ kompaniją, tarpininkę, per kurią Rusija darė Ukrainai didžiulę įtaką, įtikinti Vakarų dujų importuotojus ir Europos Sąjungą bendromis su Ukraina jėgomis kontroliuoti dujų per Ukrainos dujotiekių sistemą tranzitą iš Rusijos, atmetė Rusijos siekius taip pat prijungti prie tranzito kontrolės laikydamasi principo, kad Rusijos vaidmuo tiekiant dujas baigiasi prie sienos su Ukraina. Ji taip pat atrėmė visus Rusijos bandymus tapti Ukrainos dujotiekių sistemos bent daline savininke.

Akivaizdu, kad būdama ministre pirmininke J. Tymošenko „nuskriaudė“ ne vieną oligarchą iš dabartinio prezidento V. Janukovyčiaus aplinkos, todėl galima įtarti, jog sąskaitas su ja suvedinėja ir savo finansinių lūkesčių jos valdymo metu nepatenkinusios grupuotės.

Teisminis J. Tymošenko bylos svarstymas Apeliaciniame teisme paskirtas gruodžio 13 dieną. Nuo jo rezultato priklausys tai, ar pasirašys Europos Sąjunga su Ukraina asocijuotos narystės ir laisvos prekybos susitarimus artimiausiu metu.

© 2011 „XXI amžius“