Viešas laiškas Europos Parlamento nariams ir Europos Komisijai

Didžiai Gerbiamas Pone Europos Parlamento Pirmininke Martin Schulz,
Didžiai Gerbiamas Pone Europos Komisijos Pirmininke Jose Manuel Barroso

Vis dažniau pasitaikantys politiniai įvykiai bei kai kurių valstybių NATO narių vyriausybių pavojingi sandėriai ginkluotės bei ekonomikos srityse ir Kremliaus augantys grasinimai kaimyninėms valstybėms, dalies Europos Sąjungos (ES) Parlamento lyderių politinis abejingumas mažų tautų laisvei, mums kelia nerimą dėl Europos Sąjungos ateities. Juk negalima užmiršti, kad pavergtos Rytų ir Vidurio Europos tautos savo kančia ir kova sugriovė Sovietų Sąjungą ir išvadavo Vakarų Europą nuo gresiančios invazijos. Dabar senosios Europos valstybės gali nebeskirti tiek daug lėšų ginklavimuisi ir kurti bendrą nacionalinę gerovę.

Europos tautų jungimasis į ES yra didelis žmonių laimėjimas, įnešantis ekonominį bei politinį stabilumą. Tačiau ir to dar neužtenka, reikia ir pakankamo saugumo jausmo, bendros energetikos politikos, skatinančios jos nepriklausomybę, pasitikėjimą ES lyderiais, kad drauge kurtume tvirtą, laisvą, išsaugančią tautinį tapatumą ir nacionalinį paveldą, tautų sąjungą.

Per didelis ir neleistinas kišimasis į Vengrijos vidaus reikalus, nepelnytas spaudimas, kaltinant vyriausybę demokratinių nuostatų nesilaikymu, kai ją palaiko 75 proc. šalies gyventojų, yra visai nepagrįstas. Toks elgesys įmanomas tik suvokiant demokratiją kaip liberalių antikrikščioniškų pažiūrų su iškreipta šeimos samprata juridinį įteisinimą, bankų veiklą, sukeliančią ekonominę krizę. Juk ES Pagrindinių teisių chartijos (2010/C 83/02) 22 str. įpareigoja ES architektus gerbti tautų kultūrų, religijų ir kalbų įvairovę.

Todėl drįstame kreiptis į Europos Parlamento narius ir į Europos Komisiją, tikėdami, kad istorijos pamokos nebus pamirštos. Palankiai ES raidai yra itin svarbu politinis atsargumas, pagarba Europos tautų dviejų tūkstančių metų senumo krikščioniškoms tradicijoms, atvirumas judėjų kultūriniam kontekstui, strategija, o ne trumpalaikė nauda pardavus aukštos kokybės technologijas, kurios kiekvienu metu gali būti panaudotos prieš Europos Sąjungos valstybes nares. Kita vertus, tokie sandoriai tarsi pridengia žmogaus teisių pažeidimus Rusijos valstybėje.

Tebūnie ES užsienio politika formuojama remiantis krikščioniškomis, humanistinėmis vertybėmis, kurios stiprina visų piliečių gerovę, tautų laisvę ir nepriklausomybę. Tai pasiekti galime tik turėdami didįjį idealą Kristuje, tikėdami į visų tautų Dievą Tėvą, kuris įkvepia žmones aukotis ir ginti laisvę, teritorinį integralumą, solidarizuotis agresijos akivaizdoje, kad niekada daugiau nebepasikartotų tragedijos, panašios į karinius įvykius Gruzijoje. ES politika turi būti solidari tiek tarp Sąjungos narių, tiek su laisvę mylinčiomis tautomis, kurios dar nepriklauso ES, tiek su didžiąja sąjungininke ir laisvės gynėja JAV. Tokia ryžtingesnė pozicija sustiprintų ir pačią ES bei leistų jos piliečiams daugiau pasitikėti vadovų sąžine bei kilnumu, harmoningai kuriant laimingesnę Europos žemyno ateitį.

Telaimina Dievas Europos Sąjungą.

Bažnytinės ir civilinės teisės dr.,
italų civilinės teisės dr., teologijos lic. doc., kanauninkas
Robertas Pukenis,

Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos valdybos pirmininkas
Jonas Burokas

Lietuva, 2012 m. kovas

© 2012 „XXI amžius“