Galingesni už ginklus
Kelionės į Filipinus įspūdžiai

Vyskupas Jonas Kauneckas su filipinietėmis Pasauliniame šeimų susitikime

Iš dešinės: vyskupas Jonas Kauneckas ir kun. dr. Andrius Narbekovas Filipinuose, Pasaulio šeimų susitikime

Esu be galo sujaudintas, sužavėtas, uždegtas, nors praėjo visas mėnuo. Negaliu paliauti stebėtis: kokių nuostabių tautų pasaulyje yra! Sausio pabaigoje teko dalyvauti ketvirtajame Pasauliniame šeimų susitikime Filipinų sotinėje Maniloje. Mes turime daug ko mokytis iš filipiniečių: jų toks gyvas tikėjimas, toks gausus bažnyčių lankymas. Visai nėra abortų ir skyrybų. Ir gėda, kai mūsų žmonės dejuoja dėl vargo. Net neįsivaizdavau, kad žmonės gali gyventi tokiame varge, kaip ten mačiau. Daugelio jų būstai daug vargingesni už mūsų šiukšlynų gyventojų. Ir vis tiek jie linksmi, šypsosi, gieda ir dainuoja bei linksmai šoka. Vis prisimenu pilnas gatves linksmų filipiniečių. Tai neturtinga tauta, nes nuolat buvo engiama, išnaudojama, daug iškentusi. Bet užtat tvirto džiugaus tikėjimo. Jų tikėjimas ir viltis tiesiog neįveikiami, nes būtent tikėjimas jiems kelis kartus atnešė laisvę.
Ketvirtojo Pasaulinio šeimų susitikimo tema-šūkis: „Krikščioniškoji šeima: Geroji naujiena trečiajam tūkstantmečiui“. Apie šį susitikimą jau plačiai rašė „XXI amžius“, Paulius Subačius kalbėjo per „Laisvosios Europos“ radiją, aš — per „Vatikano radiją“.
Bet gal „XXI amžiaus“ skaitytojams bus įdomūs ir gyvi vyskupo įspūdžiai?
Į šeimos kongresą suvažiavo delegatai iš visų katalikiškų šalių. Dalyvavo ir kitų krikščioniškų religijų delegacijos: buvo stačiatikių. Lietuvos delegacijoje buvome šeši žmonės: be manęs, važiavo kun. dr. Andrius Narbekovas ir Subačių šeima.
Kodėl šventasis Tėvas ketvirtajam Pasauliniam šeimų susitikimui parinko Aziją ir būtent Filipinus?
Apie tai jis rašė 1999 metais apaštaliniame raginime „Bažnyčia Azijoje“: „Pirmajame tūkstantmetyje kryžius prigijo Europoje, antrajame — Afrikoje ir Amerikoje, tikimės, kad trečiajame krikščionybės tūkstantmetyje mūsų tikėjimas paplis tokiame gyvastingame Azijos žemyne“. Šventasis Tėvas pabrėžia, kad trečiasis tūkstantmetis turi būti „Azijos tūkstantmetis“, nes atėjo laikas paskelbti Jėzaus vardą ir Jo Gerąją naujieną Azijai. Azijoje gyvena du trečdaliai žmonijos. Iš tų keturių milijardų žmonių Gerąją naujieną – Evangeliją tėra priėmę mažiau nei 200 milijonų. Štai kodėl Popiežiaus žvilgsnis dabar nukreiptas į Aziją. O Filipinuose šiuo metu yra pusė visų Azijos katalikų. Filipiniečiai daug ko gali pamokyti pasaulį. Šeima Filipinuose yra tikrai gyvoji „namų bažnyčia“, kaip rašo Popiežius minėtoje adhortacijoje. Būtent Filipinuose praktiškai nėra skyrybų, nėra abortų, nėra kontraceptinių priemonių. Tarp kitko šeimų vidutinis dydis — 5,4 vaiko. Labai dažnoje šeimoje — 10 vaikų. Filipiniečiai — labai gyvybingi, judrūs, linksmi.
Popiežius parinko ne tik Pasaulinio šeimų susitikimo vietą, bet ir susitikimo temą. Apaštaliniame rašte „Trečiajam tūkstantmečiui ateinant“ („Novo millennio ineunte“) jis rašo: „Krikščioniškasis šeimos supratimas atitinka Dievo planą — ryšį tarp vyro ir moters, abipusį, vieningą, vienintelį, tvirtą ir neišardomą ryšį. Todėl čia Bažnyčia negali pasiduoti jokios pasaulio kultūros spaudimui, kad ir kaip ji būtų paplitusi, kad ir kokia būtų kovinga“ (Nr. 47). Ši „pradžios“ paslaptis, atsiskleidžianti sutuoktinių meilėje, priimama per Dievo Žodį ir sakramentus, daro juos Gerosios Naujienos šeimoje liudytojais.
Kodėl filipiniečių šeima yra pavyzdys pasaulio šeimoms? Kodėl jų šeima tokia tvirta?
Kiekvienoje šeimoje — gyva kasdienė bendra malda, dažnas kasdienis dalyvavimas pamaldose bažnyčioje. O šventadieniais į pamaldas renkasi dauguma gyventojų (iki 90 proc. palyginkime — mūsų 10 proc.). Šventadieniais pamaldos vyksta nuo 5 val. ryto beveik kas valandą iki nakties. Ir vis bažnyčios pilnos. Šiokiadieniais pirmosios Mišios ryte būna 5 val. Kadangi ten klimatas karštas, tai darbo dienomis būna ilga iki trijų valandų pietų pertrauka. Jos metu visose bažnyčiose pamaldos ir bažnyčios vėl pilnos. Įdomiausia, kad „Viešpaties angelo“ maldai 12 ir 18 val. nustoja dirbti parduotuvės ir įstaigos: visi žmonės kelias minutes sustoję meldžiasi. Mes galime tik svajoti apie tokias gražias katalikiškas tradicijas.
Į mūsų baigiamąsias pamaldas Manilos miesto parke susirinko apie milijonas žmonių. Išvakarėse jau dalyvavo apie pusę milijono. Trečdalis milijono budėjo ir meldėsi per naktį.
Prieš kelerius metus filipiniečiai nustebino Šventąjį Tėvą, kai jis lankėsi Filipinuose. Tada jo aukojamose pamaldose dalyvavo 6-7 mln. žmonių. Tai pasaulio rekordas — niekur daugiau melstis su popiežiumi nesusirinko tokios minios. Daugelis atvyko prieš penkias dienas: meldėsi, giedojo, budėjo.
Filipiniečiai yra nepaprastai dėkingi Dievui ir Švenčiausiajai Mergelei už laisvę, už išvadavimą iš tironijos. Tad trumpai pateiksiu Filipinų istoriją.
Juos XVI amžiuje atrado Magelanas, kolonizavo ispanai. 333 metus tęsėsi išsivadavimo kova. 1898 metais paskelbta nepriklausomybė, bet nuo 1899 iki 1934 metų šalis buvo Amerikos kolonija. Po to dešimt metų — autonomija, pereinamasis laikotarpis (bet JAV karinės bazės pasilieka iki 1992 metų). 1941-1945 metais Japonijos okupuota. 1946-aisiais atkurta nepriklausomybė. Pirmieji prezidentai, ypač Ferdinandas Markosas (Marcos) — diktatoriai. Jis paskelbia nepaprastąją padėtį, nužudo opozicijos lyderį Akino. Beteisė tauta vis labiau skursta.
Katalikų Bažnyčia Filipinuose ragino tautą prašyti Švč. M.Marijos pagalbos. Kažin ar kas nors Lietuvoje yra girdėjęs apie Filipinų Rožinio revoliucijas? Filipinų vyskupai su Vatikano leidimu 1985 metus paskelbė Švč. M.Marijos metais — atsivertimo, atgailos ir pasiaukojimo metais. 1986 m. vasario mėnesį prasidėjo Rožinio revoliucija: begalinės žmonių minios su rožiniais rankose išėjo į gatves prieš karinį Markoso režimą. Dieną ir naktį Manilos gatvėse klūpėjo trys keturi milijonai žmonių ir meldėsi — kalbėjo rožinį. Čia pat gatvėse buvo aukojamos ir šv. Mišios. Markosas įsakė kariuomenės būriams išsklaidyti minias, pasiuntė ir tankus. Žmonės nesitraukė — iškėlę rankas su rožiniais klūpėjo, balsiai meldėsi ar giedojo. Galėjai pamatyti sukrečiančių scenų. Daugelis kareivių lipo iš tankų ir verkdami atsiklaupę minioje meldėsi. „Dar niekada Maniloje ir visuose Filipinuose nebuvo sukalbėta tiek rožinių, kaip tomis vasario dienomis“, — liudija jaunas jėzuitas, antrąją revoliucijos dieną įšventintas kunigu ir primicijų Mišias aukojęs čia pat, tarp tankų. Vasario 25-oji — Švenčiausiosios Mergelės Marijos pergalės diena — Markosas kapituliuoja. Nebuvo nė vieno žuvusiojo (koks skirtumas paly-ginti su mūsų dainuojančia revoliucija sausio 13-ąją!). Tauta išrenka prezidente 1983 metais nužudytojo Akino dukrą.
Panašiai įvyko ir per antrąją Rožinio revoliuciją. Būtent 1996 metais tautą populizmu sužavėjo kino aktorius Chosefas Estrada, ir jis buvo išrinktas prezidentu.
Labai suklestėjo korupcija, tauta stumiama į vis didesnį vargą ir neteisybes. Kilo pilietinio karo pavojus. Senatas nepajėgė konstituciniu būdu nuversti prezidento. Kardinolas Sinas 2001 m. sausio 16-osios naktį vėl kvietė filipiniečius melsti Mariją tol, kol prezidentas bus nuverstas. Jis pats vidurnaktį prie Marijos statulos aukojo šv. Mišias. Vėl begalinės minios rinkosi į tą vietą, kur 1986 metais buvo sustabdyti tankai. Ten pastatyta milžiniška Marijos statula. Po poros dienų - jau keli milijonai. Laikraštyje „Tages Post“ vokietis Fidelis Stoecklis, tų dienų liudytojas, rašė: „Su pasauliečiais meldėsi kunigai, klierikai, vienuolės. Staiga tiesiog virš galvų skrenda karinis malūnsparnis. Žmonės dar garsiau šaukia maldas. Kitą dieną lauke už minios nusileido malūnsparnis ir po dešimt minučių prie Marijos statulos buvo pranešta, kad generolai ir visi armijos vadai pareiškė, kad nebeklausys prezidento ir pereina į tautos pusę. Netrukus prie statulos pasirodė vyriausiasis kariuomenės vadas ir generolai: „Vykdysime tautos valią“. Džiaugsmas buvo begalinis. 5 val. ryto kardinolas aukojo padėkos šv. Mišias. Sausio 24 dieną savo ganytojiškame laiške jis rašo: „Kaip galėjo nugalėti abi taikios revoliucijos? Yra tik vienas atsakymas: Dievo malonės dėka. Abi taikios revoliucijos moko mus, kad Viešpats išklauso maldas. Kai Dievo tauta atgailaudama kreipiasi į Jį malda, Jis gina žmogaus vertingumą ir laimina šalį. Galingesnė už ginklus yra pasitikinčiųjų malda. Tautos budėjimas maldoje galingesnis už karinę jėgą. Rožinis galingesnis už ginklus. Tikrasis ateities planavimas — malda ir pasninkas“.
„Nuo to laiko, kai Mergelė Marija įdavė į mūsų rankas tą nepaprastą galią — rožinį, neliko žemėje nei materialinės, nei dvasinės, nei tautinės, nei tarptautinės problemos, kurios negalėtume įveikti malda ir auka“ (Fatimos regėtoja seselė Liucija).
Kaip reikėtų tai įsidėmėti mums, lietuviams! Su Dievo pagalba atgavę laisvę, užmiršome Dievą. Bažnyčios pustuštės, malda šeimoje tokia reta. Pasitikime tik savo jėgomis. Ir stebimės: gyvenimo sąlygos vis sunkesnės, neteisingumo, smurto, korupcijos vis daugiau. Taip daugelis praranda viltį, žudosi. O kiek daug tarp mūsų nesantaikos, priešiškumo, susiskaldymų, skyrybų! Tiek daug pamokų turėjome Lietuvos istorijoje. Bet vis užmirštame galingiausią ginklą-maldą. Ne kartą pajutome, jog dvasinis susitelkimas, vienybė darė tiesiog stebuklus. Kaip nuostabiai teisingai „Lietuvos aide“ pastebi V.Landsbergis jaunesnysis: kai žmonės, kupini meilės vieni kitiems, tokie vieningi, susirinko į Sąjūdžio mitingą Vingio parke, staiga niūrus dangus pragiedrėjo. Tai pajutome susikabinę rankomis nuo Vilniaus iki Talino ir sausio 13-ąją. O kai pykstamės, kai keikiame vieni kitus — vis niūriau ir niūriau. Vis sunkesni ir sunkesni mūsų žingsniai pirmyn. Rodos, tai sakyte sako: permainose įmanoma laimėti tik su malda, tik su dvasiniu susitelkimu.
Mums reikia daug permainų: vargsta pensininkai, moksleiviai ir studentai, taip daug bedarbių, taip daugelio siaubingai sunkios darbo sąlygos, toks menkas uždarbis, su nerimu į ateitį žiūri valstiečiai bei ūkininkai...
Pažvelkime dar į filipiniečius. Prisiminkime jų pergales. Po nedaugelio neteisybės metų du trečdaliai tautos gyvena labai vargingai. Jų trobelės menkesnės už mūsų šunų būdas ar kiaulių tvartus — sukaltos iš kelių kartono lapų. Be elektros ir vandens. Daugelis per dieną uždirba dolerį kitą. Siaubas ima pagalvojus, kaip rikša dviračio priekaboje per visą miestą veža turtingesnį už kelis pesus (pesas labai pigus - mokama per 50 pesų). Pensijų ir kitų socialinių garantijų beveik nėra. Vaistai brangesni negu pas mus, o didžiausia kompensacija — 20 procentų.
Ir vis tiek jie šypsosi, linksmi, nepaprastai mandagūs. Jie sako: su mumis Dievas, todėl vis žengiame į priekį! Įveiksime ir dabartinius materialinius sunkumus. Į pamaldas eina su procesijomis, linksmai giedodami, šokdami, plodami. Šoka per Mišių įžangą, net per Perkeitimą... Kryžius nešamas šokant. O šventojo Nino relikvijos atnešamos su tokiu trimitavimu, su tokiu minios džiūgavimu ir triumfu, kad, rodos, pats dangus nusileido. Nusistebėjus tomis linksmybėmis, jie ramiai atsako: „Taigi Dievas - mūsų viltis, todėl mes ramūs ir galime džiaugtis“.
Tad, savo dvasios akimis tebežvelgdamas į filipiniečius, noriu kreiptis į kiekvieną lietuvį: taip daugelis tikisi permainų iš naujojo prezidento, trokšte trokšta geresnio gyvenimo Europos Sąjungoje, juk artinasi lemiamos dienos — mūsų stojimas į ES. Bet visas tas gėris nuo mūsų priklauso — kaip mes pasinaudosime galinguoju maldos ginklu. Trokšdami dvasinių, moralinių, materialinių permainų, negalime užmiršti pagrindinio permainų ginklo — maldos. Atnaujinkime šeimos maldas, pamaldumo praktikas, dalyvavimą šventadienio Mišiose, sakramentų priėmimą. Patikėkite, brangieji, — tai tikrasis permainų ginklas, galingas, garantuotas! Būkime vieningi referendume už Europos Sąjungą, ir nušvis niūri padangė kaip tada Vingio parke.

Statistinės žinios apie Filipinus

Filipinai išsidėstę 7107 salose. Valstybės plotas — 300 tūkst. kvadratinių kilometrų. Gyventojų yra beveik 80 milijonų. Valstybinė kalba — anglų, 82 proc. katalikų. 79 vyskupijos, beveik 2500 parapijų, beveik 15 tūkst. kunigų, beveik 30 tūkst. vienuolių, Katalikiškos mokslo įstaigos: 19 universitetų, 131 kolegija, 907 gimnazijos (kai kurios labai didelės, pavyzdžiui, saleziečių, kur man teko nakvoti, — penki tūkstančiai moksleivių), 397 vidurinės mokyklos.

Vyskupas Jonas KAUNECKAS

© 2003 "XXI amžius"