"XXI amžiaus" priedas apie pasaulio krikščionis, 2003 m. kovo 7 d., Nr. 2 (11)

PRIEDAI









ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai

Tarptautinės teisės prioritetas ir gera valia - taikos išsaugojimo pagrindas

Irako chaldėjų katalikų patriarchas Rafaelis I Bidavidas

Irako krikščionys karo nenori

Šventajam Sostui toliau atkakliai tęsiant diplomatinę taikos misiją, kurios tikslas - sustabdyti karo pavojaus eskalavimą ir pasiekti teisingą Irako krizės sprendimą, kartu reiškiamas susirūpinimas dėl konflikto įtakos tarpreliginiams krikščionių ir musulmonų santykiams pačiame Irake ir pasaulio mastu. „Irakas yra šalis su labai sena istorija, kur ekumenizmas yra kasdienė realybė ir kur krikščionys bei musulmonai iki šiol sugyveno gana darniai, - aiškino viename interviu spaudai Vatikano dikasterijos, atsakingos už tautų evangelizavimą, vadovas kardinolas Kresčencijus Sepė. - Konfliktas gali iš tikrųjų pažeisti šią pusiausvyrą“.


Galingesni už ginklus
Kelionės į Filipinus įspūdžiai

Vyskupas Jonas Kauneckas su filipinietėmis
Pasauliniame šeimų susitikime

Esu be galo sujaudintas, sužavėtas, uždegtas, nors praėjo visas mėnuo. Negaliu paliauti stebėtis: kokių nuostabių tautų pasaulyje yra! Sausio pabaigoje teko dalyvauti ketvirtajame Pasauliniame šeimų susitikime Filipinų sotinėje Maniloje. Mes turime daug ko mokytis iš filipiniečių: jų toks gyvas tikėjimas, toks gausus bažnyčių lankymas. Visai nėra abortų ir skyrybų. Ir gėda, kai mūsų žmonės dejuoja dėl vargo. Net neįsivaizdavau, kad žmonės gali gyventi tokiame varge, kaip ten mačiau. Daugelio jų būstai daug vargingesni už mūsų šiukšlynų gyventojų. Ir vis tiek jie linksmi, šypsosi, gieda ir dainuoja bei linksmai šoka. Vis prisimenu pilnas gatves linksmų filipiniečių. Tai neturtinga tauta, nes nuolat buvo engiama, išnaudojama, daug iškentusi. Bet užtat tvirto džiugaus tikėjimo. Jų tikėjimas ir viltis tiesiog neįveikiami, nes būtent tikėjimas jiems kelis kartus atnešė laisvę.
Ketvirtojo Pasaulinio šeimų susitikimo tema-šūkis: „Krikščioniškoji šeima: Geroji naujiena trečiajam tūkstantmečiui“. Apie šį susitikimą jau plačiai rašė „XXI amžius“, Paulius Subačius kalbėjo per „Laisvosios Europos“ radiją, aš — per „Vatikano radiją“.
Bet gal „XXI amžiaus“ skaitytojams bus įdomūs ir gyvi vyskupo įspūdžiai?
Į šeimos kongresą suvažiavo delegatai iš visų katalikiškų šalių. Dalyvavo ir kitų krikščioniškų religijų delegacijos: buvo stačiatikių. Lietuvos delegacijoje buvome šeši žmonės: be manęs, važiavo kun. dr. Andrius Narbekovas ir Subačių šeima.
Kodėl šventasis Tėvas ketvirtajam Pasauliniam šeimų susitikimui parinko Aziją ir būtent Filipinus?


70 milijonų pasaulio anglikonų turi naują dvasinį vadovą

Naujasis pasaulio Anglikonų Bažnyčios vadovas
Kenterberio arkivyskupas Rovanas Viljamsas

Vasario 27 dieną Anglikonų Bažnyčia pasodino į ganytojo sostą Rovaną Viljamsą, kuris, tapęs Kenterberio arkivyskupu, vadovaus visame pasaulyje esantiems 70 milijonų bažnyčios narių. Naujojo anglikonų vadovo ingreso iškilmėse katalikų Bažnyčiai ir popiežiui Jonui Pauliui II atstovavo Popiežinės krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Valteris Kasperis.
Kardinolas V.Kasperis įteikė naujajam Kenterberio arkivyskupui popiežiaus Jono Pauliaus II laišką. Sveikindamas naująjį arkivyskupą, reikšdamas jam pagarbą ir džiaugdamasis jo tarnystės pradžia, Popiežius taip pat užsimena apie dabartinį sudėtingą žmonijos istorijos metą, kupiną įtampos ir kančios, kuriame krikščionys turi būti vilties liudytojai. Visi žmonės turi teisę gyventi laisvi ir saugūs, tačiau laisvei ir saugumui ginti neturėtų būti naudojamos netinkamos priemonės. Ypač dabar, kai tiek daug nerimo ir sunkumų, krikščionių pareiga būti vilties ir taikos skelbėjais.


Krikščionybės paminklai musulmonų žemėje

Švč. Mergelės Marijos namelio vietoje – bažnytėlė

Efezas, Kapadokija – pavadinimai, minimi Evangelijoje. Ilgą laiką jie man buvo mistiški. Tačiau, praėjusiais metais aplankius šias vietas, nuomonę teko keisti. Tiesa, vietoje kadaise graikų, vėliau romėnų valdytų miestų stūkso tik jų liekanos. Ir jos nūnai priklauso ne praeityje savo galybe drebinusioms pasaulį valstybėms. (Romos imperija apsikritai nugrimzdo į nebūtį.) Dabar čia islamiškosios Turkijos teritorija, kuri už antikos šedevrų apžiūrėjimą lupa iš turistų milijonus.
Šimtai tūkstančių piligrimų kasmet apsilanko kalnuose, netoli Efezo esančioje vietovėje Panoje Karula. Anot Bažnyčios istorikų, čia po Kristaus mirties ir Jo prisikėlimo šešerius metus gyveno Dievo Motina Marija. Kuklioje trobelėje ji meldėsi, apmąstydama savo Sūnaus žemiškąjį kelią.
Dabar čia – nedidelė bažnytėlė. Viduje – altorėlis su Švč. Mergelės Marijos skulptūrėle. Sienas puošia jos atvaizdas. Toliau – užrašas apie čia stovėjusį stalą, ant kurio lentos buvo nutapytas Marijos atvaizdas. Jis atsidūrė Lenkijoje, Čenstakavoje. Kelios gėlės, degančios žvakės ir… tyla. Sunkiai nusakoma susikaupimo, maldos, ypatingo jaudulio nuotaika. Juk stovi ten, kur vaikščiojo nepaprasta asmenybė.
Atokiau – šaltinis, kuriuo naudojosi stebuklinga gyventoja. Šiandien jis teka ir vamzdžiais. Atsisukus čiaupą, galima atsigaivinti, pasiimti vandens kelionei.


Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija