Krikščionybės paminklai
musulmonų žemėje
|
Švč. Mergelės Marijos
namelio vietoje bažnytėlė |
|
Senovės Efezas šiandien
Autorės nuotraukos |
Efezas, Kapadokija pavadinimai,
minimi Evangelijoje. Ilgą laiką jie man buvo mistiški. Tačiau,
praėjusiais metais aplankius šias vietas, nuomonę teko keisti.
Tiesa, vietoje kadaise graikų, vėliau romėnų valdytų miestų stūkso
tik jų liekanos. Ir jos nūnai priklauso ne praeityje savo galybe
drebinusioms pasaulį valstybėms. (Romos imperija apsikritai nugrimzdo
į nebūtį.) Dabar čia islamiškosios Turkijos teritorija, kuri už
antikos šedevrų apžiūrėjimą lupa iš turistų milijonus.
Šimtai tūkstančių piligrimų kasmet apsilanko kalnuose, netoli
Efezo esančioje vietovėje Panoje Karula. Anot Bažnyčios istorikų,
čia po Kristaus mirties ir Jo prisikėlimo šešerius metus gyveno
Dievo Motina Marija. Kuklioje trobelėje ji meldėsi, apmąstydama
savo Sūnaus žemiškąjį kelią.
Dabar čia nedidelė bažnytėlė. Viduje altorėlis su Švč. Mergelės
Marijos skulptūrėle. Sienas puošia jos atvaizdas. Toliau užrašas
apie čia stovėjusį stalą, ant kurio lentos buvo nutapytas Marijos
atvaizdas. Jis atsidūrė Lenkijoje, Čenstakavoje. Kelios gėlės,
degančios žvakės ir
tyla. Sunkiai nusakoma susikaupimo, maldos,
ypatingo jaudulio nuotaika. Juk stovi ten, kur vaikščiojo nepaprasta
asmenybė.
Atokiau šaltinis, kuriuo naudojosi stebuklinga gyventoja. Šiandien
jis teka ir vamzdžiais. Atsisukus čiaupą, galima atsigaivinti,
pasiimti vandens kelionei.
Pavažiavę toliau, turistai išvysta Turkijos iniciatyva pastatytą
Švč. M.Marijos, dangaus Karalienės, statulą. Musulmonai taip pat
pripažįsta Dievo Motiną, gerbia ją.
Sutartinai kiemelyje, prie bažnytėlės, nuskambėjo lietuviškoji
Marija Marija. Melsvu drabužiu vilkinti vienuolė įdėmiai mūsų
klausėsi, paskui pasiteiravo, iš kur esame, ir pareiškė susižavėjimą.
Paprašiusi atsiųsti gaidas, pakvietė: Gal galėtumėte dar atvažiuoti
septynioliktą valandą ir pagiedoti drauge su kitais per šv. Mišias?
padėkojome už kvietimą. Deja, turistiniai keliai mus vijo tolyn,
į patį Efezą, kuriame bažnyčios susirinkimas pabrėžė Marijos,
kaip Dievo gimdytojos, amžinai mergelės, reikšmę.
Vietovė, kur pirmajame amžiuje po Kristaus klestėjo judrus, Romai
priklausęs miestas, susijęs su apaštalų Jono ir Sauliaus, pakrikštyto
Pauliumi, vardais. Teigiama, kad šv. Jonas atlydėjo Mergelę Mariją
į netoliese esančius kalnus, globojo ją. Po Kristaus nužudymo
Dievo Motinai buvo nesaugu pasilikti Jeruzalėje. Efeze apaštalas
pradėjęs rašyti ir Evangeliją. Čia kadaise stovėjo Švč. Mergelės
Marijos ir šv. Jono garbei iškilusios bažnyčios. Deja, šiandien
likę tik jų griuvėsiai.
Efeze, jo apylinkėse Kristaus mokslą skleidė ir šv. Paulius. Tais
laikais mieste klestėjo prekyba ir amatai, daugelis atvykdavo
pasižiūrėti vadinto vienu pasaulio stebuklu deivės Artemidės
šventyklos, veikė pasilinksminimų, viešieji namai. Pastarieji,
kaip žinoma, pirmiausia atsiranda visko pertekusioje visuomenėje.
Tačiau šv. Paulius drąsiai žengė pro miesto vartus. Stiprybės
jam teikė tikėjimas, kurį skelbė. Ir rado savo sekėjų. Neseniai
Lietuvos knygynuose pasirodžiusiame anglų mokslininko N.Davieso
veikale Europa. Istorija šv. Paulius apibūdinamas kaip svarbiausias
krikščionybės teologijos kūrėjas. Beje, šv. Pauliaus vardu pavadinta
bažnyčia prie Viduržemio jūros veikia iki šių dienų.
Istorijos vadovėliuose rašoma, jog imperatorius Neronas, pats
įsakęs padegti Romą, gėrėjosi ją naikinusia ugnies jūra. O kaltininkais
apšaukė krikščionis. Atsirado priežastis juos persekioti. Žmonės,
išpažinę Kristaus mokslą, ieškojo prieglobsčio sunkiai prieinamose
vietose. Tokių rasta dabartinės Turkijos teritorijoje. Kapadokijos
apylinkėse primityviomis priemonėmis jie išrausė didžiules katakombas,
kurias galima pavadinti tikru požeminiu miestu.
Mes, nusileidę nuožulniais labirintais kelis šimtus metrų po žeme,
buvome apstulbinti kadaise čia gyvenusių žmonių atkaklumu ir išradingumu.
Atskiros nišos šeimoms ir vienišiams, šuliniai maistui ir vandeniui,
koplyčia ir mokykla, kurioje iš smiltainio išgremžtas ilgas stalas
ir suolai mokiniams, pagaliau pirtis visa, kas būtina žmogaus
egzistencijai palaikyti. Anot tenykščių gidų, katakombose, kurios
tęsiasi keliolika kilometrų, vienu metu nuo persekiotojų slėpdavosi
dešimtys tūkstančių tikinčiųjų. Ne mažiau stebina, kad didelė
dalis tų statinių puikiai išsilaikė nuo pirmojo amžiaus po Kristaus.
O žemės paviršiuje siausdavo ir dabar tebesiaučia nepailstantys
vėjai, išpustydami iš dirvožemio lengvesnes smiltis ir palikdami
tvirtesnius klodus. Taip atsirado iki pat horizonto nusidriekusios
smiltainio piramidės, bokštai, smailios keteros ir gilūs tarpekliai
tarp jų, kartais sunkiai net kupranugarių įveikiami. Dėl to ir
pirmieji krikščionys čia jausdavosi saugūs.
Nuo aukšto, vėjų neįveikto skardžio, žvelgdamas į gamtos stichijos
sukurtus statinius, mąstai apie Viešpaties galybę, nuolatinį judėjimą
ir krikščionybės, gimusios amžių glūdumoje, tvirtumą.
Jūra Marija BAUŽYTĖ
Efezas - Vilnius
© 2003 "XXI amžius"