Popiežius penktą kartą
lankysis Ispanijoje
|
Ispanų legiono riteriai neša nukryžiuotą
Kristų Malagos gatvėmis į bažnyčią.
|
|
Nukryžiuoto Kristaus
Išganytojo brolija Valensijoje Didįjį penktadienį jūreivių
procesijoje Las Arenaso paplūdimyje |
|
Ispanų katalikas nutarė tikrovėje išbandyti
Kristaus kančias; ši scena įvyko Kantabrijos regiono Kastro
Urdialeso vietovėje
EPA-ELTA nuotraukos
|
Popiežius Jonas Paulius II pradeda
savo tradicinį apaštalinių kelionių į užsienį sezoną: gegužės
3-4 dienomis jis lankysis Ispanijos sostinėje Madride, kur vadovaus
penkių ispanų vienuolių kanonizacijos iškilmėms. Tai bus jau 99-oji
Šventojo Tėvo kelionė į užsienio šalį ir penktoji - į Ispaniją.
Iki šiol jis Ispanijoje lankėsi 1982, 1984, 1989 ir 1993 metais.
Kaip nurodoma Vatikane paskelbtoje būsimojo vizito programoje,
Popiežius į Madrido oro uostą atvyks šeštadienio vidurdienį. Papietavęs
jis apaštalinėje nunciatūroje susitiks su Ispanijos vyriausybės
vadovu Chozė Marija Aznaru. Pavakare priemiestinio oro uosto Cuatro
Vientos teritorijoje įvyks Šventojo Tėvo susitikimas su ispanų
jaunimu. Kitą dieną, sekmadienį, Madrido centrinėje Kolonų aikštėje
Šventasis Tėvas vadovaus kanonizacijos šv. Mišioms. Iškilmių metu
Bažnyčios šventaisiais bus paskelbti:
1936 metais pilietinio karo Ispanijoje metu žuvęs palaimintasis
kunigas kankinys Pedras Poveda Kastroverdė, Tereziečų instituto
įkūrėjas;
1929 metais miręs palaimintasis jėzuitas kunigas Chozė Marija
Rubijas Peralta;
1956 metais mirusi palaimintoji vienuolė Chenovjeva Tores Morales,
Jėzaus Švč. Širdies seserų kongregacijos įkūrėja;
1932 metais mirusi palaimintoji vienuolė Marija Gerera Gonzales,
Šv. Kryžiaus seserų kongregacijos įkūrėja;
1974 metais mirusi palaimintoji karmelitė vienuolė Marija Pidaj
Čiko de Guzman.
Sekmadienio popietę Popiežius apaštalinėje nunciatūroje dar susitiks
su Ispanijos karaliaus Chuano Karlo šeima ir tos pačios dienos
vakarą sugrįš į Romą.
* * *
Kaip nurodo oficiali bažnytinė
statistika, iš 40 milijonų Ispanijos gyventojų beveik 94 proc.
yra krikštyti katalikais. Taigi pagal katalikų skaičių Ispanija
drauge su Lenkija dalijasi 3-4 vietomis Europoje, po Italijos
ir Prancūzijos. Tačiau prieš metus (2002-ųjų pavasarį) Ispanijos
sociologinių studijų centro CIS (Centro de Investigaciones Sociologicas)
atlikta išsami gyventojų apklausa parodė kiek kitokius rezultatus.
Katalikais tikinčiaisiais save nurodė 82,1 proc. ispanų, netikinčiais
- 10,2 proc. ir ateistais - 4,4 proc. Tik apie 2 proc. apklausos
dalyvių nurodė savo priklausomybę kitoms tikyboms.
Minėtais sociologiniais tyrimais taip pat nustatyta, kad 22 proc.
ispanų pamaldose dalyvauja bent kartą per savaitę. Tuo tarpu 12
proc. į sekmadienio šv.Mišias ateina bent kartą per mėnesį. Kiti
19 proc. nurodė pamaldose dalyvaujantys kelis kartus per metus
ir 46 proc. ispanų teigė į bažnyčią neinantys (išskyrus atskirus
krikšto, santuokos ar laidotuvių atvejus). Taigi pastaraisiais
dešimtmečiais stipriai progresuojanti sekuliarizacija ženkliai
palietė ir katalikiškąją Ispanijos visuomenę.
Ypač tai sakytina apie dvasinių pašaukimų sritį. Šiuo metu Ispanijoje
yra apie 27 tūkstančiai diecezinių kunigų ir kunigų vienuolių
bei per 60 tūkstančių seserų vienuolių, tačiau dėl pašaukimų stokos
vyksta spartus dvasinio luomo senėjimo procesas. Praėjusių metų
pabaigoje Santjago de Kompostelos arkivyskupo Chulijano Barijos
vadovaujama Ispanijos vyskupų konferencijos seminarijų reikalų
komisija itin susirūpinusi pranešė, kad 28-iose šalies diecezijose
iš 68 pernai neatsirado nė vieno naujo kandidato į kunigystę,
o dar dešimtyje - tik po vieną ar du kandidatus.
Šis dramatiškas dvasinių pašaukimų mažėjimas ypač palietė vadinamąsias
provincijos sritis, kai tuo tarpu Ispanijos didžiuosiuose miestuose
- Madride, Barselonoje, Valensijoje - iš naujųjų katalikiškų sąjūdžių
atsiranda dar nemažai kandidatų. 1953 metais Ispanijos 62 kunigų
seminarijose mokėsi 7052 studentai, o po penkių dešimtmečių, 2003
metais, - tik 1797. Jeigu Madrido seminarija turi 230 klierikų,
Barselonos ir Valensijos - po 70, tai net penkiolikoje diecezinių
seminarijų studijuoja mažiau kaip po dešimt kandidatų į kunigus.
Tarp kitų dvasinių pašaukimų Ispanijoje mažėjimo priežasčių, ekspertai
nurodo ir demografinius pokyčius. Anksčiau gausi ir tvirta ispanų
katalikų šeima jausdavo pasididžiavimą, jeigu bent viena atžala
pasirenka kunigystę arba vienuolystę. Tuo tarpu dabar, dramatiškai
kritus gimstamumui (Ispanijoje vidutiniškai vienai moteriai tenka
tik 1,17 vaiko, ir šis rodiklis vienas mažiausių pasaulyje), vienturčiam
savo vaikui tėvai stengiasi parinkti labiau praktiškesnę profesiją.
* * *
Iki 1975 metų politinių permainų
(totalitarinio režimo žlugimo po Francisko Franko mirties) katalikybė
Ispanijoje turėjo valstybinės religijos statusą. Naujoji 1978
metų konstitucija šią padėtį panaikino, tačiau 16-asis konstitucijos
straipsnis įpareigoja valstybę bendradarbiauti su Katalikų Bažnyčia
ir kitomis pripažintomis konfesijomis. Šis bendradarbiavimas
ypač ženklus katalikiškų mokyklų finansavime iš valstybės biudžeto,
įskaitant atlyginimų mokėjimą pedagogams. Taip pat pagal 1987
metais padarytus pokyčius mokesčių įstatymuose kiekvienas Ispanijos
pilietis turi teisę 0,52 proc. savo pajamų mokesčio paskirti Bažnyčiai
arba valstybiniam kultūros ir socialinės rūpybos fondui.
Ispanijos Katalikų Bažnyčios ganytojai gana aktyviai dalyvauja
visuomeninėse diskusijose ypač jiems rūpimais gyvybės apsaugos,
švietimo ar taikos klausimais. Ispanijos premjerui Ch.Aznarui
aktyviai remiant JAV ir Didžiosios Britanijos karinę kampaniją
Irake, nemažai ispanų vyskupų gana aštriai polemizavo su dabartine
krikščionių demokratų (liaudies partijos) vadovaujama vyriausybe.
Mindaugas BUIKA
© 2003 "XXI amžius"