Popiežius penktą kartą lankysis Ispanijoje

Ispanų legiono riteriai neša nukryžiuotą Kristų Malagos gatvėmis į bažnyčią.

Popiežius Jonas Paulius II pradeda savo tradicinį apaštalinių kelionių į užsienį „sezoną“: gegužės 3-4 dienomis jis lankysis Ispanijos sostinėje Madride, kur vadovaus penkių ispanų vienuolių kanonizacijos iškilmėms. Tai bus jau 99-oji Šventojo Tėvo kelionė į užsienio šalį ir penktoji - į Ispaniją. Iki šiol jis Ispanijoje lankėsi 1982, 1984, 1989 ir 1993 metais.
Kaip nurodoma Vatikane paskelbtoje būsimojo vizito programoje, Popiežius į Madrido oro uostą atvyks šeštadienio vidurdienį. Papietavęs jis apaštalinėje nunciatūroje susitiks su Ispanijos vyriausybės vadovu Chozė Marija Aznaru. Pavakare priemiestinio oro uosto „Cuatro Vientos“ teritorijoje įvyks Šventojo Tėvo susitikimas su ispanų jaunimu. Kitą dieną, sekmadienį, Madrido centrinėje Kolonų aikštėje Šventasis Tėvas vadovaus kanonizacijos šv. Mišioms. Iškilmių metu Bažnyčios šventaisiais bus paskelbti:

Atgaivinęs atlaidus Austrijoje

Kardinolas Hansas Hermanas Grojeris

Kovo 24 dieną Austrijoje mirė Vienos arkivyskupas emeritas kardinolas Hansas Hermanas Grojeris. Benediktinų vienuolis, 83 metų kardinolas H.Grojeris mirė Sankt Piolteno miesto ligoninėje. Jis buvo Vienos arkivyskupas nuo 1986 iki 1995 metų. Austrijos Bažnyčią ištiko sunki, ilgiau nei metus trukusi krizė dėl kardinolui mestų seksualinio priekabiavimo kaltinimų. Pranešdama apie Vienos emerito mirtį, katalikų žinių agentūra KNA pažymi, jog kardinolui H.Grojeriui mesti kaltinimai niekada nebuvo įrodyti. Po atsistatydinimo iš ganytojo pareigų, kardinolas H.Grojeris nuo 1995 metų gyveno atsiskyręs nuo visuomenės Marienfeldo cistersių abatijoje, netoli Maria Rogendorfo. Pastaruosius kardinolo H.Grojerio gyvenimo metus aptemdė minėtas skandalas, tačiau žymiomis išlieka kardinolo pastangos Austrijoje atgaivinti atlaidus ir tradicines piligrimines keliones į Marijos šventoves.

Mirė buvęs Bažnyčios aukščiausiojo tribunolo vadovas

Kardinolas Aurelijus Sabatanis

Popiežius Jonas Paulius II balandžio 24 dieną Šv. Petro bazilikoje vadovavo gedulingoms pamaldoms už prieš Velykas (Didįjį šeštadienį) mirusį 90-metį Romos kurijos kardinolą Aurelijų Sabatanį. Už velionį, kuris ilgus metus vadovavo Bažnyčios aukščiausiajam tribunolui - Apaštalinei signatūrai, - šv. Mišias taip pat koncelebravo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Andželas Sodanas ir kiti Romoje gyvenantys kardinolai.
Anksčiau kardinolo A.Sabatanio artimiesiems pasiųstoje užuojautos telegramoje Šventasis Tėvas išreiškė „savo nuoširdų liūdesį, kuris apėmęs visus, pažinojusius ir vertinusius velionį kardinolą, daugelį metų buvusį žymiu teisininku ir veikliu Šventojo Sosto bendradarbiu“. Popiežius ypač išaukštino jo vadovavimą Apaštalinei signatūrai ir buvimą patriarchalinės šv. Petro bazilikos klebonu, šioje tarnystėje rodant „entuziastingą kunigišką uolumą ir ištikimybę Evangelijai“. Jonas Paulius II meldė Viešpatį Jėzų per Švč. Mergelės Marijos užtarimą „suteikti velioniui kardinolui amžinąją laimę, kurią Jis yra pažadėjęs savo ištikimiems mokiniams“.
Kardinolas A.Sabatanis gimė 1912 m. spalio 18 d. Casal Fiumanese vietovėje, Italijoje. Baigęs Imolos vyskupijos seminariją, 1935 m. liepos 26 d. buvo įšventintas kunigu. Dirbo įvairų pastoracinį darbą ir tęsė studijas Popiežiškajame Laterano universitete, kur 1939-aisiais apgynė daktarinę disertaciją. Buvo paskirtas dirbti į Vatikano valstybės sekretoriatą, tačiau dėl tėvų ligos pasiprašė sugrąžinamas į Imolos dieceziją.

„Popiežiai ir karai“

Taip pavadinta šiomis dienomis Italijos knygynuose pasirodžiusi dviejų italų autorių, vieno istoriko ir kito apie Šventąjį Sostą rašančio žurnalisto, knyga, kurioje nagrinėjama popiežių ir Katalikų Bažnyčios pozicija nuo Pirmojo pasaulinio karo iki dabartinio karo Irake. Pozicijų ir pasisakymų apžvalga pradedama popiežiaus Benedikto XV vadinamąja “Taikos nota”, paskelbta vykstant Pirmajam pasauliniam karui. Po to – Pijaus XII pasisakymai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir vykstant karui. Toliau – vėlesni karai: Korėjoje ir Vietname, vadinamoji Kubos krizė, Folklendo salų konfliktas, pastarojo dešimtmečio karai Balkanuose, Persų įlankos karas ir baigiama vos prieš kelias savaites skelbtais popiežiaus Jono Pauliaus II pasisakymais prieš naują karą Irake.

Velykinės žinios iš katalikų pasaulio

Uzbekistanas. Urgenčo katalikai šiemet pirmą kartą savoje bažnyčioje galėjo dalyvauti Didžiosios savaitės tridienio ir Kristaus Prisikėlimo apeigose. Pastaruosius dvejus metus tikintieji melsdavosi privačiuose butuose, o šiemet Velykoms susirinko į specialiai liturginėms apeigoms skirtą patalpą, įrengtą dviejų aukštų pastate. Gavus atitinkamus valdžios leidimus, žemutinėje pastato patalpoje yra baigiama įrengti Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, parapijos bažnyčia. Viršutinėje patalpų dalyje gyvens kunigai ir svečiai, parapijos reikalams rinksis tikintieji. Parapijos klebonas yra 34 metų konventualas kun. Stanislavas Rochoviakas. Naujoji Gailestingumo Motinos parapija yra vienintelė oficiali krikščionių bendruomenė Urgenčo mieste, Chorezmo srities sostinėje, esančioje už tūkstančio kilometrų į Vakarus nuo Taškento, Vidurinėje Azijoje. Valdžios pareigūnai gan įtariai vertino katalikų prašymus įregistruoti jų bendruomenę ir įrengti savą bažnyčią. Apie krikščionybę nenusimanantiems žmonėms uzbekų katalikų atstovai turi nuolat aiškinti, jog katalikai nėra sektantai, o kažkuo į stačiatikius panašūs krikščionys. Nors kai kam tai yra nesupranta, tačiau kai kurie vietos musulmonai savo parašais parėmė katalikų prašymą įsteigti parapijos bendruomenę. Viena pagrindinių parapijos steigėjų, moteris, vardu Lidija, pasakojo misijų žinių agentūrai UCAN, jog katalikų ir musulmonų ryšiai yra pakankamai geri ir kaip pavyzdį paminėjo savo šeimos patirtį. Jos tėvas buvo musulmonas, o motina – katalikė, tačiau šeimoje niekada nekilo religinių nesutarimų, nes visiems buvo savaime aišku, jog yra vienas Dievas.

„Kazachstano žmonės Popiežiui jaučia didžiulę pagarbą“

Kun. Žanas Markas Stopas

Kun. Žanas Markas Stopas (Jean Marc Stoop) jau pusantrų metų yra Kazachstano katalikų apaštalinės administracijos vikaras Astanoje, kuri yra šios šalies sostinė. Šis iš Šveicarijos kilęs 43 metų dvasininkas prieš tai dirbo kunigu Kazachstane. Jis apsilankė „PUR“ redakcijoje ir kalbėjosi su žurnalo redaktoriumi. Jie aptarė Bažnyčios padėtį šioje buvusioje sovietinėje respublikoje, kurioje musulmonai sudaro gyventojų daugumą.

Jūs esate generalinis vikaras Kazachstane. Kiek katalikų ten gyvena?
Kazachstane yra maždaug 15 milijonų gyventojų, iš jų du procentai katalikų. Dauguma šios šalies gyventojų yra musulmonai. Apie trečdalis - stačiatikiai. Kazachstanas - didelė šalis. Jo teritorija pagal dydį užima devintą vietą pasaulyje.
Kas yra Kazachstano katalikai?
Kazachstane gyvena ne tik kazachai, bet ir kitų tautybių grupės. Jų beveik 120. Tai karingojo komunizmo laikais, kai Kazachstanas dar priklausė Sovietų Sąjungai, ištremti žmonės. Iš jų 100 proc. yra katalikai. Krašte gyvena 50 tūkst. lenkų, daug vokiečių, baltarusių, ukrainiečių ir lietuvių, estų, latvių.

Didįjį penktadienį Popiežius išklausė dešimties katalikų išpažintis

Popiežius Jonas Paulius II Didįjį penktadienį Šv. Petro bazilikoje išklausė dešimties katalikų išpažintis; vėliau vakare jis dalyvavo Kryžiaus kelio procesijoje aplink Koliziejų.
Tik kartą per metus Šventasis Tėvas klausosi paprastų žmonių išpažinčių. Šį kartą tai buvo penkios moterys ir penki vyrai; vienas jų - sportininkas, kitas - apsaugos darbuotojas.

Anglikonų dvasinis vadovas atnaujino prieš šimtmečius užmirštą ritualą

Kenterberio arkivyskupas Rovanas Viljamsas nuplovė kojas dvylikai parapijiečių

Kenterberio arkivyskupas Didįjį ketvirtadienį tapo pirmuoju Anglijos bažnyčios vadovu, atnaujinusiu prieš šimtmečius užmirštą velykinį tikinčiųjų kojų plovimo ritualą kaip krikščioniškojo nusižeminimo aktą.
Anot anglikonų Bažnyčios, sugrąžindama vaizdingą ritualą, kurį tebepraktikuoja Romos katalikų bažnyčia, bet Anglijos protestantai užmiršo prieš beveik 400 metų, ji tikisi labiau paveikti 70 mln. tikinčiųjų bendruomenę.
Kenterberyje per tradicines Didžiojo ketvirtadienio pamaldas arkivyskupas Rovanas Viljamsas, atsiklaupęs ant kelių, nuplovė kojas dvylikai parapijiečių.
“Mes nesame visiškai tikri, bet manome, jog tai įvyko pirmą kartą nuo karalienės Marijos valdymo laikų, o ji mirė 1558 metais”, - pasakė Anglijos bažnyčios atstovas. Jo teigimu, atgaivindama kojų plovimo ritualą, Bažnyčia siekia tapti patrauklesne daugiau žmonių. “Per praėjusius 100 ar 150 metų pastebime bendrą tendenciją, jog Bažnyčia stengiasi mažiau kalbėti ir remtis knygomis, bet daugiau dėmesio skirti savotiškai teatriniams dalykams. Apeliuojama į įvairius žmogiškosios prigimties aspektus, o ne vien tik į protą”.

Dvasininkai, nužudyti dėl krikščioniško liudijimo

Kovo 24 dieną sukako 23 metai nuo San Salvadoro arkivyskupo Oskaro Arnulfo Romero nužudymo. Arkivyskupas Romeras buvo nužudytas prie altoriaus, per šv. Mišias. Jį nušovė karinės diktatūros pasiųsti kareiviai. Drąsaus žmogaus teisių gynėjo nužudymas plačiai pagarsėjo visame pasaulyje. Keršto ir neapykantos auka arkivyskupas Romeras greit tapo pasipriešinimo priespaudai simboliu daugelyje pasaulio šalių. Prieš dešimt metų, arkivyskupo Romero nužudymo metinių dieną, kovo 24-ąją, buvo pradėta švęsti Kankinių misionierių diena. Pirmą kartą paminėta 1993 m. kovo 24-ąją, šiemet Kankinių misionierių diena minima vienuoliktą kartą. Šią dieną prisimenami vyskupai, kunigai, vienuoliai ir vienuolės, taip pat pasauliečiai katalikai, gyvybes paaukoję skelbdami Kristaus mokymą, dėl savo principingumo ir dėl artimo meilės tapę keršto aukomis.

Bado grėsmė Afrikoje

Pasaulyje vis labiau artėjant naujo karo pavojui, badaujančių kraštų bėdos teprimena solidarumo pareigą. Tokia antrašte Vatikano dienraštis „L’Osservatore Romano“ puslapyje rašo apie naują milžinišką bado katastrofą, gresiančią visam pasauliui. Pakanka prisiminti situaciją pietinėje Afrikoje, kur jau daugiau kaip 15 milijonų žmonių nežino, kaip prasimaitinti. Pagal naujausius duomenis, tai vienu milijonu žmonių daugiau nei prieš keturis mėnesius. Todėl pasaulis negali pamiršti neišvengiamos pareigos - solidarumo su kraštais, kurie kenčia badą. Kai kalbama apie karo grėsmę, yra pavojus pamiršti kitas pasaulio bėdas. Tuo tarpu badas, kamuojantis daugelį pasaulio regionų, skurdas, nekaloringas maitinimasis ir maisto trūkumas pareikalauja milžiniškų aukų. Pasak Jungtinių Tautų Organizacijos tarpagentūrinės regioninės žinybos pareigūnų, mirtis nuo bado gresia daugeliui Zimbabvės gyventojų. Prieš keturis mėnesius tos pačios agentūros ataskaitoje buvo nurodyta, kad labiausiai kenčia šešios pietinės Afrikos valstybės: Lesotas, Malavis, Mozambikas, Svazilendas, Zambija ir Zimbabvė. Dabar paskelbtoje naujoje ataskaitoje pažymima, kad dabartinio sezono derliaus nepakaks šių šalių gyventojams prasimaitinti. Alkio ir bado pagrindinės priežastys yra nepastovios atmosferinės sąlygos. Pastarojo laikotarpio krituliai sukėlė potvynius, o ten, kur jų nebuvo, dabar gresia sausra.

„XXI amžiaus“ ir „Juveturos“ loterijos laimėtojai dėkoja už kelionę

Šv.Pranciškaus bazilika Asyžiuje

Piligrimų turizmo agentūra „Juvetura“ drauge su „XXI amžiaus“ laikraščio redakcija praeitų metų pabaigoje organizavo loteriją „XXI amžiaus“ prenumeratoriams piligriminei kelionei į Italiją laimėti. Laimė nusišypsojo ir vienai iš mūsų.
Išvykome kovo 8 dieną. Patogus didžiulis autobusas (Česlovo Sienkevičiaus įmonės, vairuojamas malonių ir paslaugių vairuotojų Česlovo ir Vitalijaus) buvo pilnas žmonių iš įvairių vietovių: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Prienų, Kupiškio ir kitur. Su mumis vyko ir agentūros vadovas Stanislavas Labovičius. Apie pravažiuojamas įdomesnes vietoves daug papasakojo ne pirmą kartą keliaujantis saleziečių auklėtinis Laimis Rimeika, kuris žavėjo ne tik savo linksmumu, komunikabilumu, žiniomis, bet ir pamaldumu. Su mumis keliavo ir Batakių parapijos (Telšių vyskupija) klebonas kun. Alvydas Vaitkevičius. Kelionės metu nupynėme ne vieną rožinio vainiką. Kun. Alvydo dėka turėjome progą dalyvauti jo aukojamose šv.Mišiose Krokuvos šv.Pranciškaus bažnyčioje, Asyžiuje, prie šv.Pranciškaus kapo, o Kovo 11-ąją, po šv.Mišių, popiežiaus Jono Pauliaus II piligrimų namų koplyčioje Romoje sugiedojome Lietuvos himną.

Izraelio valdžia kliudo atvykti į šalį katalikų kunigams ir vienuoliams

Izraelio valdžia per pastaruosius metus pastoviai kliudė katalikų kunigams ir vienuoliams atvykti į Izraelį. „Toks varžymas yra religinės laisvės pažeidimas“, – rašoma Italijos vyskupų konferencijos informaciniame biuletenyje SIR. Nuo 2001 metų kovo 86 katalikų kunigai ir vienuoliai bei vienuolės prašė, bet negavo Izraelio įvažiavimo vizų. Kaip teigia SIR, minėti duomenys yra didoki, ir susidariusi situacija graso sužlugdyti Katalikų Bažnyčios veiklą Šventojoje Žemėje. Naujausi duomenys apie katalikų teisių pažeidimus yra minimi ir kovo 22 dieną paskelbtoje ataskaitoje, kurią parengė Izraelio ordinarų asamblėjos sudaryta speciali komisija. Pasak Šventosios Žemės pranciškonų kustodo kun. Džiovanio Batistelio, Izraelio valdžios nusistatymas neišduoti vizų sukelia gan rimtų problemų Šventosios Žemės Katalikų Bažnyčios veiklai.

Smurto veiksmai prieš katalikišką programą transliuojančią radijo stotį

Gruzijos katalikų bendruomenė atsidūrė visuomenės dėmesio centre dėl smurto veiksmų prieš katalikišką programą transliuojančią radijo stotį. Kutaisio mieste veikianti radijo stotis buvo pakartotinai užpulta nežinomų asmenų ir dėl patirtų nuostolių du kartus buvo priversta nutraukti transliacijas. Išpuolius tiriantys teisėsaugos pareigūnai lig šiol nekomentuoja įvykių ir nieko nesuėmė, bet “Dsveli Kalaki” radijo programų direktorius Iraklis Machitadzė yra įsitikinęs, jog radijo stotis buvo nusiaubta tik todėl, kad transliuoja katalikiško turinio laidas. Pasak programų direktoriaus, radijo redakcija yra gavusi pakartotinų nusiskundimų, jog leidžia eretikams kalbėti. Kutaisio radijas “Dsveli Kalaki” jau daugiau kaip pusantrų metų kartą per savaitę perduoda 20 minučių trukmės katalikišką laidą. Pirmą kartą radijas buvo nusiaubtas 2003 m. kovo 28-ąją. Maždaug aštuoni ar devyni vyrai kirviais sukapojo transliavimo bokštą. Antras išpuolis įvyko balandžio 17-ąją. Radijas rengėsi pradėti transliacijas, bet išvakarėse buvo pavogta laikinoji antena.