"XXI amžiaus" priedas apie pasaulio krikščionis, 2003 m. gegužės 2 d., Nr. 3 (12)

PRIEDAI







Vyriausiojo rabino liudijimas

Popiežius Pijus XII

Ar popiežius Pijus XII buvo „antisemitas“ ir „nacių kolaborantas? Dr. Izraelis Zolis, Romos vyriausiasis rabinas 1940-1944 metais, prisimena jį kitaip. Tai paaiškėja iš Juditos Gabu (Gaboud) knygos „Il Rabbino che si arrese a Cristo. La storia di Eugenio Zolli, rabbino capo a Roma durante la seconda guerra mondiale“. (Zolli yra suitalintas vokiškos kilmės vardas „Zoller“). I.Zolis gimė 1881 metais Galicijoje, tada priklausiusioje Austro-Vengrijos monarchijai, studijavo Vienoje ir Florencijoje, kur baigė rabinų kolegiją ir universitete apgynė filosofijos doktoratą. Nuo 1918 iki 1938 metų jis buvo Triesto vyriausiasis rabinas, o 1940-aisiais buvo išrinktas Romos vyriausiuoju rabinu.
Būdamas plačiai išsilavinęs, jis nepriklausė jokioms politinėms srovėms ir tuo metu atrodė tinkamiausia figūra, nes visų pirma buvo labai pamaldus. Jei vyriausiojo rabino rinkėjai būtų perskaitę jo 1938 metais pasirodžiusią knygą „Nazarietis“, jie būtų galėję tuo suabejoti. Savo knygoje I.Zolis vadino Jėzų „Pranašų žiedu“, apibūdino jį kaip Izaijo pažadėta „kenčiantį Dievo tarną“, kuris kaip „Dievo Avinėlis“ pasiaukojo už daugelio nuodėmes. Nuo jaunystės I.Zolis uoliai studijavo ir Senąjį, ir Naująjį Testamentus ir buvo labai arti atsivertimo į krikščionybę.
I.Zolis gerai kalbėjo vokiškai, žinojo apie įvykius Trečiajame reiche ir įspėjo Italijos žydus dėl nacių persekiojimo. Tačiau bendruomenių vadovai į jo perspėjimus nereagavo. Nors B.Musolinis, Hitlerio spaudžiamas, ir išleido rasistinius įstatymus, savo iniciatyva žydų nepersekiojo. B.Musolinio vyriausybėje buvo netgi aukštus postus užimančių žydų.
1943 metų rugsėjį vokiečiams okupavus Romą, padėtis pasikeitė. Po kelių dienų SS komendantas Kapleris pareikalavo, kad žydai per 24 valandas pristatytų 50 kilogramų aukso arba 300 įkaitų. Kadangi per tokią skubą tesurinkta 35 kilogramai, vyriausiasis rabinas nuėjo pas popiežių Pijų XII. „Naujasis Testamentas neturi palikti Senojo Testamento bėdoje“, - prašė jis. Pijus XII pažadėjo pagalbą ir per keletą valandų buvo įteikti trūkstami penkiolika kilogramų.
Kapleris paėmė auksą, tačiau, nepaisant to, spalį prasidėjo žydų deportacija. Nors SS grasino sunkiausiomis bausmėmis, Pijus XII davė Romos vienuolynams ir parapijų namams nurodymą priimti, slėpti ir aprūpinti žydų bėglius. Taip SS per pirmąsias masines gaudynes vietoje ieškomų aštuonių tūkstančių pavyko suimti tik 1022 žydus. 4447 buvo „dingę“ vienuolynuose ir parapijų namuose. Vėliau, iki karo pabaigos, Kastel Gandolfe, popiežiaus vasaros rezidencijoje, buvo apgyvendinta apie aštuonis tūkstančius žydų.
Sujaudintas I.Zolis rašė savo dienoraštyje: „Joks istorijos didvyris nevadovavo drąsesnei kariuomenei, kaip Pijus XII krikščioniškos artimo meilės vardan“. O jo 1945 metais išleistame veikale „Antisemitizmas“ rašoma: „Bažnyčios nepaprastos pastangos dėl Romos žydų yra tik vienas tos didžiulės pagalbos, kurią suteikė Pijus XII, pavyzdys“. Nuo tada tapęs asmeniniu popiežiaus draugu, I.Zolis žinojo ir apie 40 oficialių notų, kuriomis Pijus XII prisidėjo prie žydų gynimo.
1945 m. vasario 13 d. I.Zolis drauge su savo žmona buvo pakrikštyti. Norėdamas išreikšti savo dėkingumą Pijui XII, jis pasirinko pastarojo krikšto vardą - Eugenijus. Vis dėlto jo atsivertimas buvo jo studijų, jo Dievo ieškojimo vaisius.
I.Zolis mirė 1956 metų kovo pirmąjį penktadienį, 15 valandą - savo Viešpaties Jėzaus mirties valandą, kaip jis ir troško.

Iš „Schweizerisches Katholisches Sonntagsblatt“ vertė
kun. Robertas GRIGAS

Josef BAUER

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija