Bado grėsmė Afrikoje

Pasaulyje vis labiau artėjant naujo karo pavojui, badaujančių kraštų bėdos teprimena solidarumo pareigą. Tokia antrašte Vatikano dienraštis „L’Osservatore Romano“ puslapyje rašo apie naują milžinišką bado katastrofą, gresiančią visam pasauliui. Pakanka prisiminti situaciją pietinėje Afrikoje, kur jau daugiau kaip 15 milijonų žmonių nežino, kaip prasimaitinti. Pagal naujausius duomenis, tai vienu milijonu žmonių daugiau nei prieš keturis mėnesius. Todėl pasaulis negali pamiršti neišvengiamos pareigos - solidarumo su kraštais, kurie kenčia badą. Kai kalbama apie karo grėsmę, yra pavojus pamiršti kitas pasaulio bėdas. Tuo tarpu badas, kamuojantis daugelį pasaulio regionų, skurdas, nekaloringas maitinimasis ir maisto trūkumas pareikalauja milžiniškų aukų. Pasak Jungtinių Tautų Organizacijos tarpagentūrinės regioninės žinybos pareigūnų, mirtis nuo bado gresia daugeliui Zimbabvės gyventojų. Prieš keturis mėnesius tos pačios agentūros ataskaitoje buvo nurodyta, kad labiausiai kenčia šešios pietinės Afrikos valstybės: Lesotas, Malavis, Mozambikas, Svazilendas, Zambija ir Zimbabvė. Dabar paskelbtoje naujoje ataskaitoje pažymima, kad dabartinio sezono derliaus nepakaks šių šalių gyventojams prasimaitinti. Alkio ir bado pagrindinės priežastys yra nepastovios atmosferinės sąlygos. Pastarojo laikotarpio krituliai sukėlė potvynius, o ten, kur jų nebuvo, dabar gresia sausra.
Vatikano dienraštis “l’Osservatore Romano” atkreipia dėmesį į bado problemą pasaulyje. “Karas neturi nukreipti mūsų dėmesio nuo bado keliamos grėsmės daugelio žmonių gyvybei”,- rašoma straipsnyje. Kančios ir pagalbos šauksmas, girdimas iš tų kraštų, kur žmonės badauja, turi pasiekti pasaulio sąžinę.
Pasaulinė mitybos organizacija, pradėdama kampaniją kovoje prieš badą Afrikoje, išplatino kreipimąsi į valstybių vyriausybes ir į privačius asmenis, kuriame prašoma ir raginama gelbėti badą kenčiančius ir net dėl tos priežasties mirštančius daugiau kaip 38 milijonus žmonių. Jie kenčia badą dėl stichinių nelaimių - sausros, potvynių, žemės drebėjimų - padarinių ar dėl politinio pobūdžio krizių, kurios kasdien Afrikos žemyne dar padidina badaujančiųjų skaičių. Pasaulinės mitybos organizacijos atstovas spaudai Trevoras Rovė pažymėjo, kad Organizacija viena nebegali susidoroti su kilusia krizine situacija, o senieji metodai, kurių laikantis buvo bandoma spręsti bado problemą, pasirodė visiškai nebeefektyvūs. Naujos programos kovoje su badu, pavadintos „Africa Hunger Alert”, tikslas - sutelkti visas lėšas, gaunamas iš vyriausybių ar iš privačių asmenų, į vieną projektą ir skirti jas ten, kur labiausiai trūksta.
Vatikano dienraštyje kalbama apie bado šmėklą, grasančią vakarinio Afrikos pakraščio valstybėms. Išskirtinai kalbama apie Mauritanijos gyventojus, jau daugiau kaip treji metai nemačiusius lietaus. Mažiau dramatiška padėtis yra Žaliajame Kyšulyje, Malyje ir Senegale, tačiau ir čia susiduriama su badu. Pasaulinės mitybos organizacijos pareigūnai teigia, kad tokios blogos situacijos šiame Afrikos regione dar nebuvo.
Ne mažesnį rūpestį Pasaulinei mitybos organizacijai kelia ir rytinio Afrikos pakraščio valstybės, ypač Etiopija. Čia badaujančiųjų skaičius pasiekė 14 milijonų. 2002 metais šią Afrikos šalį ištikusi sausra neleido išauginti jokio derliaus, o Etiopijos vyriausybė dar praeitų metų pabaigoje paskelbė, kad reikėtų bent dviejų milijonų tonų maisto produktų, kad žmonės nemirtų badu. Kai kurie apžvalgininkai mano, kad Etiopiją ištikęs badas bus dar baisesnis nei 1984 metais, kuomet badu mirė daugiau nei milijonas žmonių. Iš 65 milijonų Etiopijos gyventojų net 85 proc. susiję su žemės ūkiu . Jau dabar dirbama žemė Etiopijoje nebegali užauginti tiek maisto, kad pakaktų visiems šalies gyventojams.
Pasaulinė maisto programa, o tai yra Jungtinių Tautų žinyba, kuri rūpinasi bado krizėmis pasaulyje ir kuri jau daug dešimtmečių aprūpina maistu sausras, stichines nelaimes ir karus kenčiančius Afrikos gyventojus, šiomis dienomis paskelbė naują ataskaitą apie bado krizės Afrikoje mastą ir apie nuolatinę jos didėjimo tendenciją. Pasak ataskaitos, šiuo metu savarankiškai prasimaitinti Afrikoje nesugeba 38 milijonai žmonių. Be tarptautinės pagalbos jiems grėstų bado mirtis. Didžiausias pavojus šiuo metu gresia Etiopijos, Eritrėjos ir Pietų Sudano gyventojams. Eritrėjoje, turinčioje tik apie du su puse milijono gyventojų, badauja du trečdaliai visų šalies žmonių. Panašiai yra ir Etiopijoje, kur badaujančiųjų skaičius siekia vienuolika milijonų. Greta įprastinių bado krizės priežasčių – nepalankaus klimato, nepakankamos dirbamos žemės, nepažangių žemės ūkio technologijų, dažnų stichinių nelaimių, chroniškų konfliktų, pastaruoju metu vis daugiau įtakos turi nauja priežastis – AIDS liga, daugelyje šalių sujaukusi demografinę pusiausvyrą. AIDS sergantys žmonės arba nuo AIDS mirusių tėvų našlaičiai patys nesugeba dirbti žemės ūkyje. Net jei yra dirbamos žemės ir palankios klimato sąlygos, bado krizė plinta dėl darbo jėgos trūkumo.
Jungtinės Tautos yra sudariusios programą minėtiems 38 milijonams žmonių maitinti. Per metus reikia maždaug 1800 mln. dolerių. Šiai programai vykdyti lėšų trūksta. Todėl Jungtinių Tautų Pasaulinė maisto programa dar kartą kreipiasi į valstybes ir geros valios žmones, prašydama paramos. Kartais, kai kalbama apie humanitarinę pagalbą Afrikos šalims, pasigirsta gana skeptiškų vertinimų. Neretai Afrikos šalių vyriausybės kaltinamos paramai skirtų medžiagų ir fondų pasisavinimu. Pasak Pasaulinės maisto programos, tokie kaltinimai ne visada pagrįsti. Kai kalbama apie aprūpinimą maistu, tokių problemų nėra, nes Pasaulinė maisto programa, savo misiją vykdydama jau kelis dešimtmečius, Afrikoje yra sukūrusi kapiliarinę ir efektyvią tiekimo sistemą, kurioje nuostoliai ir išeikvojimai yra minimalūs.

Pagal VR

© 2003 "XXI amžius"