Mirė žymus krikščioniškosios
archeologijos atstovas
Gegužės 25 dieną Romoje, eidamas
103 metus, mirė vienas žinomiausių šiuolaikinės krikščioniškosios
archeologijos mokslininkų, jėzuitas kun. Antonijus Ferua. Daugiau
kaip 400 leidinių apie katakombas, sarkofagus ir pirmųjų krikščionybės
amžių paminklinius užrašus autorius kun. A.Ferua išgarsėjo veikalu
Epigrammata Damasiana, kuriame visapusiškai aiškino popiežiaus
šv. Damazo I antkapinių paminklų užrašų istoriją. Šiuo veikalu
kun. A.Ferua pelnė XVIII amžiuje gyvenusio moderniosios krikščioniškos
archeologijos pradininko Džiovanio Batistos De Rosio įpėdinio
vardą. Tačiau kun. A.Ferua turbūt daugiausiai dėmesio susilaukė
už apaštalo šv. Petro kapo tyrimus Vatikano bazilikos požemiuose.
Popiežiaus Pijaus XII pavedimu kun. A.Ferua 19441949 metais tyrinėjo
Šv. Petro bazilikos požemiuose esantį antikos laikų nekropolį
ir jame esančią pirmojo Romos vyskupo apaštalo Petro kapo vietą,
kuri yra tiesiai po dabartinės Bazilikos Konfesijos altoriumi.
Popiežiaus Pijaus XII įpareigotas, kun. A.Ferua taip pat vadovavo
Šv. Lauryno bazilikos už Romos miesto mūro atstatymo darbams.
Šv. Lauryno bazilika Verane patyrė didelių nuostolių per Antrąjį
pasaulinį karą, kai sąjungininkai bombardavo Romos Šv. Lauryno
vardo kvartalą San Lorenzo 1943 m. liepos 19 d. Tiriant Vatikano
bazilikos požemiuose apaštalo Petro kapo vietą ir kape surastas
šventojo relikvijas, kilo tuo metu didžiulį dėmesį patraukęs mokslinis
ginčas tarp kun. A.Ferua ir Vatikano požemius tyrusios archeologės,
senovinių paminklinių užrašų žinovės, 1999 metais mirusios Margeritos
Gvarduči. Aistringas ginčas suteikė dar vieną progą kun. A.Ferua
paliudyti, su kokiu moksliniu griežtumu jis gebėjo atsiriboti
nuo ideologinio, konfesinio ir apologetinio pobūdžio įtakos tyrimams.
Žymus kun. A.Ferua, kaip mokslininko, paveldas Popiežiniam krikščioniškosios
archeologijos institutui, kuriame dėstė daugiau kaip 50 metų,
ir dirbo Vatikano bibliotekoje, kurioje nuo 1948 metų ėjo Sakralinio
muziejaus konservatoriaus pareigas.
Dar kai kas apie 1942 metais Romoje išleistą veikalą Epigrammata
Damasiana. Šiame veikale kun. A.Ferua tyrė IV šimtmetyje gyvenusio
popiežiaus Damazo I (366-384) epigramas, tai yra įrašus ir jų
fragmentus, dažniausiai labai trumpus, kurių dauguma yra vadinami
titulai, ant Romos kankinių kapų. Kai kuriuos popiežiaus Damazo
I epigramų originalus marmuro plokštėse dar ir šiandien galima
pamatyti. Eiliuotų Damazo I epigramų užrašai labai skiriasi nuo
visų kitų paminklinių užrašų išskirtinu dailumu. Visas Damazo
I epigramų plokštes kūrė popiežiaus draugas Furijus Dionyzijus
Filokalusas. Kun. A.Ferua savo veikale nagrinėja 59ias mūsų laikus
pasiekusias popiežiaus šv. Damazo I epigramas, kurios yra svarbios
ne tik Bažnyčios istorijai ir jos martirologijai, bet ir daugeliui
mokslo šakų, nes ateities kartoms išsaugojo ir perdavė poetikos
taisykles, viduramžiais buvo tapusios religiniu ir istoriniu vadovu
piligrimams, buvo ir tebėra mokslininkų tyrimų objektu. Šių tyrimų
pagrindą sudaro būtent kun. A.Ferua veikalas Epigrammata Damasiana.
VR
© 2003 "XXI amžius"