"XXI amžiaus" priedas apie pasaulio krikščionis, 2003 m. birželio 13 d., Nr. 4 (13)

PRIEDAI









ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai

Trečiasis Popiežiaus vizitas Kroatijoje

Popiežius Jonas Paulius II
per šv. Mišias Rijekoje

Daugiau kaip 500 tūkst. tikinčiųjų dalyvavo popiežiaus Jono Pauliaus II vadovautose keturiose pamaldose jo birželio 5-9 dienomis vykusio vizito į Kroatiją metu. Šventasis Tėvas aplankė penkis šalies miestus, lėktuvu įveikdamas tūkstančius kilometrų, kiekvieną kartą nakvoti grįždamas į Rijekos uostą prie Adrijos jūros, kur per vizitą buvo nuolatinai apsistojęs.
Tai buvo trečioji Popiežiaus kelionė į Kroatiją (ankstesnės vyko 1994 ir 1998 metais), kurios devizas skelbė – „Šeima: Bažnyčios ir tautos kelias“. Pagrindiniu apaštalinio vizito renginiu buvo XX amžiuje gyvenusios vienuolės sesers Nukryžiuotojo Jėzaus Marijos Petkovič, įkūrusios Gailestingumo seserų kongregaciją, beatifikacijos iškilmės Dubrovniko mieste. Į susitikimus su Šventuoju Tėvu buvo atvykę tūkstančiai maldininkų iš Kroatijos kaimyninių valstybių – Slovėnijos, Serbijos ir Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, - kurios iki praėjusio dešimtmečio pradžios įėjo į dabar jau neegzistuojančią Jugoslavijos federaciją.
Vizito metu buvo imtasi ypatingų saugumo priemonių. Į Popiežiaus aukotas šv. Mišias maldininkams nebuvo leidžiama atsinešti nei skėčių, nei mobiliųjų telefonų. Jų turimi fotoaparatai ir filmavimo kameros buvo atidžiai policijos tikrinami. Langai, gatvių pusėje, kuriomis turėjo pravažiuoti Popiežius, privalėjo visą laiką būti uždaryti. Tvarkai prižiūrėti Kroatijos valdžia mobilizavo daugiau kaip 10 tūkst. policininkų.


Brolis, Viešpaties valia tapęs tėvu

Popiežius Jonas XXIII

Birželio 3 dieną sukako 40 metų nuo popiežiaus Jono XXIII mirties. Šiemet taip pat sukako 40 metų nuo paskutinio ir bene garsiausio tarp šio popiežiaus paskelbtų dokumentų - enciklikos “Pacem in terris” paskelbimo. Popiežius Jonas XXIII giliausią pėdsaką Bažnyčios istorijoje paliko sušaukdamas Vatikano II Susirinkimą, kurio tikslas buvo, jo paties žodžiais tariant, “atidaryti Bažnyčios langus, įleisti gaivaus oro, kai kurias senas istorines formas geriau pritaikyti naujiems laikams”. Dėl savo nuopelnų ir dėl gyvenimo šventumo pavyzdžio Jonas XXIII prieš trejus metus buvo paskelbtas palaimintuoju.
Gimęs nedideliame Italijos kaime, jaunas tapęs kunigu ir vėliau beveik netyčia patekęs į aukštesnes sferas, Andželas Džiuzepė Ronkalis visą gyvenimą buvo giedras ir nuolankus. Su meile jį prisimena katalikai ir stačiatikiai Bulgarijoje, kur beveik dešimtį metų jis ėjo Šventojo Sosto atstovo pareigas, geru žodžiu jį mini ir Turkijos gyventojai, prisimindami jo darbo Stambule laikus. Po Antrojo pasaulinio karo trumpai jam teko eiti nuncijaus Paryžiuje pareigas ir gerinti santykius su laicistine prancūzų valdžia. Po beveik trijų dešimtmečių diplomatinėje tarnyboje, galiausiai arkivyskupui, vėliau kardinolui Ronkaliui teko vadovauti Venecijos patriarchatui. Iš čia 1958 metais atvyko į Romą dalyvauti po Pijaus XII mirties naujoje popiežių renkančioje konklavoje. Čia didžiam jo paties ir daugelio kitų nustebimui būtent jis buvo išrinktas Popiežiumi.


Mirė kardinolas F.Kolasuonas

Dėl sunkios ligos gegužės 31 dieną mirus žymiam Vatikano diplomatui 78 metų italui kardinolui Frančeskui Kolasuonui (Francesco Colasuonno), popiežius Jonas Paulius II užuojautos telegramose, pasiųstose velionio gimtosios Bario arkivyskupijos ganytojui ir seseriai, labai gerai įvertino jo „vaisingą tarnystę Bažnyčiai ir Šventajam Sostui“. Šventasis Tėvas ypač pabrėžė kardinolo F. Kolasuono daug pastangų pareikalavusį apaštalinio nuncijaus darbą Rytų Europos šalyse „ypatingu ir skausmingu regiono tautų istorijos laikotarpiu“.
Velionis kardinolas gimė 1925 metais, kunigu įšventintas 1947-aisiais ir nuo 1958 metų dirbo Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje. 1975 metais buvo konsekruotas vyskupu ir vadovavo apaštalinėms nunciatūroms Afrikos šalyse - Mozambike ir Zimbabvėje. 1985-aisiais buvo paskirtas nuncijumi į Jugoslaviją, kuri tuomet buvo vienintelė komunistų valdoma Rytų Europos valstybė, palaikiusi diplomatinius santykius su Vatikanu. Iš Belgrado arkivyskupas F.Kolasuonas buvo Popiežiaus siunčiamas ypatingoms misijoms į Prahą, Budapeštą, Bukareštą ir Varšuvą, kur palengva brendo politinės permainos ir keitėsi vietinės Bažnyčios padėtis.


Auga Mongolijos katalikų bendruomenė

Mongolijos sostinėje Ulan Batore Velykų nakties budėjimo metu krikšto sakramentą priėmė 40 žmonių. Velykų naktį maždaug ketvirtadaliu padidėjo Mongolijos katalikų bendruomenė, kurią dabar sudaro 177 žmonės. Tarp keturiasdešimties pakrikštytųjų trys buvo kūdikiai, o likusieji 37 – jaunimas nuo 15 iki 30 metų amžiaus.


Irako krikščionių vadovų pareiškimas

Irako krikščioniškų bendrijų vadovai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame reikalaujama, kad šiuo metu formuojama nauja būsimo Irako santvarka garantuotų religijos laisvę ir vienodas pilietines teises visų tikybų išpažinėjams. Bagdade paskelbtame pareiškime sakoma:


Mirė žymus krikščioniškosios archeologijos atstovas

Gegužės 25 dieną Romoje, eidamas 103 metus, mirė vienas žinomiausių šiuolaikinės krikščioniškosios archeologijos mokslininkų, jėzuitas kun. Antonijus Ferua. Daugiau kaip 400 leidinių apie katakombas, sarkofagus ir pirmųjų krikščionybės amžių paminklinius užrašus autorius kun. A.Ferua išgarsėjo veikalu “Epigrammata Damasiana”, kuriame visapusiškai aiškino popiežiaus šv. Damazo I antkapinių paminklų užrašų istoriją.


Liturgijos reformos - savu tempu

Kardinolas Janis Pujatsas

Dalis kardinolo Janio Pujatso vaikystės prabėgo, kuomet Latvija kentė sovietų imperijos priespaudą. J.Pujatsas gimė 1930-aisiais, o į kunigus įšventintas 1951-aisiais. 1970-aisiais jis nuveikė milžinišką darbą: nors komunistinė vyriausybė kaip tik galėdama varžė Katalikų Bažnyčią, bet J.Pujatsui pavyko įgyvendinti II Vatikano Susirinkimo liturgines reformas Latvijoje. 1991-aisiais, Latvijai vaduojantis iš okupacijos pančių, šio straipsnio herojus buvo paskirtas didžiausios Latvijos arkivyskupijos Rygos arkivyskupu. 2001-aisiais arkiv. J.Pujatsas, popiežiaus Jono Pauliaus II skyrimu, pakeltas į kardinolus. Kardinolas J.Pujatsas davė interviu pasaulio katalikų žurnalui „The Catholic Worl Report“. Kardinolą kalbino Viljamas J. Tighe, Pensilvanijos Mulenbergo koledžo istorijos profesorius, ilgametis Touchstone’o ir „New Oxford Review“ bendradarbis.


Raginama skelbti taikos Evangeliją

Pietų Sudano karas yra tęsiamas, nors buvo duotas aiškus Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų Vakarų pasaulio diplomatų ženklas, kad jie tarpininkaus taikos deryboms. Įstrigusios derybos nuvylė Sudano krikščionis, nes jie tikėjo ir labai laukė, kad įsikišus tarptautinei bendruomenei tikrai pavyks sustabdyti karą. Taip apie Sudano gyventojų nuotaikas kalbėjo Rumbeko katalikų vyskupas italas Čezarė Mazolaris. Vyskupas dėl karo yra priverstas gyventi ne savo vyskupijoje, o kaimyninės Kenijos sostinėje. Kalbėdamas su katalikų žinių agentūra, ganytojas minėjo didelį visų sudaniečių sielvartą dėl jų tėvynėje susiklosčiusios padėties. „Velykos jau čia pat. Ypač jų laukėme, ypač troškome, kad jos šiemet atneštų mums taiką, kad šiemet Sudano krikščionys galėtų Velykas švęsti ramiai. Taip troškome švęsti “Taiką”. Deja, šiuos lūkesčius tenka atidėti. Mums nei Kalėdų, nei Velykų nėra. Pas mus nuolat nesibaigiantis Didysis penktadienis, sakau tai su ašaromis akyse“, - pažymėjo vyskupas misijų pasauliu besirūpinančiai žinių agentūrai MISNA.


Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija