Kristus ir pasaulis

"XXI amžiaus" priedas apie pasaulio krikščionis, 2003 m. birželio 13 d., Nr. 4 (13)

Trečiasis Popiežiaus vizitas Kroatijoje

Popiežius Jonas Paulius II
per šv. Mišias Rijekoje

Daugiau kaip 500 tūkst. tikinčiųjų dalyvavo popiežiaus Jono Pauliaus II vadovautose keturiose pamaldose jo birželio 5-9 dienomis vykusio vizito į Kroatiją metu. Šventasis Tėvas aplankė penkis šalies miestus, lėktuvu įveikdamas tūkstančius kilometrų, kiekvieną kartą nakvoti grįždamas į Rijekos uostą prie Adrijos jūros, kur per vizitą buvo nuolatinai apsistojęs.
Tai buvo trečioji Popiežiaus kelionė į Kroatiją (ankstesnės vyko 1994 ir 1998 metais), kurios devizas skelbė – „Šeima: Bažnyčios ir tautos kelias“. Pagrindiniu apaštalinio vizito renginiu buvo XX amžiuje gyvenusios vienuolės sesers Nukryžiuotojo Jėzaus Marijos Petkovič, įkūrusios Gailestingumo seserų kongregaciją, beatifikacijos iškilmės Dubrovniko mieste. Į susitikimus su Šventuoju Tėvu buvo atvykę tūkstančiai maldininkų iš Kroatijos kaimyninių valstybių – Slovėnijos, Serbijos ir Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, - kurios iki praėjusio dešimtmečio pradžios įėjo į dabar jau neegzistuojančią Jugoslavijos federaciją.
Vizito metu buvo imtasi ypatingų saugumo priemonių. Į Popiežiaus aukotas šv. Mišias maldininkams nebuvo leidžiama atsinešti nei skėčių, nei mobiliųjų telefonų. Jų turimi fotoaparatai ir filmavimo kameros buvo atidžiai policijos tikrinami. Langai, gatvių pusėje, kuriomis turėjo pravažiuoti Popiežius, privalėjo visą laiką būti uždaryti. Tvarkai prižiūrėti Kroatijos valdžia mobilizavo daugiau kaip 10 tūkst. policininkų.

Popiežius Jonas XXIII

Mirė kardinolas F.Kolasuonas

Dėl sunkios ligos gegužės 31 dieną mirus žymiam Vatikano diplomatui 78 metų italui kardinolui Frančeskui Kolasuonui (Francesco Colasuonno), popiežius Jonas Paulius II užuojautos telegramose, pasiųstose velionio gimtosios Bario arkivyskupijos ganytojui ir seseriai, labai gerai įvertino jo „vaisingą tarnystę Bažnyčiai ir Šventajam Sostui“. Šventasis Tėvas ypač pabrėžė kardinolo F. Kolasuono daug pastangų pareikalavusį apaštalinio nuncijaus darbą Rytų Europos šalyse „ypatingu ir skausmingu regiono tautų istorijos laikotarpiu“.
Velionis kardinolas gimė 1925 metais, kunigu įšventintas 1947-aisiais ir nuo 1958 metų dirbo Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje. 1975 metais buvo konsekruotas vyskupu ir vadovavo apaštalinėms nunciatūroms Afrikos šalyse - Mozambike ir Zimbabvėje. 1985-aisiais buvo paskirtas nuncijumi į Jugoslaviją, kuri tuomet buvo vienintelė komunistų valdoma Rytų Europos valstybė, palaikiusi diplomatinius santykius su Vatikanu. Iš Belgrado arkivyskupas F.Kolasuonas buvo Popiežiaus siunčiamas ypatingoms misijoms į Prahą, Budapeštą, Bukareštą ir Varšuvą, kur palengva brendo politinės permainos ir keitėsi vietinės Bažnyčios padėtis.

Irako krikščionių vadovų pareiškimas

Irako krikščioniškų bendrijų vadovai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame reikalaujama, kad šiuo metu formuojama nauja būsimo Irako santvarka garantuotų religijos laisvę ir vienodas pilietines teises visų tikybų išpažinėjams. Bagdade paskelbtame pareiškime sakoma:

Kardinolas Janis Pujatsas