Liūdnos Kalėdos

Kunigas šluosto dulkes nuo šviestuvų Betliejuje, Kristaus Gimimo bažnyčioje, kur Kūčių vakarą vyko Kalėdų pamaldos

Jeruzalės lotynų patriarchas Mišelis Sabachas (kairėje) ir Palestinos savivaldos prezidentas Jasiras Arafatas uždega žvakes Ramaloje. Palestinos savivaldos prezidentą, kuriam antrus metus iš eilės Izraelio valdžia neleido dalyvauti Betliejuje, Kristaus gimimo bažnyčioje, vykusiose Kalėdų pamaldose, jo namuose aplankė patriarchas

Kalėdų Seneliu pasipuošęs vyras prašo išmaldos šalia Argentinos sostinės Buenos Airių prekybos centro vitrinos

Baltarusijos Gardino katedroje vaikai gieda kalėdines giesmes

Į Kiniją Kalėdų proga atvyko Kalėdų Senelis iš Švedijos. Vaikučiai žino, kas yra Kalėdų Senis, bet niekam nesvarbu, kokia Kalėdų religinė reikšmė EPA-ELTA nuotraukos

Niūrios buvo Kalėdos Šventojoje Žemėje. Deja, smurto veiksmų netrūko net ir Jėzaus gimimą Betliejuje menančiomis dienomis. Nors gruodžio 25-oji okupuotose palestiniečių žemėse praėjo palyginti ramiai, tačiau antrąją Kalėdų dieną susirėmimų buvo net daugiau nei paprastai, o Betliejaus miesto centras vėl buvo skubiai okupuotas. Per Izraelio karių surengtus baudžiamuosius reidus antrąją Kalėdų dieną žuvo ne mažiau kaip devyni palestiniečiai ir buvo sužeista maždaug 30 karių ir civilių žmonių. Tuo tarpu Izraelio kariai vėl sugrįžo į Prakartėlės aikštę Betliejuje, o pavakare, nuo ketvirtos valandos, vėl įvedė komendanto valandą ir Betliejaus gyventojus grubiai varė iš gatvių, panaudodami ašarines dujas. Priminsime, jog Izraelio pajėgos buvo išvedusios savo karius iš Betliejaus centro, kad tikintieji galėtų laisvai vykti į vakarines Kalėdų pamaldas.

* * *

Kalėdos yra proga melstis už taiką, maldas kalbant vardan tų, kurie kenčia neteisingumą pasaulyje. O neteisingumo situacijų – begalės. Taip į savo vienuoliškos kongregacijos narius kreipėsi Pamokslininkų ordino (dominikonų) vyresnysis, generalinis magistras tėvas Karlosas Aspiroza. Apžvelgdamas savo keliones į dominikonų bendruomenes visame pasaulyje per praėjusius metus, jis išskirtinai paminėjo dominikonų šeimą Irake ir visų jos narių, moterų ir vyrų vienuolių, ypač tvirtai liudijamą tikėjimą ir viltį. Savo maldose prisiminkime Iraką ir taikos pastangas. Dialogas tenuginkluoja ir tetampa taikos pažadu.
Bagdade šv. Kalėdos iš tikrųjų praėjo su akivaizdžiai juntama įtampa. Bagdado dominikonų vienuolyno tėvas kun. Jusufas Judas kalėdiniame sveikinime reiškė viltį, kad pasaulyje dauguma būtų tų, kurie yra kupini vilties, kad tiesa ir žmonių gyvenimas yra brangesnį už kitus dalykus, kaip naftą arba ekonominius kriterijus, kuriems galbūt yra skiriamas prioritetas pasaulyje. Pasak kun. J.Judo, per šių metų Kalėdų vigiliją į bažnyčias buvo susirinkę daug daugiau tikinčiųjų, nei įprasta. Irako katalikams ypač rūpi kritiška situacija jų tėvynėje ir padėtis Šventojoje Žemėje. Bagdade yra 100 bažnyčių. 10 proc. Irako sostinės gyventojų yra krikščionys.

* * *

Liūdnos buvo Kalėdos Venesuelos žmonėms. Kraštas apimtas ekonominės ir politinės krizės, vyksta nesibaigiantys streikai bei demonstracijos, reikalaujančios dabartinio Venesuelos prezidento Hugo Čaveso atsistatydinimo. Provincijoje parduotuvėse ima trūkti pirmo būtinumo prekių ir pagrindinių maisto produktų. Tūkstančiai Venesuelos sostinės Karakaso gyventojų Kalėdų naktį dalyvavo po atviru dangumi aukojamose šv.Mišiose, o po jų surengė eitynes ir triukšmingą “cacerolazo” - skandavo prieš prezidentą H.Čavesą nukreiptus šūkius, juos palydėdami puodų dangčių žvangėjimu. Venesuelos prezidentas H.Čavesas kalėdiniame kreipimesi į tautą ragino siekti taikos ir ramybės, o televizijos ekrane pasirodė apsuptas vaikų ir laikydamas rankose kūdikėlio Jėzaus paveikslą. Venesuelos opozicijos lyderis Karlosas Ortega dar kartą paragino prezidentą atsistatydinti, sakydamas, kad tai būtų pati geriausia kalėdinė dovana venesueliečiams.

* * *

Argentinos vyskupai kalėdiniame kreipimesi į visus šio krašto žmones stengėsi pažadinti viltį šviesesne ateitimi, ragino nepasiduoti pesimistinėms nuotaikoms ir visomis jėgomis darbuotis, stengiantis įveikti šalį ištikusios ekonominės, politinės ir socialinės krizės padarinius. Tame pačiame kalėdiniame kreipimesi Argentinos vyskupai smerkė nežabotą valdžios ir turtų troškimą. Kasmet per Kalėdas džiaugsmingai minime Kristaus gimimą, sako Rosario vyskupas ir Argentinos vyskupų konferencijos pirmininkas Eduardas Mirasas. Kalėdos yra paprastumo ir nuolankumo simbolis. Tačiau šių dienų visuomenė - nemaža dalis žmonių, priklausančių įvairiems visuomenės sluoksniams, užmiršusi ar nenorėdama matyti tikrosios Kalėdų esmės, net ir švenčių metu eikvoja ir švaisto materialines vertybes, net nesistengdama pasidalyti su skurstančiais ir nieko neturinčiais žmonėmis. San Chuano vyskupas Alfonsas Delgadas Kalėdų proga ragino savo tėvynainius įveikti korupciją, grįžti prie tiesos ir teisingumo, gerbti įstatymus ir laikytis duoto žodžio.

* * *

Ką mums šiandien sako pažeista, pažeminta, orientaciją praradusi šeima? – tokį klausimą per šių metų Kalėdas iškėlė Kubos vyskupai. Ganytojai Kalėdoms skirtame laiške paragino tikinčiuosius Jėzaus gimimo šventės išvakarėse susimąstyti apie Šventąją šeimą. „Kai nerimas dėl ateities ir patiriamas kritiškas materialinių vertybių trūkumas ima viršų bei paženklina liūdnus žmonių veidus, tada belieka siekti susitaikymo. Kalėdos juk yra maldos metas! Tad melskitės, ypač karštai melskitės už tėvynę, o Kūčių ir Kalėdų šventės dienomis melskitės kartu savo parapijose“, - rašė Kalėdų laiške Kubos vyskupai. Kuboje Kalėdos yra oficialiai švenčiamos jau šeštą kartą iš eilės. Anksčiau ateizmą skelbiantis Kubos komunistinis režimas neleido švęsti Kalėdų, bet savo nusistatymą pakeitė 1997 metais, kai rengėsi Popiežiaus apaštalinei kelionei. Istorinis Jono Pauliaus II vizitas Kuboje įvyko 1998 metų sausio mėnesį. Kubos episkopato atstovai pranešė, kad per Kalėdas aukos iškilmingas šv. Mišias ir surengs šventinį koncertą, o Naujųjų metų sutiktuvių proga, suderinus su Šventojo Tėvo švenčių kalendoriumi, švęs Taikos dieną.

* * *

Misijų žinių agentūra MISNA Kalėdų proga paskelbė kai kurių vienuolijų ir kongregacijų, kurių nariai darbuojasi misijose, vyresniųjų mintis. Daugelis jų, kalbėdami apie Kalėdas, pabrėžė, kad Kalėdos misijų kraštuose, ypač Afrikoje, yra kitokios, negu Vakarų pasaulyje. Daugelis misionierių kartu su vietiniais tikinčiaisiais išgyvena pavojus ir netikrumą. Jeigu misionieriai lieka gyventi kartu su žmonėmis tuose kraštuose, kur kariaujama, kur siaučia ligos ir badas, tai tik todėl, kad jie realiai kasdien išgyvena kalėdinę paslaptį, tikėdami, kad Dievas yra Emanuelis, Dievas su mumis. Misionieriai skelbia ir darbuojasi taikos labui, tačiau tai nėra tik paprasčiausias pacifizmas. Misionieriai skelbia taikos ir ramybės Evangeliją.
Misionierius iš Kongo sako, kad jo dvasinei globai patikėti žmonės, likus kelioms dienoms iki Kalėdų, buvo apsidžiaugę Pretorijoje, Pietų Afrikoje, pasirašytais taikos susitarimais. Netgi buvo skambinama bažnyčių varpais, kad ta gera žinia būtų paskelbta. Deja, žmonės galėjo atsigauti tik keturias dienas - vėl prasidėjo smurtas ir teroras, vėl žūsta žmonės, nors daugelis jų trokšta taikos. Kalėdų nakties šv.Mišios buvo aukojamos gruodžio 24-osios popietę, kad žmonės galėtų grįžti į namus, iki nusileis saulė. Pasak misionieriaus, ir šios Kalėdos Kongo žmonėms buvo liūdnos dėl vėl užslinkusio netikrumo ir baimės dėl rytdienos.

* * *

Kinai itin mėgsta šv. Kalėdas. Bent jau taip sakoma pačioje Kinijoje, kur per Kalėdas daug kur buvo matomi Kalėdų Seneliai, Kalėdų eglutės. Daug žmonių vieni kitus sveikino su Kalėdomis, siuntė šventinius atvirukus. Komunistinė Kinija neseniai atvėrė kelią kapitalistams į šalies vyriausybę ir atrodo, kad kartu su kapitalizmu koją į Azijos milžiną įkėlė Kalėdų Senelis. Bet ar iš tikrųjų taip? Vatikano radijo bendradarbis kun. Bernardas Serveljera atkreipė dėmesį į tai, jog Kinijoje, šalia kalėdinių žibintų ir eglučių, šventinių dovanų ir puotų, trūko vieno – prakartėlės.
Kinai mėgsta Kalėdas. Visi vaikučiai žino, kas yra Kalėdų Senelis. Bet niekam nesvarbu, kokia Kalėdų religinė reikšmė. Kinija per ekonomines reformas jau patyrė persimetimą iš kovingojo ateizmo, kuris visad buvo religijų ir Bažnyčios priešas, į sekuliarizmą, kuris irgi yra ateistinis, bet iš Kalėdų pasisavino vien tiktai vartojimo balastą ir niekaip nenori matyti Kinijoje nuolat augančio tikėjimo. Tuo tarpu katalikiškos ir protestantiškos bažnyčios per Kalėdas buvo pilnutėlės tūkstančių žmonių, kurie trokšta pajusti, kas yra tikrosios Kalėdos, ir patirti jų religinę dvasią. Tarp jų yra verslininkų, mokytojų, studentų, kurie, gal labiau smalsumo vedami, klausia savęs: “O kas gi yra Jėzus?”, ir nuo tos akimirkos prasideda pirmoji katechezė, dažnai privedanti prie tikrojo tikėjimo. Kinijoje kasmet pakrikštijama apie 100 tūkstančių suaugusiųjų. Anot Vatikano radijo bendradarbio kun. B.Serveljeros, kinai jaučia, jog krikščionybė yra vienintelė tvirtovė, galinti apginti jų žmogaus teises nuo bet kokios galybės. Visai tai vyksta tuo pačiu metu, kai visoje Kinijoje yra tęsiami persekiojimai. Kai kurios Kinijos protestantų bendruomenės per šių metų Kalėdas surengė Persekiojamųjų šventę: per Kalėdas meldėsi už persekiojamus tikinčiuosius, rašė atvirukus kalinamiesiems į kalėjimus ir pareiškimus valdžios pareigūnams, reikalaudami paleisti visus, kurie Kinijoje kalinami dėl tikėjimo.

* * *

Filipinų vyskupų konferencija išplatino savo kalėdinį sveikinimą, adresuotą filipiniečiams katalikams ir visiems geros valios vyrams bei moterims. Vyskupai rašo, kad dienos, kurias gyvena filipiniečiai, nėra pačios blogiausios - būta ir blogesnių, tačiau nėra ir geriausios. Skurdas, nusikalstamumas, vienybės stoka ir išnaudojimas, valstybės ir bendro gėrio sampratų neturėjimas - tai tos blogybės, kurios, pasak Filipinų vyskupų, griauna didžiausios katalikiškos šalies Azijoje gyventojų idealus, visą socialinę sistemą, šeimas ir bendruomenes. „Esame įsitikinę,- rašo vyskupai, - kad Kalėdos gali duoti naują impulsą mūsų gyvenimui, nes Dievas ateina pas mus per savo Sūnų. Dievas ateina išreikšti solidarumo vargstantiesiems.Tad Kalėdos mus ragina atnaujinti meilės ir vienybės jausmus, pagerinti santykius su kitais, palenkti egoistinius siekius bendruomenės labui. Tokia yra giliausia Kalėdų prasmė“. Filipiniečiai vyskupai savo tikinčiuosius ir visus geros valios žmones ragino kilnius kalėdinius jausmus ir nuotaikas tuojau pat praktiškai pritaikyti gyvenime.

* * *

Pagrindinį dėmesį šeimoms Kalėdų sveikinime paskyrė ir Indonezijos katalikų ganytojas. Šeimos turėtų jaustis svarbiu visuomenės veiksniu visais požiūriais – tautiniu, rasiniu, socialiniu ar religiniu. Šeimos, pažymi Kupango arkivyskupas Petrusas Turnangas, turėtų gerai apmąstyti savo vaidmenį, kuris jas gali paversti meilės, taikos, teisingumo ir brolybės pavyzdžiu visuomenėje. Visiems socialiniams sluoksniams priklausančios šeimos turėtų tapti teisingumo šaukliais visuomenėje. Tik taip liudysime tikrąjį tikėjimą, pažymėjo didžiausios pasaulyje musulmonų šalies katalikų arkivyskupas. Tėvams tenka didžiulė atsakomybė kovoti su materializmu, kurį masina neteisingai suvokiama ir žiniasklaidos iškreipiama globalizacija. Tenka gintis ir nuo individualizmo, nes katalikiškos šeimos turėtų tikėjimą išgyventi ne atsiskirdamos nuo kitų, bet su kitais, su kitų religijų šeimomis. Šitaip šeimos tikrai taps Dievo buvimo visuomenėje ir Bažnyčioje ženklu. Šeimos, kurios liudija tikėjimą per artimo meilės darbus, yra gyvybės dialogo ugdytojos. Šeimos, kurios liudija atlaidumo dvasią, moko apie teisingumu ir taika pagrįstą gyvybės neliečiamumą. Šeimos, kurios veiksmingai kuria ir ugdo teisingumą, taip pat padeda sukurti taiką ir laiduoti visuomeninę santarvę. Taip apie katalikiškų šeimų vaidmenį visuomenėje kalėdiniame laiške rašė Indonezijos arkivyskupas P.Turangas.

Pagal VR

© 2003 "XXI amžius"