|
Bažnyčia 2002-aisiais:
nauji pasiekimai ir išbandymai
|
Popiežius Jonas Paulius
II spalio mėnesį, minėdamas savo pontifikato 24-ąsias metines,
paskelbė Rožinio metus |
Popiežiaus darbų apimtys
ir reikšmė
Gruodžio antroje pusėje vykusiame
popiežiaus Jono Pauliaus II tradiciniame kalėdiniame susitikime
su Kardinolų kolegijos ir Romos Kurijos nariais, jis sakė, kad
praėjusių metų įvykius ir atliktus darbus norėtų apžvelgti per
Rožinio maldos prizmę. Kartu Šventasis Tėvas su jam būdingu kuklumu
norėjo priminti vieną svarbiausių 2002 metų Bažnyčios gyvenimo
įvykių: spalio mėnesį, minėdamas savo pontifikato 24-ąsias metines,
jis paskelbė Dievo Motinos rožinio metus. Taip pat Popiežius praplėtė
pačią Rožinio maldą, įterpdamas Šviesos paslaptis, kuriose yra
susitelkiama į svarbiausius Kristaus viešojo gyvenimo ir darbų
įvykius. Ta proga paskelbtame apaštaliniame laiške Jonas Paulius
II paragino tikinčiųjų bendruomenes gaivinti ir gilinti rožinio
maldos praktiką, kad ji taptų tikruoju Kristaus veido kontempliavimu
per Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, akis.
Šventasis Tėvas savo kalboje Vatikano dikasterijų bendradarbiams
taip pat pažymėjo, kad praėjusiais metais buvo išryškinta šventumo
tema, nes į altorių garbę buvo iškelta daug Bažnyčios vaikų, pasižymėjusių
ypatinga ištikimybe Evangelijai. Kai kurios 2002 metų kanonizacijos
buvo pripažintos kaip istorinės ir patraukė didžiulį tarptautinės
krikščionių bendruomenės dėmesį. Ypač tai pasakytina apie paskelbimą
šventuoju Opus Dei personalinės prelatūros įkūrėjo ispano kunigo
šv. Chozemarijos Eskrivos de Balagero, į kurio spalio 6 dieną
Romoje įvykusios kanonizacijos iškilmes susirinko rekordinis 300
tūkstančių maldininkų skaičius. Tokio pat didžiulio populiarumo
susilaukė ir liepos mėnesį įvykusi žymiojo italų mistiko bei stigmato
kapucino Tėvo šv. Pijaus iš Pietralčinos kanonizacija. Vasarą
Šventasis tėvas taip pat kanonizavo Gvadelupės Dievo Motinos šventovės
regėtoją meksikietį indėną šv. Chuaną Diegą ir pirmąjį Centrinės
Amerikos regiono šventąjį Gvatemalos misionierių šv. Pedrą Betankurą.
Pagaliau būtina paminėti, kad metams baigiantis, gruodžio 20 dieną,
popiežius Jonas Paulius II patvirtino dekretus, kuriais pripažįstamos
herojiškos Motinos Teresės gyvenimo dorybės ir jos užtarimu įvykęs
stebuklas, tokiu būdu atveriant kelią į šios 1997 metais mirusios
albanų kilmės vienuolės misionierės paskelbimą Bažnyčios palaimintąja.
|
|
Austrijoje
daugėja netikinčiųjų
Austrijos Bažnyčia gali didžiuotis,
jog trys iš keturių gyventojų šalyje yra katalikai. Bet esama būklė,
kurią atskleidžia naujausi duomenys apie religiją ir religingumą
Austrijoje, nėra džiuginanti, nes religijų sąraše kaip antra skaitlingiausia
grupė yra įrašyti netikintieji. Pagal 2001 metais Austrijoje vykdyto
gyventojų surašymo duomenis, katalikų skaičius yra nežymiai sumažėjęs,
tad šiuo metu maždaug 8 milijonų gyventojų šalyje katalikų yra 5
milijonai 920 tūkstančių. Tuo tarpu jokios religijos neišpažįstančiųjų
skaičius gerokai padidėjo net vienu milijonu per pastarąjį dešimtmetį.
12 proc. austrų save laiko netikinčiais. Trečioje vietoje evangelikų
bendruomenė, kuriai priklauso 4,7 procento. Tik kiek mažesnis yra
Austrijos musulmonų skaičius - jų yra 4,2 procento. Stačiatikių
Bažnyčios tikinčiųjų Austrijoje yra 180 tūkstančių, o tai sudaro
2,2 procento. Naujausi duomenys apie religijas Austrijoje labai
akivaizdžiai liudija, jog sumažėjo katalikų, ypač Vienos arkivyskupijoje.
Ankstesniais duomenimis, katalikai sudarė 57,8 procento Austrijos
sostinės gyventojų, tuo tarpu dabar sostinės katalikai yra praradę
absoliučią daugumą, bet išsaugoję primatą Vienoje katalikais
save laiko 49,2 procentų žmonių. Tiesa, daugelis austrų oficialiai
išsiregistruoja iš Bažnyčios narių dėl nusivylimo arba protestuodami,
bet labiausiai Vienos tikinčiųjų skaičius sumažėjo dėl naujosios
emigracijos, kuri telkiasi daugiausia sostinėje. Iš gausių Austrijos
sostinės nuolatinių gyventojų svetimšalių tik 17 proc. yra katalikai.
|
|
Musulmonai
pagerbė katalikų vienuolę
Musulmoniška Sudano vyriausybė
suteikė garbės daktaro vardą 81-erių metų komboniečių vienuolei
iš Italijos Kalistai Kozi. Vienuolė visą savo gyvenimą paskyrė
Sudano žmonėms ir krašte veikiančioms misijoms. Savo pašaukimą
vykdyti artimo meilės darbus K.Kozi subrandino dirbdama su gimdyvėmis
ir mokydama moteris akušerijos įgūdžių. Garbės daktaro titulo
pažymą garbaus amžiaus misionierei įteikė Islamo šariatą šalyje
įvedęs šalies prezidentas Omaras Hasanas al-Baširas. Sesuo Kalista
įsteigė akušerijos kliniką Omburmano vietovėje, esančioje netoli
nuo sostinės Chartumo. 200 lovų klinika yra viena didžiausių šalyje.
Priimdama apdovanojimą sesuo Kalista pažymėjo, jog jaučia, kad
titulu pagerbiamas ne tik jos asmuo, bet įvertinamas ir visų Sudane
dirbančių komboniečių kongregacijos vienuolių triūsas.
|
|
Liūdnos Kalėdos
|
Kunigas šluosto dulkes
nuo šviestuvų Betliejuje, Kristaus Gimimo bažnyčioje, kur
Kūčių vakarą vyko Kalėdų pamaldos |
Niūrios buvo Kalėdos Šventojoje
Žemėje. Deja, smurto veiksmų netrūko net ir Jėzaus gimimą Betliejuje
menančiomis dienomis. Nors gruodžio 25-oji okupuotose palestiniečių
žemėse praėjo palyginti ramiai, tačiau antrąją Kalėdų dieną susirėmimų
buvo net daugiau nei paprastai, o Betliejaus miesto centras vėl
buvo skubiai okupuotas. Per Izraelio karių surengtus baudžiamuosius
reidus antrąją Kalėdų dieną žuvo ne mažiau kaip devyni palestiniečiai
ir buvo sužeista maždaug 30 karių ir civilių žmonių. Tuo tarpu
Izraelio kariai vėl sugrįžo į Prakartėlės aikštę Betliejuje, o
pavakare, nuo ketvirtos valandos, vėl įvedė komendanto valandą
ir Betliejaus gyventojus grubiai varė iš gatvių, panaudodami ašarines
dujas. Priminsime, jog Izraelio pajėgos buvo išvedusios savo karius
iš Betliejaus centro, kad tikintieji galėtų laisvai vykti į vakarines
Kalėdų pamaldas.
|
|
Lietuvos
maldininkų Kalėdos Romoje
|
Maldininkų
kelionės vairuotojai Vitold Dovda ir Stanislav Kuklys bei
Juveturos direktorius Stanislavas Labovič Kūčių vakarą
laužė kalėdaičius |
Esame įpratę Kūčių vakarą būti šeimoje,
kartu švęsti šv.Kalėdas. Tačiau kiekvienam verta pabandyti šias
šventes praleisti Romoje, Vatikane, drauge su tūkstančiais maldininkų
iš viso pasaulio, dalyvaujant Popiežiaus aukojamose Kalėdų vidurnakčio
šv.Mišiose Šv.Petro bazilikoje, Kalėdų rytą Vatikano Šv.Petro aikštėje
išgirsti tradicinį kalėdinį apaštalinį Šventojo Tėvo palaiminimą
Į miestą ir pasaulį (Urbi et Orbi). Tokia laimė teko daugiau
kaip trims dešimtims maldininkų iš Lietuvos, kuriems kelionę į Romą
surengė piligrimų turizmo agentūra Juvetura.
Pakeliui į Italiją, gruodžio 22-osios sekmadienį sustoję Lenkijoje,
Čenstakavoje, dalyvavome šv.Mišiose, kurioms patarnavo kartu su
maldininkais keliavęs Vilkaviškio vyskupijos palaimintojo arkivyskupo
Jurgio Matulaičio kunigų seminarijos klierikas Nerijus Čekanavičius.
Šv.Mišias aukojęs kunigas džiaugėsi, kad, kaip ir prieš du tūkstančius
metų, kai Marija bei Juozapas keliavo tarsi maldininkai, taip ir
šiais laikais atsiranda žmonių, kurie šeimos šventę iškeičia į susitikimą
su Popiežiumi. Yra dar nemažai krikščioniškų šalių, kuriose reikia
kovoti už tikėjimą. Todėl kuo daugiau bus žmonių, dėl tikėjimo pasiryžusių
įveikti įvairius sunkumus, tuo mažiau pavojų krikščionys patirs
tose šalyse. Kūčių išvakarėse sustoję Venecijoje, o šios šventos
dienos rytą aplankę šv. Pranciškaus miestą Asyžių, pasimeldę jo
statytoje Porciunkulės bažnytėlėje, vakare atvykome į Romą. Apsistoję
Popiežiaus Jono Pauliaus II maldininkų namuose, kur nuolat gyvena
grupė lenkų kunigų ir vienuolių, pasimeldę čia esančioje koplyčioje,
susėdome prie bendro Kūčių stalo. Lietuvoje įpratę Kūčių vakarienę
valgyti prie gausiai įvairiu nemėsišku maistu nukrauto stalo, šį
kartą pasijutome kitokių tradicijų aplinkoje: kiekvienas patiekalas
buvo patiekiamas atskirai, ant stalo radome tik indų ir įrankių,
lėkštutėje - po keletą koldūnų. Palaiminus visa, ką valgysime, dalijomės
kalėdaičiais, kasdienės mūsų duonos simboliu, linkėdami vienas kitam,
sau ir savo šeimų nariams, likusiems Lietuvoje, gerų kelionės įspūdžių
ir Dievo palaimos. Valgėme koldūnus, įdarytus grybais, vynuogių
lapuose įvyniotus balandėlius, įdarytus ryžiais, karpio kepsnius
su bulvių koše, taip pat daug įvairių vaisių ir riešutų.
|
|
Malfermu
la pordon al Kristo
|
Kongreso dalyviai po šv.
Mišių prie Svaty Hostyno bažnyčios |
Malfermu la pordon al Kristo -
Atverkime duris Kristui! - tai 55-ojo IKUE (Internacia Katolika
Unuigo Esperantista - Tarptautinis esperantininkų katalikų susivienijimas)
kongreso tema. Kongresas vyko praeitų metų liepą viduramžiškame
čekų mieste Kromieržiže, Moravijoje. 1978 metais, pradėdamas savo
popiežiškąjį kelią, pirmasis šiuos žodžius ištarė Jonas Paulius
II. įgyvendinti Popiežiaus šūkį - ne tik 55-ojo Katalikų esperantininkų
kongreso dalyvių, bet ir visų esperantininkų veiklos tikslas. Kongreso
emblemoje buvo pavaizduotos durys. Viršutinėje dalyje - kongreso
temos žodžiai, viduryje - IKUE emblema - žalia esperantininkų žvaigždė
su Popiežiaus spalvų kryžiumi. Kryžius - tai Kristaus simbolis,
o Popiežiaus spalvos išreiškė kongreso dalyvių ištikimybę Šventajam
Tėvui. Visa kongreso emblema liudijo tai, kad IKUE tikrai yra Katalikų
Bažnyčios narys ir ištikimai tarnauja Popiežiui - šių laikų Petrui.
Mes, septynių žmonių grupė (I.Šukienė, N.Belovienė iš Kauno, P.Lukoševičienė
iš Panevėžio ir L.Skūpas, M.Grikpėdis bei Kazėnai iš Vilniaus),
visi IKUE Lietuvos sekcijos nariai, vykome autobusu. Keliavome žavėdamiesi
gražiais Moravijos vaizdais, švariais viduramžių miesteliais, šventovėmis
ir koplytėlėmis, javų laukais ir pušimis apaugusiais kalneliais,
vaisių sodais ir srauniais upeliais.
Kromieržižas - tai vyskupų pilis, puikūs sodai, didingi rūmai, merija,
gražioji miesto aikštė, Švč. Mergelės Marijos Žengimo į dangų bažnyčia,
gotiškoji Šv. Mauricijaus šventovė, barokinė Šv.Jono Krikštytojo
šventovė, gėlynai, botanikos sodas, istoriniai vyskupijos vyno rūsiai,
vyskupijos gimnazija - kongreso vieta ir mieli miesto gyventojai.
|
|
|