„XXI amžiaus“ priedas apie pasaulio krikščionis, 2004 balandis, Nr.1 (19)

PRIEDAI

Naujieji palaimintieji yra išskirtiniai Dievo meilės liudytojai

Mindaugas BUIKA

Kunigas Luidžis Talamonis

Sesuo Marija Kandida

Sesuo Piedad de la Krus

Sesuo Matilda del Zakrado

Popiežius Jonas Paulius II palaimintaisiais yra paskelbęs 1328 asmenų ir kanonizavęs 477 šventuosius – daugiau nei visi jo pirmtakai kartu sudėjus. Dauguma jo į Bažnyčios altoriaus garbę iškeltų katalikų yra vienuolijų nariai ir narės, kaip ir tie keturi Dievo tarnai, kurie buvo beatifikuoti Romoje kovo 21 dieną. Šventojo Tėvo vadovaujamoje jau 144-ojoje tokio pobūdžio iškilmėje naujaisiais palaimintaisiais paskelbtas italas kunigas Luidžis Talamonis (1848-1926) ir trys vienuolės: ispanė Matilda del Zakrado Korason Teles Robles (1841-1902), ispanė Piedad de la Krus Ortis Real (1842-1916) ir italė Marija Kandida del’ Eucharistija (1884-1949).

Milane teologijos ir pedagogikos mokslus baigęs ir iki mirties šiame Italijos didmiestyje kunigišką tarnystę ėjęs palaimintasis L.Talamonis pasižymėjo kaip vienas žymiųjų XX a. pradžios dvasininkų ir jaunųjų katalikų ugdytojų bei talentingas nuodėmklausys. Yra parašęs veikalų religine tematika, ypač homiletikos srityje. Įkūrė Šv.Džerardo gailestingųjų seserų kongregaciją, kurios charizma – rūpinimasis sunkiais ir nepagydomais ligoniais, tuo suteikiant paramą ir paguodą jų šeimos nariams.

Naujoji palaimintoji sesuo Matilda del Zakrado Korason (Švenčiausiosios Širdies Matilda) įkūrė Marijos, Bažnyčios Motinos, dukterų kongregaciją, kurios charizma – pamaldumas Eucharistijai, Švč.Mergelei Marijai bei rūpinimasis našlaičiais, ligoniais ir dirbančiomis moterimis. Kita palaimintąja paskelbta ispanė sesuo Piedad de la Krus (Kryžiaus Gailestingumas) taip pat įkūrė vienuolinę kongregaciją, kurios narės pagelbėjo vargšams, atsiliepdamos į to laikotarpio socialines problemas: skurdą, neraštingumą, užkrečiamų ligų paplitimą, kaimo žmonių negandas. Abi ispanės vienuolės drąsiai ir ištikimai žengė tarnavimo Dievui keliu, nepaisydamos artimųjų nepritarimo jų vienuolystės pašaukimui.

Šeima taip pat stipriai priešinosi italės sesers Marijos Kandidos del’ Eucharistijos (Eucharistijos Marijos Kandidos) kontempliatyvinio vienuolinio gyvenimo pasirinkimui. Nors visiškos tarnystės Dievui pašaukimą ji pajuto būdama penkiolikmetė, tačiau į basųjų karmeličių bendruomenę tegalėjo įstoti tik sulaukusi 35 metų. Netrukus buvo paskirta savo konvento vyresniąja, kuria buvo daugiau nei du dešimtmečius, beveik iki savo mirties. Jos ryškiausias tarnystės bruožas – intensyvus dvasinis gyvenimas, ypač kupinas mistinio patyrimo pamaldumas Eucharistijai, apie ką ji parašė atskirą knygą.

Beatifikacijos šv.Mišių homilijoje kalbėdamas apie naujuosius palaimintuosius popiežius Jonas Paulius II pabrėžė, kad jie yra „išskirtiniai liudytojai mylinčios dieviškosios Apvaizdos, kuri lydi žmonijos gyvenimą“. Kristus taip pat visuomet buvo naujųjų palaimintųjų parama ir paguoda jų sunkiais gyvenimo momentais. „Todėl jie savyje pajuto, kad gyventi Jame reiškia tapti „nauju kūriniu“, - sakė Šventasis Tėvas.

Kalbėdamas apie palaimintąjį kunigą L.Talamonį, Popiežius priminė, kad Milane naujasis palaimintasis seminarijoje išugdė tokius vėlesnius Bažnyčios veikėjus kaip popiežius Pijus XI. Kunigo L.Talamonio „atsidavusi tarnystė klausant išpažinčių, taip pat rūpinimasis ligoniais, kaliniais ir vargšais... yra nuostabus pavyzdys visiems“. Popiežius Jonas Paulius II kvietė – pirmiausia kunigus – sekti šiuo kilniu pavyzdžiu, kuris yra „ištikimas Dievo gailestingumo atspindys“.

Jis pažymėjo, kad palaimintoji Matilda del Zakrado Korason buvo tikra „nepavargstanti moteris“, gebėjusi savo intensyvų maldos gyvenimą derinti su socialinės rūpybos darbais, aktyvia bažnytine veikla, tokiu būdu prisidėdama prie to meto visuomenės atnaujinimo. „Didelis pamaldumas Eucharistijai, altoriaus sakramente esančio Jėzaus kontempliavimas vedė ją į troškimą būti duona, kuri yra laužoma ir dalijama visiems, - kalbėjo Šventasis Tėvas. – Jos spindintis liudijimas yra kvietimas gyventi adoracijoje Dievui ir tarnystėje broliams bei seserims, o tai yra krikščioniško įsipareigojimo dvi pagrindinės atramos“.

Apie palaimintąją motiną Piedad de la Krus, įkūrusią Švč.Jėzaus Širdies saleziečių seserų kongregaciją, Popiežius kalbėjo, kad „ji subūrė skirtingas jaunas moteris, kurios norėjo parodyti Tėvo meilę vargšams, išreikštą Jėzaus širdyje...“. Būdama krikščioniško gyvenimo vertybių, meilės Kristui, Švč.Mergelei Marijai ir vargšams modelis, „ji mums palieka tvirtumo, maldingumo ir meilės visiems stokojantiems pavyzdį“, sakė Jonas Paulius II.

Pagaliau, nurodydamas į palaimintąją Mariją Kandidą del’ Eucharistiją, jis pažymėjo, kad ši vienuolė buvo „autentiška Eucharistijos mistikė, kurią ji padarė savosios egzistencijos vienijančiu centru“. Tai visiškai atitinka basųjų karmelitų, ypač šv.Kryžiaus Jono ir šv.Jėzaus Teresės tradiciją. „Ji buvo taip pat pamilusi Jėzų, kad tiesiog degė nuolatiniu ir karštu Eucharistijos apaštalavimo troškimu“, - kalbėjo Popiežius, reikšdamas įsitikinimą, kad Marija Kadida ir toliau iš dangaus padeda Bažnyčiai stiprėti tvirtumu ir meile „dėl šio didžiojo mūsų tikėjimo slėpinio“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija