Popiežius ragino jaunimą
eiti prieš srovę

Verbų sekmadienį Popiežius laimino susirinkusius į Šv.Petro aikštę EPA-ELTA nuotrauka

Dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo sekmadienį Šv. Petro aikštėje popiežiaus Jono Pauliaus II vadovautose Verbų sekmadienio šv. Mišiose. Nemaža dalis maldininkų buvo jaunimas, švenčiantis Pasaulinę jaunimo dieną ir besirengiantis 2005 metų vasarą Vokietijos Kelno mieste rengiamam didžiajam visų kontinentų jaunimo atstovų susitikimui. Ir nors šį Verbų sekmadienį buvo švenčiama devynioliktoji Pasaulinė jaunimo diena, sukako jau dvidešimt metų nuo įsimintino susitikimo, kuris irgi Verbų sekmadienį Šv. Petro aikštėje įvyko 1984 metais. Tą dieną, užbaigiant jubiliejinius Išganymo metus, minėtus nuo 1983-iųjų Velykų iki 1984-ųjų Velykų, prieš pat šventųjų metų uždarymą, Popiežius įteikė jaunimo atstovams kryžių, kuris greit tapo ir iki šiandien yra neatskiriamu jaunimo dienų palydovu. Kai kas dveji ar treji metai rengiami didieji jaunimo susitikimai, kryžius keliauja per šalies, kurioje didieji jaunimo susitikimai vyksta, vyskupijas.

Genocido Ruandoje dešimtmetis

Ruandos bažnyčios ekspozicijoje - genocido aukų kaukolės ir Jėzaus statulėlė

Praėjusį sekmadienį Popiežius Jonas Paulius II žodyje vidudienio maldos proga priminė Ruandos genocido dešimtąsias metines. Ši sukaktis paminėta visame pasaulyje Didįjį Trečiadienį - balandžio 7-ąją, kurią Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė „Tarptautine diena Ruandos genocidui atminti”.

1994 metais Ruandoje genocidą sukėlė konfliktas tarp dviejų šalyje gyvenančių genčių: tutsių ir hutų. Žuvo apie milijonas žmonių, o dar du kartus tiek tapo benamiais, pasitraukė į kaimynines šalis. Dabar daugelis tarptautinės bendruomenės remiamų pabėgėlių sugrįžo į gimtines.

„Kristaus kančia“ – šių laikų žiūrovams Filmas, skatinąs prisiminti tai, kas neužmirština

Kęstutis A. TRIMAKAS

Kadras iš Melo Gibsono filmo „Kristaus kančia“

Amerikietis režisierius Melas Gibsonas dramatiniais veikalais yra ne tik įrodęs savo, kaip režisieriaus, sugebejimus, bet taip pat, ypač pastaruoju metu – savo vidinę asmenybės brandą. Savo vidinę permainą jis yra aptaręs taip: nors užaugęs krikščioniu ir kataliku, tačiau vienu metu jis jautėsi „sukaustytas izoliuojančios, pasibaisėtinos tuštumos jausmų“... Jis atsidavė maldai, prašė Dievo pagalbos ir iš tos tuštomos išėjo kitoks — gilesnis... tampresniu ryšiu su Dievu... ir su mintimi, kurią brandino daugiau nei dešimt metų – sukurti filmą apie Kristaus kančią.

Popiežius priėmė Jėzaus
vaidmens atlikėją

Džeimsas Kaviezelis atlieka Jėzaus vaidmenį filme „Kristaus kančia“

Po privačios audiencijos pas popiežių Joną Paulių II aktorius Džeimsas Kaviezelis, atlikęs pagrindinį Jėzaus vaidmenį Melo Gibsono filme „Kristaus kančia“, žurnalistams atskleidė savo susitikimo su Šventuoju Tėvu detales. Amerikiečių aktorius padėkojo popiežiui Jonui Pauliui II už jo liudijimą, kuris, pasak Dž.Kaviezelio, jam yra gilaus įkvėpimo šaltinis. Susitikimo metu buvo kalbama apie laišką, kurį Popiežius 1999 metais parašė menininkams. Aktorius paaiškino, kad šis laiškas jam padėjo būti aktoriumi kataliku.

Naujieji palaimintieji yra išskirtiniai Dievo meilės liudytojai

Mindaugas BUIKA

Kunigas Luidžis Talamonis

Popiežius Jonas Paulius II palaimintaisiais yra paskelbęs 1328 asmenų ir kanonizavęs 477 šventuosius – daugiau nei visi jo pirmtakai kartu sudėjus. Dauguma jo į Bažnyčios altoriaus garbę iškeltų katalikų yra vienuolijų nariai ir narės, kaip ir tie keturi Dievo tarnai, kurie buvo beatifikuoti Romoje kovo 21 dieną. Šventojo Tėvo vadovaujamoje jau 144-ojoje tokio pobūdžio iškilmėje naujaisiais palaimintaisiais paskelbtas italas kunigas Luidžis Talamonis (1848-1926) ir trys vienuolės: ispanė Matilda del Zakrado Korason Teles Robles (1841-1902), ispanė Piedad de la Krus Ortis Real (1842-1916) ir italė Marija Kandida del’ Eucharistija (1884-1949).

Milane teologijos ir pedagogikos mokslus baigęs ir iki mirties šiame Italijos didmiestyje kunigišką tarnystę ėjęs palaimintasis L.Talamonis pasižymėjo kaip vienas žymiųjų XX a. pradžios dvasininkų ir jaunųjų katalikų ugdytojų bei talentingas nuodėmklausys. Yra parašęs veikalų religine tematika, ypač homiletikos srityje. Įkūrė Šv.Džerardo gailestingųjų seserų kongregaciją, kurios charizma – rūpinimasis sunkiais ir nepagydomais ligoniais, tuo suteikiant paramą ir paguodą jų šeimos nariams.

Gaisras stačiatikių vyrų vienuolyne

Senovinis serbų stačiatikių vienuolynas Graikijoje EPA-ELTA nuotrauka

Neįkainojami religiniai dirbiniai ir reikmenys, XVII amžiaus piešiniai ant sienų ir freskos buvo sunaikinti Graikijoje per gaisrą 900 metų senumo serbų stačiatikių vienuolyne. Anot Graikijos priešgaisrinės apsaugos tarnybos, ugnis beveik dvylika valandų siautėjo Hilandaro vyrų vienuolyno administracinėse patalpose, svečių priestate, koplyčioje ir vienuolių kambariuose.

“Vienuolynui padaryta didelė žala, - sakė už 50 kilometrų į vakarus nuo vienuolyno esančio Polijyro miesto ugniagesiai. - Sudegė administracinės patalpos, stogas ir kelios sienos bei kambariai”. Spėjama, kad gaisras kilo nuo krosnies.

Komunistinė Kuba pastatė savo piliečiams stačiatikiams cerkvę

Kubos diktatorius Fidelis Kastro ir patriarchas Baltramiejus I

Kubos komunistinė vyriausybė pastatė ir savo piliečiams stačiatikiams dovanojo cerkvę. Sostinėje Havanoje konsekruotas Šv. Mikalojaus soboras yra pirmieji po 1959 metų revoliucijos tikintiesiems perduoti maldos namai. Keturias valandas trukusioje iškilmingoje ceremonijoje ir šv.mišiose, kurias aukojo Rytų stačiatikių ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, dalyvavo Kubos valstybės ir partijos vadovas Fidelis Kastro, buvęs Graikijos karalius Konstantinas su šeima, turtingi graikų kilmės amerikiečiai ir šimtai stačiatikių krikščionių, į pašventinimo iškilmes atvykusių iš JAV ir Graikijos.

Verbų sekmadienį daugelyje krikščionių bažnyčių pasaulyje paminėtas

Jėzaus sugrįžimas į Jeruzalę

Valensija. Verbų sekmadienį tikintys ispanai į bažnyčią nešasi palmės lapus - katalikams prasidėjo Didžioji savaitė.

Rabka. Kaimo jaunimas Lenkijos kalnų regione neša septyniolikos metrų ilgio „Velykų palmę”. Verbų sekmadienį šiame krašte laikomasi tradicijos - varžomasi, kas į bažnyčią atneš ilgiausią ir gražiausią Velykų palmę. Paprastai ilgas baslys puošiamas gėlėmis ir eglišakiais. Šiais laikais tradicijai numirti neleidžia vietinis dainų ir šokių ansamblis.