Azijoje

Chaldėjų Bažnyčia pasninkavo už Irako taiką

Dviem pasninko dienomis, gruodžio 18 ir 19-ąją, viso pasaulio chaldėjai katalikai prašė Dievą suteikti taikos, saugumo ir stabilumo malonę karo tragediją ir jos pasekmes išgyvenančiam Irakui. Šį pasninką pagal asirų liturgijoje puoselėjamą Ninevės pasninką („Bautha“) paskelbė Babilonijos chaldėjų patriarchas Emanuelis III Delis. Pasninkas primena Ninevės gyventojų atgailą ir atsivertimą pranašo Jonos laikais. Apie Irako krikščionių sunkumus papasakojo Bagdado vyskupas augziliaras Slemonas Vardunis. Jis priminė, jog pasninkas ir susilaikymas padeda atrasti maldos prasmę, ypač tada, kai kamuoja sunkumai ir neviltis.

Irako krikščionys jaučiasi nesaugūs, todėl daugelis jų išvyko į saugesnes kaimynines šalis. Irake, ypač Mosule, vykdoma arši kampanija prieš neislamiškus papročius. Šios kampanijos pirmosios aukos yra moterys ir krikščionys. Mosulo moterys perspėtos nesirodyti viešai be uždengto veido, laikytis atokiau nuo vyrų, pavyzdžiui, nesėdėti greta jų autobuse. Krikščionys bijo kelti koją iš namų, kurie daugeliui tapo kalėjimu. Mosule pastaruoju metu buvo pagrobti šeši kunigai, iš jų du nužudyti.

„Irako chaldėjai ir kiti krikščionys būgštauja dėl savo bendruomenių ateities“, – sakė vyskupas. Šalies chaldėjai šiemet nerengia Kalėdų iškilmių, nes gatvėje būti pavojinga. Automobiliuose padedamos bombos, grobiami žmonės, krikščionims grasinama. „Visgi tikintieji savo namus išpuošė šventiškai, su prakartėlėmis ir eglutėmis. Bet per šių metų Kalėdas liks nuskriausti daugelis Irako vaikų. Todėl labai norėtųsi, kad viso pasaulio vaikai maldose prisimintų Irako vaikus, jiems per maldą išreikštų savo draugystę ir artumą“, – kalbėjo vysk. S.Vardunis

Kambodžos Bažnyčiai – 450 metų

Bažnyčia Kambodžoje baigė minėti 450 metų sukaktį. Prieš tiek metų į šią šalį atvyko pirmieji misionieriai. Kambodža yra viena iš Indokinijos valstybių, turinti sienas su Tailandu, Vietnamu ir Laosu. Pirmoji khmerų karalystė buvo įkurta dar I a. po Kristaus gimimo, o khmerų civilizacija suklestėjo XII-XIII a. Vėliau ją okupavo Tailando ir Vietnamo karalystės. 1863 metais Kambodža tapo Prancūzijos protektoratu ir iš šios kolonijinės valdžios išsivadavo tik 1953 metais.

XVI a. antroje pusėje Kambodžą pasiekė pirmosios laikinos misijos, kurios nuo XVII a. tapo stabilios ir nuolatinės. 1850 metais buvo įkurta pirmoji apaštalinė prefektūra, kuri po šimto metų tapo apaštaliniu vikariatu. 1968 metais buvo įsteigtos trys vyskupijos. Kambodžoje šiuo metu yra apie 25 tūkst. katalikų, jų sielovada rūpinasi apie 50 kunigų, daugiausia svetimšaliai. Dauguma iš 13 mln. šalies gyventojų išpažįsta budizmą.

Dauguma Kambodžos krikščionių buvo ir yra vietnamiečių kilmės, tad konfliktų su Vietnamu įžiebtas nepakantumas vietnamiečiams neretai pasireikšdavo būtent jų atžvilgiu. Krikščionys ne kartą bėgo nuo persekiojimų tai iš Kambodžos į Vietnamą, tai iš Vietnamo į Kambodžą. Šios etninio ir politinio pobūdžio priežastys skaldė ir pačią krikščionių bendruomenę. Prancūzijos kolonijinės valdžios metais krikščionybė buvo tapatinama su svetimšalių dominavimu.

Didžiausias smūgis Bažnyčiai buvo suduotas komunistinio Pol Poto vadovaujamų raudonųjų khmerų režimo metais (1975-1979 m.). Kaip vertinama, tuo metu žuvo nuo pusantro iki trijų milijonų žmonių – apie ketvirtadalį visos to laiko Kambodžos populiacijos. Dešimtys tūkstančių krikščionių, kelios dešimtys kunigų, misionierių, vienuolių spėjo palikti Kambodžą iki represijų pradžios, o dauguma likusiųjų, paprasti krikščionys ar kunigai, sulaukė kankinių mirties, tarp jų ir pirmasis kambodžietis vyskupas Džosefas Salas. Pol Poto režimas sunaikino visas krikščioniško kulto vietas arba jas nusavino, bet kokia krikščioniška praktika buvo uždrausta.

Pol Potas buvo nušalintas nuo valdžios 1979 metais, bet tik praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje Bažnyčia vėl atgavo veikimo laisvę, į šalį grįžo misionieriai. 1993 metais religijos laisvė buvo įtvirtinta naujos konstitucijos, dar po metų Kambodža užmezgė diplomatinius ryšius su Šventuoju Sostu, o po kelerių metų įšventinti keli kambodžiečiai kunigai. Šiuo metu tarptautinės organizacijos pripažįsta, kad religijos laisvė Kambodžoje yra iš tikro gerbiama.

Vyskupų taikdariška misija Šri Lankoje

Šri Lankos katalikų vyskupai krašto vyriausybę informavo apie tragišką gyventojų būklę šalies šiaurės rytų apygardoje. Vyskupai susitikime su Maitripala Sirisena, žemės ūkio ministru, šiuo metu einančiu ir gynybos ministro pareigas, paprašė leisti į Džafnos pusiasalį pasiųsti skubią humanitarinę pagalbą. Vietos gyventojai kenčia dėl būtiniausių dalykų, ypač maisto, trūkumo. Vyskupai taip pat paprašė vyriausybės atskleisti tiesą apie kun. Džimo Brauno likimą, kuris prieš keturis mėnesius dingo be pėdsakų Šri Lankos valdžios karininkų kontroliuojamoje zonoje.

Šiaurės rytų apygardoje jau kurį laiką tęsiasi įnirtingi susirėmimai tarp vyriausybės armijos karių ir tamilų išsivadavimo „tigrų“ sukilėlių. Tačiau niekas nesirūpina vietos gyventojų likimu. Jų nepasiekia jokia pagalba, nes jos nepraleidžia apygardą apsupę kariaujantieji. Apie vyskupų susitikimą su ministru pranešė „Asianews“, Romoje veikianti Misijų kongregacijos PIME žinių agentūra.

Šalies vyskupų konferencijos pirmininkas Vianejus Fernandas komunikate apie susitikimą pažymėjo, kad ministras informavo vyskupus apie vyriausybės ir sukilėlių taikos pokalbių situaciją ir užtikrino, kad vyriausybė pasirengusi pradėti derybas. Vyskupai savo ruožtu kalbėjo, kad svarbu pasiųsti į apygardą tarptautinius stebėtojus bei Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus organizacijos delegaciją, galinčią užtikrinti gyventojams skubią humanitarinę pagalbą.

Šri Lankos spauda neseniai pranešė, kad maždaug šimtas apygardos gyventojų bandė pereiti iš sukilėlių kontroliuojamos teritorijos į rytuose esančią valdžios karių valdomą zoną. Sieną pereiti yra pavojinga, daug bandančiųjų ją peržengti žūsta arba dingsta be pėdsako.

Šis du dešimtmečius besitęsiantis vidaus konfliktas vien per 2006 metus pareikalavo 3500 žmonių, karių, kovotojų ir civilių, gyvybių. 2002 metais vyriausybės ir sukilėlių pasirašytos paliaubos taip ir liko tik popieriuje.

Indijoje vienuolė paskelbta palaimintąja

Gruodžio 3 dieną Indijoje palaimintąja paskelbta Karmelio kalno Motinos seserų kongregacijos vienuolė Švč. Jėzaus Širdies Eufrazija. Iškilmėms Oluro mieste vadovavo kardinolas Varkejus Vitajatilas, Ernakulam-Angamalio arkivyskupas.

Vienuolė, kurios pasaulietinis vardas yra Roza Eluvetingal, gimė 1877 metais gausioje šeimoje Katuro kaime, Indijoje. Būdama vos devynerių metų, savo gyvenimą paaukojo Dievui. Norui tapti vienuole pasipriešino jos turtingas tėvas, kuris norėjo matyti vyriausią dukrą sukūrusią šeimą, o jaunesnę dukrą ketino išsiųsti į vienuolyną. Tik po jaunesniosios dukters mirties tėvas leido Rozai tapti vienuole. Taigi sulaukusi 12 metų, Roza buvo priimta kandidate į Karmelio kalno Motinos seserų kongregacijos vienuolyną. Po kelerių metų davė amžinuosius įžadus. Ilgainiui ji tapo vienuolyno naujokių magistre, dar vėliau – vienuolyno vyresniąja. Oluro vietovėje esančiame vienuolyne su trumpomis pertraukomis ji praleido 48 metus. Sesuo Eufrazija mirė 1952 m. rugpjūčio 29 d.

Beatifikacijos bylos postulatorius Vatikano radijui paliudijo, kad sesuo Eufrazija buvo mistikė, visiškai atsidavusi Jėzui; priėmusi Švč. Sakramentą, dažnai regėjimuose matydavo kenčiantį Kristų ir patirdavo fizinį skausmą, didžiąją laiko dalį praleisdavo adoruodama Švč. Sakramentą, kad net žmonės buvo ją praminę „besimeldžiančia motina“. Anot postulatoriaus, palaimintoji mus moko, kad tikrasis turtas yra danguje, o karitatyvinės meilės ir tikėjimo gyvenimas turi būti nukreiptas į Eucharistiją.

Palaimintosios byla buvo pradėta 1987 metais. 2002-aisiais sesuo Eufrazija buvo paskelbta Dievo tarnaite. 2006 m. liepos 26 d. popiežius Benediktas XVI oficialiai pripažino kaulų vėžiu sergančio Tomo Tarakano stebuklingą išgijimą.

Palaimintųjų ir šventųjų skelbimas yra svarbus įvykis ne tik Visuotinei Bažnyčiai, bet ir vietinėms Bažnyčioms ir ypač Indijos Bažnyčiai, kurios nariai kasmet patiria smurtą. 2006 metais Indijoje buvo įvykdyta ne mažiau kaip 200 fundamentalistų išpuolių prieš krikščionis. Kasmet smurto išpuolių prieš krikščionis ir religinių mažumų kulto vietų išniekinimo atvejų vis daugėja.

Pirmųjų kinų tautybės vyskupų konsekravimo 80-osios metinės

Šešių kinų kunigų konsekravimas vyskupais 1926 metais Romoje laikomas istoriniu įvykiu, padėjusiu pagrindą Bažnyčiai Kinijoje plėstis ir augti. Jiems vyskupišką sakrą suteikė popiežius Pijus XI. Naujieji vyskupai buvo paskirti vadovauti tais pačiais metais įsteigtiems apaštaliniams vikariatams, kurie ilgainiui tapo vyskupijomis.

Nors pirmasis vyskupu tapęs kinas buvo 1685 metais konsekruotas vyskupas Luo Venjao, bet vėliau Bažnyčią Kinijoje valdė vyskupai europiečiai. Kinų kilmės vyskupų konsekracija yra italo arkivyskupo, vėliau kardinolo Celso Kostantinio nuopelnas. Jis buvo pirmasis apaštalinis delegatas Kinijoje. Jo iniciatyva 1924 metais įvyko pirmasis Kinijos Katalikų Bažnyčios vyskupų sinodas, sudaręs pagrindą Kinijos Bažnyčios sutautinimui ir santykių su Šventuoju Sostu normalizavimui. Daugelis sinodo nutarimų pralenkė II Vatikano Susirinkimo po kelių dešimtmečių pradėtą Bažnyčios atsinaujinimą. Kardinolas C.Kostantinis, pirmojo kinų katalikų universiteto, pirmųjų vietinių vienuoliškų kongregacijų ir kelių kunigų seminarijų steigėjas, laikomas vienu iš Kinijos Bažnyčios tėvų.

Šešių pirmųjų vyskupų šventimų metinės buvo iškilmingai paminėtos vyskupijose, kurias jie valdė, – Anguo, Fenjyango, Haimeno, Pukio, Taižuo ir Ksuanhua. Minėjimuose prisimintos šių vyskupų pastangos ugdyti naują kinų kunigų ir pasauliečių kartą. 1930 metais įkurtą Ksuanhua kunigų seminariją baigė 32 kunigai, kurie sudarė visos Kinijos Bažnyčios pagrindą neramiame praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje. Jei 1926 metais nebūtų buvę kinų tautybės vyskupų, galbūt Bažnyčia Kinijoje nebūtų išsilaikiusi iki dabartinių laikų.

Kinijos Bažnyčia šiemet minėjo dar dvi sukaktis – pirmojo kinų kardinolo paskyrimo ir katalikiškos hierarchijos įkūrimo 60-ąsias metines. Popiežius Pijus XII 1946 m. vasario 18 d. kardinolu pakėlė verbitų vyskupą Tieną Kengsiną, kuris tapo pirmuoju kardinolu ne tik Kinijoje, bet visoje Azijoje. Po dviejų mėnesių popiežius Pacelis įsteigė Kinijos katalikų hierarchiją ir įkūrė 20 metropolijų, kurios apėmė dar šiandien veikiančias 79 vyskupijas ir 38 vikariatus.

Susitiko Tailando kunigai

Veiksmingiausias būdas skelbti Jėzaus Gerąją Naujieną Tailande – liudyti konkrečiais veiksmais. Tokią išvadą padarė Tailando kunigai, susirinkę į metinį susitikimą. 150 susitikimo dalyvių dalijosi įspūdžiais iš neseniai Tailande surengto pirmojo Azijos misijų kongreso. Susitikimo tema priminė Azijos misijų kongreso temą – „Pasakojimas apie Jėzų Tailande“. Kunigai svarstė, kaip įgyvendinti šio kongreso rezultatus Tailande.

Krikščionybė Tailande yra mažumos religija. Iš 63 mln. Tailando gyventojų apie 300 tūkst. yra katalikai. Daugiau kaip 90 proc. yra budistai. Kaip ir kitur žemyne, dauguma tailandiečių katalikybę laiko vakarietiška religija ir todėl tarsi svetimkūniu Azijos kultūriniame ir istoriniame kontekste. „Liudyti Dievo Žodį kur kas naudingiau konkrečiais veiksmais negu prozelitine veikla“, – pareiškė Chian Mai vyskupijos kun. Haelomas. Tuo tarpu kunigas Khantahomas priminė šviesų konkrečių artimo meilės darbų pavyzdį – pal. Kalkutos Motina Teresę. Salezietis kunigas Rosensas patikino, jog reikia skirti didesnį dėmesį socialiniams projektams, pavyzdžiui, steigti mokyklas vargingiausių gyventojų vaikams. Pasak kunigo Sirisuto, pirmiausia reikia ne skelbti, o įsiklausyti ir dalytis, nes tarpreliginis dialogas reikalauja gerbti vieni kitų nusistatymus.

Pagal VR

© 2006 „XXI amžius“