Šiaurės Korėja gundosi atsiverti pasauliui ir Bažnyčiai

Aiškus abiejų Korėjų suartėjimo ženklas – šių valstybių pareigūnų susitarimas po penkių dešimtmečių pertraukos atgaivinti geležinkelio ryšį tarp dviejų šalių. Istorinį įvykį transliavo Pietų Korėjos televizija. Du traukiniai, vienas iš Šiaurės Korėjos, kitas iš Pietų Korėjos, gegužės 17 dieną pervažiavo valstybinę sieną. Šalių vyriausybių atstovai savo kalbose pažymėjo įvykio istorinę reikšmę.

Nors pirmoji traukinių kelionė buvo simboliška, tačiau tik po 25 kilometrus į kitos šalies teritoriją nukeliavę sąstatai liudija kur kas didesnį norą priartinti abiejų Korėjų susivienijimą. Pietų Korėjos prezidentas Rohas Mohyunas ir Šiaurės Korėjos prezidentas Kim Čen Iras žada šią vasarą surengti aukščiausio lygio susitikimą. Kol kas abi valstybės yra karo padėtyje, nes Korėjos karas baigėsi 1953 metais paliaubų susitarimu. Taikos sutartis pasirašyta nebuvo.

Susivienijimas Šiaurės Korėją verčia vis labiau atsiverti pasauliui, taip pat krikščionybei. Pietų Korėjos agentūros „Yonap“ paskelbtos apklausos išvados, viena vertus, patvirtino, kad Šiaurės Korėjoje krikščionys ilgus metus buvo persekiojami, bet, antra vertus, išryškino krikščionių būklės pagerėjimą. Ateistinė Pchenjano valdžia pripažįsta, jog Šiaurės Korėjoje gyvena apie 12 tūkst. krikščionių. Katalikų yra tik 800.

Prieš pusiasalio padalijimą 1945 metais Šiaurės Korėjoje buvo apie 260 tūkst. krikščionių, iš jų maždaug 60 tūkst. katalikų. Pabandęs su šaknimis išrauti religiją iš Šiaurės Korėjos, diktatorius, dabartinio prezidento tėvas Kim Ir Senas devintojo dešimtmečio pradžioje nusileido ir leido sostinėje atidaryti ketverius iš šalyje buvusių 1500 krikščionių maldos namų. Kai kurie šaltiniai teigia, kad šiose keturiose bažnyčiose rengiamos apeigos yra tarsi suvaidintos, kad pamaldų dalyviai sudarė įspūdį, jog nesiorientuoja jose, nemoka giesmių.

Apžvalgininkų spėliojimus apie tam tikrą atlydį religijų atžvilgiu tarsi patvirtina žinia, jog Pchenjano režimas pirmą kartą leido katalikų delegacijai aplankyti Šiaurės Korėjos ligonines, kuriose gydomi tuberkulioze sergantys vaikai. Apie tai naujienų agentūrai „Asianews“ papasakojo vienuolių misionierių kongregacijos „Maryknoll“ vyresnysis Korėjoje t. Geraldas Hamondas. Penkių žmonių delegacija gegužės pradžioje aplankė 17 ligoninių, aprūpino jas vaistais. „Tai buvo didžiulė Apvaizdos malonė, kad galėjome aplankyti minėtas ligonines Šiaurės Korėjoje“, - sakė t. G.Hamondas. Jis pasakojo, kad maždaug 10 proc. Šiaurės Korėjos gyventojų serga tuberkulioze, o maždaug trečdaliui gali padėti tik ilgalaikis gydymas naujausiais vaistais. Todėl šalies Sveikatos ministerija norėtų plėsti bendradarbiavimą su katalikiškomis institucijoms. Jau dabar Katalikų Bažnyčia materialiai padeda aštuonioms Šiaurės Korėjos ligoninėms, kuriose gydoma nuo tuberkuliozės.

Pagal VR

© 2007 „XXI amžius“