|
Piligriminių kelionių įspūdžiai
Prie Šventosios Žemės prisilietus
Jadvyga Romienė
 |
|
Krikštas Jordano upėje
|
 |
|
Piligrimai iš lietuvos
su kun. Kęstučiu Pajauju (kairėje)
ir Izraelio gidu
|
Jubiliejiniais, 2000-aisiais, metais, mes, grupė
Lietuvos tikinčiųjų, vykome į piligriminę kelionę po Italiją, kurios
tikslas aplankyti šventas vietas, pasimelsti Romos bažnyčiose,
pabūti Vatikane, susitikti su popiežiumi Jonu Pauliumi II. Nuo to
laiko mes gražiai bendraujame, kasmet keliaujame lankydami Lietuvos
ir kitų valstybių šventas vietas, bažnyčias, vienuolynus, kunigų
seminarijas. Taip susikūrė mūsų Piligriminė parapija, kuriai vadovauja
kunigai Kęstutis, Rolandas ir Darius.
Šiais metais mums teko didelė laimė nuvykti į
Šventąją Žemę Izraelį ir pamatyti vietas, kur gyveno Marija, kur
jai arkangelas Gabrielius apreiškė dieviškąją misiją, kur prabėgo
Jėzaus jaunystės metai, kur Jis kentėjo ir buvo nukryžiuotas.
Į šią kelionę vykome dvidešimt žmonių iš visos
Lietuvos. Pirmiausia aplankėme seniausią Izraelio miestą Jafą, kuris,
kaip pasakojama, buvo įkurtas Jafeto (vieno iš Nojaus sūnų). Miestas
yra Kanaane, Pažadėtoje žemėje, į kurią nuo Sinajaus kalno per dykumą,
Mozės vedami, atkeliavo izraelitai. Patirtas jausmas išties buvo
nekasdienis.
Toliau keliavome Cezarijos link. Šį seną miestą
pastatė Erodas, pirmasis žydų karalius svetimtautis. Miestas žymus
tuo, kad jame apaštalas Petras pakrikštijo Kornelijų. Čia dvejus
metus buvo įkalintas apaštalas Paulius. Tą pačią dieną, važiuodami
Haifos miesto link, pamatėme pranašo Elijo uolą-urvą Karmelio kalne,
kovos vietą, kur, kaip sako Biblija, Elijas kovojo su Baalo stabmeldžiais
kunigais. Aplankėme Taboro kalną, kur Jėzaus žmogiškoji prigimtis
Petro, Jono ir Jokūbo akivaizdoje persimainė sušvito dievišku
grožiu ir Jo dievybę patvirtino iš debesų pasigirdęs balsas: Šitas
yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Vakarop išklausėme
šv. Mišias.
Išaušus vykome prie Galilėjos ežero, į kurį įteka
Jordanas. Toje upėje Jonas Krikštytojas pakrikštijo Kristų. Iš jaudulio
virpėjo širdis, kai mes, kaip kadaise Jėzus, bridome į Jordaną,
o mūsų dvasios vadovas kunigas Kęstutis sėmė rieškučiomis vandenį,
ir, laimindamas kiekvieną, pylė jį ant mūsų galvų. Širdį užliejo
ramybė ir palaima. Šis krikšto atnaujinimas, kurį patvirtino ir
raštiškas Krikšto liudijimas (įteikė kiekvienam), suteikė sielai
atgaivos rodos, susilietei su pačiu Kristumi ir girdi Jo žodžius:
Jūs mano mylimi vaikai.
Krikšto sustiprinti vykome pamatyti kito stebuklo
Palaiminimų kalno. Čia Kristus pasakė savo garsųjį pamokslą Palaiminti
,
čia savo palaima apdovanojo susirinkusią minią. Čia išklausėme šv.
Mišias, apžiūrėjome mums neįprastus vaizdus ir pasukome Kafarnaumo,
kuriame yra Petro namas, ir Tabogos link. Pasimeldėme Duonos ir
Žuvų Padauginimo bažnyčioje. Valtele plaukiojome Galilėjos jūroje
ir išvykome į Kaną. Čia Dievo Sūnus, paprašytas motinos Marijos,
padarė savo pirmąjį stebuklą beskonio vandens akmeninius ąsočius
pripildė Gėrio vyno.
Mums teko laimė dalyvauti vestuvių ceremonijoje.
Tai nepakartojamas reginys Santuokos sakramento suteikimas Vestuvių
bažnyčioje Kanoje atrodė toks iškilmingai didingas, kad, rodės,
pats Kristus laimina jaunavedžius, o mes geriame Jo stebuklingąjį
vyną.
Kitądien Nazarete apžiūrėjome Marijos namus
grotą, vietą, kur jai apsireiškė archangelas Gabrielius ir ji ištarė
lemtingąjį fiat (tebūnie). Čia prabėgo Kristaus vaikystė, kur
Jis triūsė staliaus dirbtuvėlėje. Iš išorės Nazaretas atrodo kaip
ir daugelis to krašto miestų, bet po statiniais tebėra taip, kaip
buvo prieš du tūkstančius metų uolose iškaltos grotos, kuriose
ir dabar gyvena žmonės pagal senojo laiko įstatymus. Švč. Mergelės
Marijos Šaltinio ir Apreiškimo bažnyčiose išklausėme šv. Mišias.
Per Jordano slėnį vykome Vadi Kvelto link, o iš ten į Ein Karimą
aplankyti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.
Ketvirtą dieną pradėjome apžvelgdami Jeruzalės
panoramą nuo Alyvų kalno. Kai pamatai Jeruzalę su devyniais vartais,
rytietišką turgų, Jordano slėnį, Alyvų sodą, Juozapato slėnį, supranti,
kodėl į Jeruzalę plūsta milijonai žmonių: čia ir pasaulio kapitalas,
ir įvairių pasaulio religijų sankirta. Kaip sakė šviesaus atminimo
kunigas R.Mikutavičius, Jeruzalė įsitempusi kaip styga, skambanti
visuose lygmenyse, joje užkoduota kažkokia mintis, paslaptis
Iš
tiesų čia kiekvienas kampelis primena Kristų čia grindinys saugo
Jo įspaustas pėdas, čia Jis išgydė mergaitę, čia Anatolijos tvirtovės
šventykloje Jis buvo įšventintas į visateisius žydus, čia Jam klojo
po kojomis palmių šakas ir šaukė Osanna, o po Paskutinės vakarienės
Jis meldėsi Alyvų sode, po plačiu dangumi, po šakotais alyvų medžiais
praleido paskutinį savo žemėje vakarą ir naktį. Šiame mieste Jam
buvo paskelbtas mirties nuosprendis. Be galo jaudinantis Kristaus
Via Dolorosa (Kančios kelias) akmenuotu grindiniu su kryžiumi
į Kaukolės (hebr. Golgotos) kalvą. Visos 14 stočių išsaugotos nepakitusios,
tik ant jų pastatytos bažnyčios. Visas jas aplankėme, visose pasimeldėme.
Didelį įspūdį paliko Žengimo į dangų koplyčia,
kur apaštalai laukė Šv. Dvasios atsiuntimo. Joje išklausėme šv.
Mišias. Ir čia viskas tebėra taip, kaip prieš du tūkstantmečius.
Taip pat ir Elenos Tėve mūsų bažnyčia. Aplankėme Visų tautų šventovę
(Getsemanę), Dovydo kapą, pabuvome Paskutinės vakarienės menėje
Aukštutiniame kambaryje. Palmių (Verbų) sekmadienio keliu vykome
į Dominus Flevit šventovę, kur Jėzus verkė dėl Jeruzalės, dėl
jos ateities. Nors į Alyvų sodą turistai neįleidžiami, mums, kaip
besimeldžiančiai parapijai, buvo suteikta išskirtinė teisė po jį
pavaikščioti ir savo akimis pamatyti vietas, kur Dievo Sūnus praleido
paskutines savo gyvenimo žemėje valandas.
Lankėmės ir Kristaus gimimo vietoje Betliejuje.
Tai nedidelis miestelis, davęs žmonijai dvi istorines asmenybes
karalių Dovydą ir Kristų. Čia viskas tebėra kaip Kristaus gimimo
naktį. Tik pabuvęs Užgimimo bazilikoje, išklausęs šv. Mišių Piemenėlių
bažnyčioje supranti, kaip svarbu prisiliesti prie ženklų, paliudijančių
Dievo buvimą.
Jeruzalėje nulenkėme galvas prie Raudų sienos,
kilome į Marijos kalną (prie Al Aksos mečetės), kur Abraomas rengėsi
aukoti Dievui savo sūnų Izaoką, o Saliamonas per septynerius metus
pastatė žymiąją šventyklą. Pasimeldėme Šv. Kapo bazilikoje (Kristaus
kapo), matėme tą pačią drobulę, kuria buvo apklotas Jėzaus kūnas,
ir akmenį, kuris buvo užristas ant Jo kapo.
Pervažiavę Judėjos dykumą nuvykome į Nacionalinį
archeologinį Masados parką, susipažinome su jame esančia tvirtove.
Tai paskutinė žydų zelotų, kovojusių su romėnais, tvirtovė. Pastatyta
Erodo, ji ir šiandien yra žydų herojizmo simbolis.
Grožėjomės Negyvąja jūra, žemiausia pasaulyje
vieta, esančia 400 metrų žemiau jūros lygio.
Piligriminė kelionė baigėsi Jeriche, viename iš
seniausių pasaulio miestų, skaičiuojančiame jau apie 10 000 metų.
Maloniai nuteikė ir tai, kad kiekvienam grupės nariui buvo įteiktas
Jeruzalės piligrimo sertifikatas oficialus dokumentas, pasirašytas
turizmo ministro. Galima ilgai pasakoti apie patirtus įspūdžius,
apie daugelį žmonių.
© 2007 XXI amžius
|
