Kur Kristaus vaikščiota

Mons. Lionginas Vaičiulionis

Alyvų kalno papėdėje. Tolumoje matyti Jeruzalė

Prie šv. Petro statulos Kafarnaume

Lietuvos kunigai aukoja šv. Mišias Kafarnaumo bažnyčioje

Kelionė į Šventąją Žemę – Jeruzalę, į kurią pavasarį vyko penki kunigai ir dar dešimt pamaldžių pasauliečių tikinčiųjų, labai sužavėjo visus. Prieš išvykstant, Kauno metropolitas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius kalbėjo: „Jeigu tik yra nors kokia galimybė – kiekvienam kunigui tinka nuvykti ir aplankyti žymiausias Kristaus gyvenimo vietas“. Aplankėme Betliejų, kur Kristus gimė, kur po altoriumi yra didelė žvaigždė su užrašu: „Čia gimė Jėzus Kristus“. Užlipome į Palaiminimų kalną. Ten yra Kristaus Palaiminimo bažnyčia, kurios kupole – lotynų kalba surašyti aštuoni palaiminimai. Šioje šventoje vietoje aukojome šv. Mišias.

Apsilankėme Kafarnaume – miestelyje, kurio dar yra išlikę ne tik namų pamatai, bet ir maždaug pusės metro aukščio sienos. Beje, šalia sinagogos – šventyklos sienos. Miestelio centre yra apaštalo Petro uošvės namo pamatai, o viršuje pastatyta katalikų bažnyčia. Iš Šventojo Rašto žinome, kad į miestelį atvykęs Kristus pagydė apaštalo Petro uošvę, kuri pasveiko, net galėjo paruošti valgį. Tačiau gausi minia niekaip neleido prie Kristaus priartinti kito nelaimėlio – buvo neįmanoma arčiau prinešti paralyžiuoto ligonio. Tuomet žmonės praplėšė stogą ir ligonį nuleido prie Kristaus kojų. Ir Jėzus jį pagydė sakydamas: „Didis tavo tikėjimas“. Užsukome į Alyvų kalno bažnyčią, kur yra išlikęs net tas pats akmuo, ant kurio parimęs Kristus meldėsi Paskutinės vakarienės metu.

Pagerbėme Kristaus kančios kelią, kurį jis ėjo nešdamas kryžių. O Dievo Motina (apie kurią menkai teišmanantys Šventąją istoriją plepa, jog ji buvusi toli), Švč. Mergelė Marija, negalėdama prieiti prie Kristaus (dėl gausios minios), apibėgo kelias gatveles ir, išbėgusi priekin, ištarė: „Sūnau, štai aš, čia!“ Taip Motina paguodė ir sustiprino Kristų kančios kelyje.

Aplankėme Kristaus Kapo bažnyčią (ji visai nedidelė – maždaug 40 m2 ploto), kur buvo padėtas Kristaus kūnas nuimtas nuo kryžiaus. Aplink mažytę Kapo bažnytėlę yra pastatyta didinga bazilika, tad toji mažytė bažnytėlė tarsi atsiduria didingos bažnyčios viduryje.

Kapo bažnyčios lankomumas – neįtikėtinas. Žmonių gausybė! Reikia laukti valandą arba dvi, kol bus galima įeiti į Kapo bažnytėlę.

Ėjome ir į dykumą, kurioje Kristus praleido 40 dienų pasninkaudamas prieš savo viešąją veiklą. Dykuma yra dykuma – tikrąja to žodžio prasme – joje jokios žolytės, jokio modelio – vien tik kalnų uolos ir akmenys. Aukštai kalnuose vienuoliai stačiatikiai yra įsirengę savo šventyklą, kurią mums, atvykusiems iš Lietuvos, leido aplankyti, nors kitiems neleidžia. Vienuoliai net pavaišino mus gaiva, apelsinų sultimis ir sausainiais.

Iš tikrųjų Jeruzalėje matėme labai daug pamaldžių piligriminių grupių, kurios nori aplankyti visas žymiausias Kristaus gyvenimo vietoves, nes kiekvienoje iš jų yra pastatytos katalikų bažnyčios ir stačiatikių cerkvės. Atvyksta labai daug ekskursijų iš Rusijos, kurios žmonės 70 metų kentėjo bedievystės priespaudą.

Mes esame sužavėti nepaprasta Kristaus meile žmonėms – kai Jis mokė žmones, daugindavo duoną, jei šie buvo alkani… Buvome ir likome sužavėti Šventąja Žeme. Žeme, kuria vaikščiojo ir mokė Dievo Sūnus, Žmogus ir Dievas, mūsų Viešpats Jėzus Kristus.

© 2007 „XXI amžius“