|
Mirė kardinolas A. Štikleris
Mindaugas BUIKA
Aukštas Popiežiaus įvertinimas
Popiežius Benediktas XVI, vadovaudamas vyriausio
Kardinolų Kolegijos nario, iš Austrijos kilusio kardinolo Alfonso
Marijos Štiklerio, SDB, laidotuvių šv. Mišioms, pažymėjo velionio
nuolankų atsidavimą Dievo valiai. Šventosios Romos Bažnyčios archyvaras
ir bibliotekininkas emeritas kardinolas A. Štikleris mirė Romoje
gruodžio 12 dieną eidamas 98-uosius gyvenimo metus. Praėjusį penktadienį
gedulingų pamaldų homilijoje Šventasis Tėvas priminė, kad velionis
kardinolas savo dvasiniame testamente nurodė, jog kaip salezietis,
tvirtai laikėsi vienuolijos įkūrėjo Don Bosko iškeltų trijų idealų:
meilės Eucharistijai, pamaldumo Švč. Mergelei Marijai ir ištikimybės
Šventajam Tėvui.
Kardinolas A. Štikleris gerai žinojo, kalbėjo
popiežius Benediktas XVI, kad mylėti Kristų reiškia mylėti jo
Bažnyčią, kuri yra visada šventa, nors, kaip velionis pastebėjo
savo dvasiniame testamente, kartais skandalingai silpni esame mes,
jos atstovai, tiek praeityje, tiek ir dabartyje. Priminęs Kalno
pamoksle išsakytą Išganytojo patvirtinimą niekinamiems ir persekiojamiems
jo išpažinėjams būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia
gausus atlygis danguje (Mt 5, 12) Šventasis Tėvas sakė, kad dėl
tarnavimo Jėzui nereikia laukti pagyrimo ir pripažinimo šiame pasaulyje.
Laukiant atlygio danguje reikia nuolankiai atsiduoti Viešpaties
valiai. Būtent tai žinojo bei praktikavo kardinolas A. Štikleris
nepaisant jo žmogiško trapumo ir silpnumo. Vadovaudamasis šiuo
principu velionis visą savo gyvenimą pašventė religiniam mokymui,
o vėliau Šventojo Sosto tarnystei.
Anksčiau popiežius Benediktas XVI buvo pasiuntęs
užuojautos telegramas kardinolo A. Štiklerio dar gyvam broliui ir
trims seserims bei Šv. Jono Bosko saleziečių draugijos didžiajam
rektoriui kunigui Paskualiui Čavesui Viljanuevai. Tose telegramose
Šventasis Tėvas apibūdino velionį kardinolą, kaip atsidavusį ir
uolų Šventojo Sosto bendradarbį, kuris atlikdamas jam patikėtas
pareigas pateikė karštos ištikimybės Kristui ir Bažnyčiai brangų
liudijimą. Popiežius taip pat nurodė kardinolo A. Štiklerio išskirtinį
veiklumą kultūrinėje bei bažnytinėje srityse, būnant vienu žymiausių
Katalikų Bažnyčios kanonų teisės ekspertų.
Gynė lotyniškąją liturgiją
Kardinolas A. Štikleris gimė 1910 m. rugpjūčio
23 d. Austrijos sostinės Vienos arkivyskupijos Noinkircheno miestelyje.
Buvo antruoju vaiku dvylika vaikų turėjusioje katalikiškoje šeimoje.
Jo tėvas Mikaelis Štikleris turėjo knygrišyklą. Dėdės kunigo rūpesčiu
Alfonsas Vienoje lankė saleziečių mokyklą, kurioje ir nuspendė tapti
vienuoliu, įstojo į Šv. Jono Bosko saleziečių kongregaciją. Vienuolinius
įžadus Helenburgo saleziečių namuose Vokietijoje davė 1928 m. rugpjūčio
15 d. Studijavo filosofiją, teologiją ir kanonų teisę Vokietijoje,
Austrijoje ir Italijoje. Kunigystės šventimus Romoje gavo 1937 m.
kovo 27 d. Apsigynęs kanonų teisės doktoratą 1940-ųjų liepą Popiežiškajame
Laterano universitete, dėstė Saleziečių universitete Turine, paskui
Romoje, kur universitetas buvo perkeltas 1957 metais. Šiame universitete
ėjo kanonų teisės docento, fakulteto dekano ir rektoriaus (1958-1966)
pareigas. Kaip žymus bažnytinės teisės ekspertas dalyvavo Vatikano
II Susirinkime (1962-1965), dirbdamas patarėju (peritus) Dvasininkijos
ir Liturgijos komisijose. 1971 m. kovo 25 d. popiežiaus Pauliaus
VI buvo paskirtas Apaštališkosios Vatikano bibliotekos prefektu
ir daug prisidėjo modernizuojant šią instituciją, kurios saugyklose
laikomi istorinės reikšmės rankraščiai bei meno ir senųjų monetų
kolekcijos.
Popiežius Jonas Paulius II tėvą A. Štiklerį konsekravo
tituliniu arkivyskupu 1983 m. lapkričio 1 d. ir paskyrė Šventosios
Romos Bažnyčios bibliotekininku ir archyvaru. 1985 metų gegužės
25 dienos konsistorijoje jis buvo pakeltas kardinolu. Žymusis teisės
ekspertas kardinolas A. Štikleris aktyviai dalyvavo rengiant naująjį
Bažnyčios kanonų kodeksą, išleido keletą fundamentalių bažnytinės
teisės istorijos veikalų, vadovavo Tarptautinei teisės istorijos
ir institucijų asociacijai, buvo daugelio bažnytinių ir pasaulietinių
akademijų narys. Dėl amžiaus kardinolas A. Štileris atsistatydino
iš šv. Romos Bažnyčios bibliotekininko ir archyvaro posto 1988 metų
liepą.
Išlaikydamas tvirtas tradicines nuostatas, kardinolas
A. Štikleris nuolat gynė poziciją, kad vadinamų Tridento lotyniškųjų
šv. Mišių liturgija, galiojusi iki Vatikano II Susirinkimo reformos,
niekada nebuvo uždrausta ir turi teisę būti laisvai celebruojama.
Neoficialiai buvo pranešama, kad popiežius Jonas Paulius II 1986
metais sudarė devynių kardinolų (Alfonso Štiklerio, Jozefo Ratcingerio
(dabartinio popiežiaus Benedikto XVI), Augustino Majerio, Silvijo
Odžio, Agostino Kazerolio, Bernardino Ganteno, Antonijo Inocenčio,
Pietro Palacinio ir Jozefo Tomko) komisiją dėl Tridento šv. Mišių
statuso. Vėliau kardinolas A. Štikleris aiškino, kad toje komisijoje
visi, išskyrus vieną kardinolą, pareiškė nuomonę, kad Tridento šv.
Mišios niekada nebuvo uždraustos ir kad visi devyni kardinolai vieningai
priėjo išvados, kad niekas negali kliudyti bet kuriam kunigui celebruoti
senąsias šv. Mišias.
Kardinolas A. Štikleris taip pat tvirtino, kad
po minėto komisijos sprendimo popiežius Jonas Paulius II norėjo
paskelbti atitinkamą dekretą. Tačiau kai kurios įtakingos nacionalinės
vyskupų konferencijos patarė Šventajam Tėvui visiškai neatstatyti
Tridento šv. Mišių legalumo, nes tai taptų priežastimi daryti kai
kurias kontraversijas Bažnyčios gyvenime. Ir tik praėjus dviem dešimtmečiams
naujasis popiežius Benediktas XVI 2007 metų liepą paskelbtu apaštaliniu
laišku Summorum Potificum atstatė visišką teisingumą, leisdamasi
be jokių apribojimų celebruoti lotyniškąją liturgiją pagal Romos
Mišiolą, galiojusį iki Vatikano II Susirinkimo.
© 2007 XXI amžius
|
