Žymus mąstytojas ir asketas paskelbtas palaimintuoju

Lapkričio 18 dieną šiaurės Italijos Novaros miesto stadione surengtoje beatifikacijos ceremonijoje palaimintuoju paskelbtas Dievo tarnas kun. Antonijus Rosminis (1797-1855). Popiežiaus Benedikto XVI vardu beatifikacijos aktą paskelbė ir beatifikacijos Mišioms vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, kardinolas Chosė Saraiva Martinsas. Eucharistijos šventime koncelebravo Novaros vyskupas Renatas Kortis, Trento vyskupas Luidžis Bresanas, Rozminiečių kongregacijos vyresnysis kun. Džeimsas Flynas ir bylos postulatorius kun. Klaudijus Papa.

Palaimintasis Rosminis, žymus italų mąstytojas ir filosofas, asketas ir vienuolinių kongregacijų steigėjas, buvo kontroversiška figūra XIX amžiaus Bažnyčioje. Nors jis buvo laikomas artimu popiežių bendradarbiu, tačiau kai kurie jo veikalai ilgus metus buvo Bažnyčios uždraustų knygų indekse.

Antonijus Rosminis gimė šiaurės Italijos Rovereto mieste 1797 metais, buvo įšventintas kunigu 1821 metais. Jo 1828 metais įkurta vienuolinė Meilės instituto kongregacija ir 1932 metais įkurta Apvaizdos seserų kongregacija yra žinomos rozminiečių vardu. Kongregacijų statutus patvirtino popiežius Grigalius XVI 1838 metais. A. Rosminis mirė Stresa miestelyje 1855 metais.

A. Rosminis garsėjo ypač dėl indeksuoto kūrinio „Penkios Bažnyčios žaizdos“, išleisto 1848 metais. Drąsios ir toliaregės autoriaus mintys apie Bažnyčios reformas anuomet nebuvo palankiai priimtos, tačiau Vatikano II Susirinkimo šviesoje tapo tarsi savaime suprantamomis. Anuomet dėl šio veikalo buvo iškilę teologiniai ginčai, plačiai išgarsėję vadinamuoju „rozminiečio klausimu“. Nors kontroversijos netrukdė jo įsteigtai kongregacijai tęsti darbo, o popiežiams vadovautis jo mokymu ir cituoti tekstus, tačiau Tikėjimo mokymo kongregacijos 1887 metais paskelbtas dekretas, smerkiantis 40 Rosminio tezių, kliudė pradėti švento gyvenimo liudijimu garsėjančio Rosminio šventumo bylą.

Pasmerktas Rosminio tezes peržiūrėjusi Tikėjimo mokslo kongregacija 2001 metais padarė išvadą, jog nėra jokių prielaidų manyti, jog minėtosios Rosminio tezės prieštarauja Bažnyčios mokymui. Tuomet popiežius Jonas Paulius II leido pradėti beatifikacijos procesą. Be to, Jonas Paulius II įvertino Rosminio mokymą savo enciklikoje apie tikėjimo ir proto santykį „Fides et Ratio“. Joje Popiežius Rosmini drauge su kitais mokslininkais vadina drąsiu mąstytoju, gebėjusiu vaisingai pademonstruoti filosofijos ir Dievo žodžio santykį.

2006 metais popiežius Benediktas XVI patvirtino dekretą dėl A. Rosminio dorybių, o šiemet patvirtino dekretą dėl stebuklingo pagijimo, įvykusio Dievo tarno A. Rosminio užtarimu.

Daug įtakos šventumo bylai turėjo Rosminio, kaip kunigo ir filosofo, asketiškas gyvenimas bei jo dvasinis palikimas – dvi vienuolinės kongregacijos, puoselėjančios Rosminio dvasinį ir intelektinį palikimą. Rosminis buvo ir mokslininkas, ir Dievo, ir Bažnyčios žmogus, visiškai pasišventęs ir iki galo klusnus Popiežiui ir Šventajam Sostui. Laiške popiežiui Pijui IX, reaguodamas į dviejų veikalų įtraukimą į draudžiamų knygų indeksą, Rosminis rašė: „Aš noriu visu kuo pasikliauti Bažnyčios autoritetu ir noriu, jog visas pasaulis žinotų, kad pritariu tik šiam vieninteliam autoritetui“.

Parengta pagal VR informaciją

© 2007 „XXI amžius“