„XXI amžiaus“ priedas apie pasaulio krikščionis, 2007 gruodžio 21 d, Nr.6 (38)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Europoje

Albanijoje klarisės grįžta į savo vienuolyną

Albanijoje, Škoderio mieste, aštuonios vienuolės klarisės – keturios italės ir keturios albanės – atvėrė buvusio vienuolyno vartus. Iki 1946 metų patalpos priklausė pranciškonams. Komunistinio režimo metais, kai buvo uždrausta bet kokia kulto forma bei vienuolijos, minėto vienuolyno patalpos buvo paverstos kalėjimu. Pasak vienos iš vienuolių, režimas per 50 metų sunaikino asmens orumą. 1976 metais buvo paskelbtas valstybinis ateizmas, žmogus buvo laikomas kirminu, kuris turi rūpintis maistu ir daugiau niekuo. Vienuolių celėse buvo laikomi kaliniai, kiekvienoje iš jų po 15 žmonių ir daugiau. Buvusio vienuolyno kieme grojo garsi muzika, kad nesigirdėtų kankinamų žmonių šauksmų.

Šventojo Sosto ir Albanijos sutartis

Gruodžio 10 dieną Tiranoje, Albanijos finansų ministerijoje, buvo pasirašyta Šventojo Sosto ir Albanijos sutartis dėl Katalikų Bažnyčios institucijoms taikomų ekonominių ir fiskalinių normų. Šventojo Sosto vardu sutartį pasirašė apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Jonas Bulaitis, Albanijos Respublikos vardu – finansų ministras Ridvanas Bodė.

Ekonominė ir fiskalinė sutartis papildo 2002 metais Šventojo Sosto ir Albanijos pasirašytą sutartį dėl Katalikų Bažnyčios ir jos institucijų juridinio statuso bei bendradarbiavimo su valstybe. Naujoji sutartis, nustatanti katalikiškų institucijų mokesčių tvarką, jose dirbančių žmonių pensijos ir sveikatos draudimo taisykles, įsigalios po to, kai ją ratifikuos Šventasis Sostas ir Albanijos parlamentas bei bus pasikeista ratifikavimo dokumentais.

Airijoje mažėja pašaukimų

Nepavyksta sustabdyti kunigų pašaukimų mažėjimo Airijoje. Kaip skelbiama paskutiniame Airijos Vyskupų konferencijos pranešime, nuo 2005 m. spalio iki 2006 m. rugsėjo pašaukimų į kunigystę skaičius vėl nusmuko 2 proc. 2006 m. pabaigoje Airijoje teliko 2342 aktyvūs kunigai, tai yra vienam kunigui tenka 1862 tikintieji. Pašaukimų skaičiaus mažėjimą neišvengiamai palydi padidėjęs pagyvenusio amžiaus kunigų emeritų skaičius, taip pat kasmet mirštantys kunigai.

Kunigystės pašaukimų skaičius Airijoje krenta jau keturis dešimtmečius. Tai tikriausiai ir sekuliarizacijos įtaka, kuriai naują impulsą davė paskutiniais metais išaugęs ekonomikos lygis. Seksualiniai skandalai, į kuriuos buvo įsipainioję airių dvasininkai, taip pat prisidėjo prie šios pašaukimų krizės pradedant 1990 metais.

Didžiausias nuosmukis pastebėtas pastarąjį dešimtmetį. Nuo 2000 metų iki šių dienų pašaukimų skaičius sumažėjo iki 10 proc.

Naujas Islandijos katalikų ganytojas

Vyskupas šveicaras Pjeras Buršė, buvęs Fribūro ir Lozanos augziliaras, paskirtas Islandijos Reikjaviko vyskupu. Jis pakeis čia iki šiol Reikjaviko vyskupijai vadovavusį vyskupą Joanesą Gijseną.

P. Buršė gimė Fyše, Šveicarijoje, 1945 metais. 1971 metais įšventintas kunigu Lozanos ir Fribūro vyskupijoms. 1994 metais konsekruotas vyskupu ir paskirtas tarnystei savo gimtojoje vyskupijoje. Vysk. P. Buršė yra Vatikano Rytų Bažnyčių kongregacijos narys. Šveicarijos Vyskupų konferencijoje jis buvo atsakingas už Tarpreliginį dialogą bei vadovavo islamo grupei.

Islandijos Katalikų Bažnyčia turi vieną vyskupiją, kurią sudaro 6000 tikinčiųjų. Tai yra 2 proc. visų Islandijos gyventojų, dauguma iš jų – emigrantai. Todėl ir vyskupas atvyks į šią salą kaip emigrantas dirbti su emigrantais. Kaip pats vyskupas P. Buršė pastebėjo: „Negaliu apsiriboti tik savo vyskupija, o kaip ir apaštalas Paulius turiu rūpintis visomis Bažnyčiomis. Esu laimingas galėdamas atrasti Bažnyčią Islandijos žemėje ir visose Skandinavijos valstybėse“.

Kitose Skandinavijos valstybėse Katalikų Bažnyčia taip pat sudaro mažumą. Suomijos bažnyčia turi 9000 narių (0,2 proc. visų gyventojų). Tuo tarpu atitinkamai Danijoje yra 0,7 proc. (36000) katalikų, Norvegijoje – 1,3 proc. visų gyventojų (62000), Švedijoje – 1,6 proc. visų gyventojų (145000).

Visos Skandinavijos valstybės turi po vieną vyskupiją, išskyrus Norvegiją, kuri turi 3 vyskupijas. Suomija ir Islandija turi po vieną katalikų vyskupą, Danija turi 2, o Norvegija ir Švedija turi po 4 katalikų vyskupus.

Parengta pagal VR, CNS ir BBC informaciją

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija