Azijoje

Mianmaro vyskupų adventinis laiškas

Kalėdos šiemet tebūna rimtesnės, paženklintos atgailos ir maldos, kad kraštas atkurtų taiką ir gerovę. To paprašė kreipdamiesi į tikinčiuosius Mianmaro vyskupai adventiniame laiške. Vyskupų prašymas atspindi krašto visuomenėje tebejaučiamą didelę įtampą po to, kai karinė chunta labai žiauriai nuslopino budistų vienuolių taikingas protesto demonstracijas. Todėl katalikų mianmariečių ganytojai siūlo visų vyskupijų tikintiesiems šiemet atsisakyti išorinių Kalėdų šventimo renginių. Šiemet geriau vietoj religinių koncertų ir kitų šventinių renginių skirti kur kas daugiau laiko susikaupimui, pasninkui, mąstymui ir Švč. Sakramento adoracijai. Vyskupai trokšta, kad tikintieji dabartiniu ypač sudėtingu laikotarpiu atsivertų Adventui būdingai maldos ir atgailos dvasiai, – pareiškė Mianmaro Vyskupų Konferencijos sekretorius kun. Dominikas Thet Tinas.

Šv. Pranciškaus Ksavero šventė Kinijoje

Gruodžio 3 dieną Kinijos bažnyčiose buvo iškilmingai minėta didžiojo misionieriaus šv. Pranciškaus Ksavero šventė. Ypatingos iškilmės vyko Šan Čuan saloje, Kinijos pietuose, kurioje garsusis jėzuitas misionierius mirė 1552 metų gruodžio 3 dieną ir kurioje buvo laikinai palaidotas. Po dviejų su puse mėnesio misionieriaus palaikai buvo perkelti į Indijos Goa miestą. Šv. Pranciškaus laikino palaidojimo vietoje Šan Čuan saloje 1869 metais buvo pastatyta koplyčia. Šv. Pranciškaus Ksavero laikino palaidojimo vietą gausiai lankė piligrimai. Valdžią Kinijoje paėmus komunistams piligrimystės nutrūko. 1986 metais koplyčia vėl buvo atidaryta. Dabar ją gausiai lanko katalikai iš kontinentinės Kinijos, Hong Kongo, Makao ir Taivano.

Vietnamo tikintieji kviečiami aktyviai reikšti nuomonę krašto vyskupams

Hošimino arkivyskupas, kardinolas Žanas Baptistas Fam Min Manas

Vietnamo Bažnyčia rengiasi švęsti reikšmingus istorinius jubiliejus – katalikų hierarchijos įkūrimo auksinį jubiliejų ir krašto evangelizacijos pradžios 500-ąsias metines. Vyskupų Konferencijos įkūrimo penkiasdešimtosios metinės sukanka 2010 metais. Episkopato jubiliejaus rengimo relatorius, Hošimino arkivyskupas, kardinolas Žanas Baptistas Fam Min Manas paprašė pasauliečių tikinčiųjų aktyviai prisidėti prie šio jubiliejaus ruošos darbų. Kardinolas patikino, jog pasauliečių dalyvavimas užtikrintų jubiliejaus sėkmę. Kardinolas Manas paragino pasauliečius kartu su vyskupais ir kunigais reikšti nuomonę ir drąsiai siūlyti jubiliejaus programos pataisas. Kardinolas taip pat paprašė pasauliečių dalytis mintimis apie tai, kaip būtų galima pasirengti krašto evangelizacijos 500 metų jubiliejui. Vietnamo evangelizavimo jubiliejus bus švenčiamas 2033 metais. Pasak kardinolo, svarbu išklausyti, ką apie vietinės Bažnyčios gyvenimą mano visi katalikų bendruomenės nariai. Laiške tikintiesiems jis pažymėjo, jog tikslas yra, kad visi tikintieji galėtų padėti vyskupams nešti visuomenei Gerąją Naujieną krašto socialiniam gyvenimui atitinkamais sielovadiniais metodais. Pasak kardinolo, labai gerai, kad Vyskupų Konferencija ir jubiliejinių renginių organizatoriai sudaro sąlygas, leidžiančias visiems tikintiesiems, visų vyskupijų ir parapijų pasauliečiams bei vienuolinių kongregacijų ir ordinų vienuoliams išsakyti savo mintis, lūkesčius, poreikius ir siūlyti naujas pastoracines strategijas.

Korėjos vyskupų vizitas Ad Limina

Neseniai vyko Korėjos vyskupų vizitas Ad Limina. Nors politiniame pasaulio žemėlapyje yra dvi Korėjos – demokratiška Pietų Korėja ir komunistinė Šiaurės Korėja, Korėjos Bažnyčia yra viena. Pietų Korėjoje veikia veržlios bendruomenės, turinčios valstybės garantuotą tikėjimo ir veiklos laisvę. Šiaurės Korėjoje per pastaruosius beveik šešis komunistų valdymo dešimtmečius katalikų bendruomenės beveik visiškai sunaikintos. Vis dėlto, bent formaliai, ir Šiaurės Korėjoje veikia katalikų vyskupijos, administruojamos Pietų Korėjoje gyvenančių vyskupų. Visos jos kartu sudaro vieną Korėjos vyskupų konferenciją.

Pietų Korėjoje, kurios plotas beveik 100 tūkst. kvadratinių kilometrų, gyvena beveik 50 milijonų žmonių, kurių apie 11 procentų, tai yra daugiau nei 5 milijonai, yra katalikai. Šiaurės Korėjos plotas – maždaug 123 tūkst. kvadratinių kilometrų. Gyventojų – apie 23 milijonai. Katalikų skaičius nežinomas. Komunistinis režimas griežtai draudžia viešą religinę praktiką, tad apie katalikų skaičių galima kalbėti tik remiantis apytiksliais duomenimis. Tautų evangelizavimo kongregacijos žinių agentūra Fides skelbia, jog šiuo metu Šiaurės Korėjos katalikų yra „keli tūkstančiai“.

Korėjiečių civilizacijos seniausi pėdsakai siekia trečiąjį amžių prieš Kristų. Nepaisant senos civilizacijos, XX amžiuje Korėja tapo modernaus kolonializmo auka – 1910 metais Korėjos pusiasalį okupavo japonai. 1945 metais japonų kariuomenę Korėjos šiaurinėje dalyje nugalėjo Sovietų kariuomenė, pietinėje – amerikiečiai. Praktiškai tai reiškė iki dabar trunkantį padalijimą. Sovietų užimtoje dalyje 1948 metais buvo paskelbta Korėjos Liaudies Respublika, o jos pirmuoju premjeru paskirtas sovietų armijos karininkas Kim Ir Senas. 1950–1953 metais, dalyvaujant Sovietų sąjungai ir Jungtinėms Valstijoms, vyko vadinamasis Korėjos karas, kuris galutinai įtvirtino iki šiandien Korėją į dvi dalis skiriančią demarkacinę liniją ties 38-ąja lygiagrete. Pokario metais Pietų Korėja, nors neišvengdama krizių ir karinių diktatūrų, tapo modernia, technologinės civilizacijos aukštumas pasiekusia valstybe. Komunistų valdomoje Šiaurės Korėjoje žmonės neturi elementarių pilietinių teisių ir badauja.

Pirmasis korėjietis krikštą priėmė 1777 metais. Pradėjusi augti krikščionių bendruomenė XIX amžiuje buvo žiauriai persekiojama. Draudimas išpažinti krikščionybę panaikintas tik 1884 metais. Šiandien, kaip minėta, Pietų Korėjoje katalikai sudaro veržlią bendruomenę, siunčia misionierius į užsienį, finansiškai remia kitų šalių katalikus. Šiuo metu Pietų Korėjoje veikia 3 arkivyskupijos ir 13 vyskupijų. Šiaurės Korėjoje yra dvi vyskupijos, tačiau jas administruoja Pietų Korėjos vyskupai.

Popiežiaus audiencija Korėjos ir Mongolijos vyskupams

Popiežius Benediktas XVI surengė audienciją 27 Azijos vyskupams. Iš jų 26 buvo Korėjos Bažnyčios vyskupai iš Pietų Korėjos, Popiežiaus priimti užbaigiant jų vizitą ad Limina. Kartu su Korėjos vyskupais popiežius priėmė titulinį Tharos vyskupą iš Mongolijos, Ulan Batoro Apaštališkąjį Prefektą, kuris, kaip ir Korėjos Bažnyčios vyskupai, į Romą atvyko su ataskaitiniu ad Limina vizitu.

Popiežius Korėjos ir Mongolijos vyskupams pasakytoje kalboje paprašė perduoti savo tikintiesiems jo sveikinimą ir palaiminimą. „Būdami Evangelijos tarnai atvykote pamatyti Petrą ir sutvirtinti bendradarbiavimo ryšius“, – kalbėjo Popiežius. Jis pasidžiaugė Bažnyčios laimėjimais regione nuo tada, kai prieš 400 metų į regioną atvyko pirmieji misionieriai ir prieš 15 metų, kai jie sugrįžo į Mongoliją. „Džiuginantys rezultatai nemaža dalimi yra Korėjos kankinių ir kitų Kristui ir Azijos Bažnyčiai ištikimai tarnavusiųjų nepaprasto liudijimo vaisius. Jų liudijimo pastovumas labai vaizdžiai išreiškia pagrindinę bendrystės – communio – idėją, kuri vienija ir gaiviną visas bažnytinio gyvenimo dimensijas“, – sakė Popiežius Korėjos ir Mongolijos vyskupams. Popiežius paragino sekmadienio Mišiose, ugdymo programose aiškiau ir įtaigiau nušviesti Bažnyčios mokymą apie Eucharistiją. Tai padidins supratimą apie tikrąjį krikščioniškojo gyvenimo dinamizmą. Svarbu pasauliečius, o ypač jaunimą, raginti ištirti Eucharistinio bendravimo prasmę, kad ją giliau ir plačiau suvoktų. Šventasis Tėvas taip pat pasidžiaugė pašvęsto gyvenimo atstovų įnašu į Bažnyčios gyvenimą, vyskupų pastangomis regione priminti santuokos ir šeimos svarbą, augančiomis misionierių ir aktyvių pasauliečių dosniomis pastangomis tarnauti Bažnyčiai. Popiežius padrąsino visų korėjiečių susitaikymų gestus, kuriais siekiama Šiaurės Korėjos gyventojų gerovės ir prašė Visagalio Dievo laiminti visus Šiaurės Korėjos gyventojus. Pažymėjęs, jog Azija per amžius yra davusi Bažnyčiai ir pasauliui nesuskaičiuojamą skaičių tikėjimo didvyrių, Popiežius linkėjo Korėjos ir Mongolijos vyskupams, kad jie ir toliau nuolat primintų tą tiesą ir meilę, kurią skelbti yra visų krikščionių pareiga.

Kirgizijos Katalikų Bažnyčia yra maža, tačiau labai aktyvi

Kirgizijoje katalikai yra nedidelė mažuma. Jų yra vos 600 tarp daugiau kaip 5 milijonų gyventojų. Kirgizijoje trys ketvirtadaliai yra musulmonai, 20 proc. gyventojų yra stačiatikiai. Dauguma čia gyvenančių katalikų yra vokiečių kilmės, atvykę iš Sibiro po Stalino mirties. Beveik pusė iš jų yra katalikai. Paskutiniais metais apie 20 tūkstančių vokiečių kilmės žmonių išvyko į Vokietiją. Nežiūrint to, kad katalikų yra vos keli šimtai, Bažnyčia yra labai aktyvi socialinėje srityje. Ypač aktyvios vienuolės, kurios atlieka didelį darbą nuolat lankydamos senus žmones, padėdamos neturtingų šeimų vaikams, kaliniams.

Anot apaštališkojo administratorius vyskupo Nikolaus Mesnerio, Kirgizijoje reikia sukurti bažnytinę struktūrą. Šioje šalyje kol kas tėra tik septyni kunigai, penki iš jų priklauso jėzuitų ordinui. Kirgizijoje yra įkurtos trys parapijos, todėl kunigams tenka keliauti šimtus kilometrų, norint aplankyti tikinčiuosius.

Didelę pagalbą teikia katalikų šalpos organizacija „Kirche in Not“, kuri padėjo įsigyti automobilį bei finansuoja parapijos namų įkūrimą Kirgizijos sostinėje Biškeke, kad būtų galima reguliariai rengti vaikų ir jaunimo katekizaciją. Biškeke reziduoja apaštališkasis administratorius, tačiau šiuo metu čia dar nėra katalikų bažnyčios, o pamaldos vyksta gyvenamajame name. Tačiau nežiūrint visų sunkumų, šv. Mišiose nuolat dalyvauja virš šimto tikinčiųjų, kurių didelė dalis yra jaunimas. Pažymėtina, kad Kirgizijoje katalikai taikiai sugyvena su musulmonais.

Taivano katalikai minės evangelizavimo pradžios 150-metį

Taivano vyskupai nusprendė drauge su ateinančiais metais prasidėsiančiais šv. Pauliaus jubiliejiniais metais drauge švęsti ir salos evangelizavimo 150 metų jubiliejų.

Kaip žinoma, apie skelbiamus jubiliejinius apaštalo šv. Pauliaus metus popiežius Benediktas XVI oficialiai pranešė šiemet Romos Šv. Pauliaus bazilikoje vadovaudamas apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės pirmiesiems Mišparams. Apaštalo Pauliaus jubiliejus bus švenčiamas nuo 2008 m. birželio 29 d. iki 2009 m. birželio 29 d.

Pastarosiomis dienomis susirinkę į posėdį Taivano vyskupai nusprendė šv. Pauliaus jubiliejų sujungti su 2009 metais įvyksiančiu Taivano evangelizavimo pradžios 150 metų sukakties minėjimu. Taivano katalikai drauge su visa Bažnyčia ateinančiais metais Petro ir Pauliaus iškilmės dieną pradės švęsti Pauliaus jubiliejinius metus, kurie bus kartu ir pasirengimo laikotarpis šalies evangelizavimo jubiliejui. 2009 metų birželio 29-ąją, užbaigdama Pauliaus metus, Taivano Bažnyčia minės savo veiklos 150-ąsias metines.

Taivane, kurio oficialus pavadinimas Kinijos Respublika, šiuo metu gyvena šiek tiek daugiau negu 300 tūkstančių katalikų, kurie sudaro mažiau negu pusantro procento visų gyventojų. Skirtingai negu komunistų valdomoje kontinentinėje Kinijoje, Taivane katalikams garantuota visiška tikėjimo laisvė.

Indijos kunigas už išgydymo stebuklą dėkoja Motinai Teresei

Kun. Tomas iš Indijos Guvahačio arkivyskupijos kelis mėnesius kentėjęs nepakeliamus skausmus dėl inksto akmenligės stebuklingai išgijo palaimintosios Motinos Teresės užtarimu jos gimimo Dangui dieną. Kunigas salezietis iš Indijos jau buvo kreipęsis į gydytojus, kurie patarė inksto akmenį ištirpdyti vaistais. Kai tai nepagelbėjo, buvo numatyta chirurginė operacija. Išvakarėse kun. Tomas nusprendė aukoti šv. Mišias Meilės Misionierių vienuolyne Šišu Bhavane ir Eucharistijos metu prašė visų tikinčiųjų melsti už jį, prašant Motinos Teresės užtarimo. Dieną prieš operaciją atlikus rentgenogramą paaiškėjo, kad inksto akmuo išnyko. Pakartotinas tyrimas ultragarsu rodė tą patį, tad gydytojams beliko konstatuoti stebuklą.

Tiek kun. Tomas, tiek Guvahačio arkivyskupas sutinka, kad stebuklingas kunigo išgijimas yra aukščiau bet kokių mokslinių ir žmogiškų paaiškinimų. Kun. Tomas 10 metų artimai bendravo su Palaimintąja. 1980 m. jis, kaip Saleziečių mokyklos Guvahatyje rektorius, padėjo Motinai Teresei atidaryti vaikų namus pamestiems vaikams Šišu Bhavane ir užtarė Palaimintąją tarp vietinės administracijos ir žmonių, kurie tuo metu buvo priešiškai nusiteikę prieš ją ir jos veiklą.

Indijoje atidaryti 45 AIDS slaugos centrai

Indijos vyskupų konferencijos sveikatos komisija paskelbė, kad netrukus bus atidaryti 45 slaugos centrai. Jie bus skirti žmonėms, nešiojantiems ŽIV virusą ar jau sergantiems AIDS. Centrų tinklas bus integruotas į jau esančias sveikatos apsaugos sistemas. Slaugos centrų sergantiems ar rizikuojantiems susirgti AIDS tikslas yra dvigubas: tiek gydyti, tiek prevenciškai užkirsti kelią AIDS epidemijos plitimui. Šių centrų Indijoje atidarymas pažymi kelerių metų Bažnyčios nuveiktą darbą. Dar 2005 metais buvo paskelbtas tokių centrų įkūrimo projektas, vėliau buvo įrengti slaugos centrai, surinktas personalas. Spalį atidaryti penki pirmieji centrai, o iki 2009 metų kovo mėnesio turi pradėti veikti visos 45 slaugos įstaigos.

Puslapis parengtas pagal VR informaciją

© 2007 „XXI amžius“