Inauguruota pirmoji katalikų bažnyčia Katare

Pirmosios katalikų bažnyčios Katare pašventinimo iškilmės sutraukė didelį arabų šalių žiniasklaidos dėmesį

Kardinolas Ivanas Diasas sveikina susirinkusius maldininkus

Kovo 14 dieną, dalyvaujant keliems tūkstančiams tikinčiųjų, kardinolui Ivanui Diasui, tautų evangelizacijos kongregacijos prefektui, Apaštalinio Arabijos vikariato vyskupui Paului Hinderiui, Katare buvo inauguruota pirmoji katalikiška bažnyčia.

Katalikiški maldos namai yra tik viena didesnio komplekso dalių. Be katalikų, šiame komplekse sukurtos maldos erdvės dar keturių krikščioniškų konfesijų tikintiesiems. Tad šias Velykų šventes Katare gyvenantys katalikai minėjo nebe ambasadose, rūsiuose ar išnuomotuose butuose, o naujoje Rožinio Marijos bažnyčioje Dohoje, Kataro sostinėje.

Musulmoniškame Katare gyvena daug krikščionių, tačiau visi jie čia atvykę darbo reikalais. Manoma, kad vien katalikų, atvykusių daugiausia iš Filipinų bei Indijos, gali būti apie 100 000 (Kataro gyventojų skaičius nesiekia milijono). Todėl visai nenuostabu, kad Kataro valdžia vengia suteikti emigrantams didesnių teisių, baimindamasi, kad jie nepradėtų daryti įtakos šalies politiniams ir socialiniams procesams.

Bažnyčia Katare iš išorės neturi akivaizdžių krikščioniškų ženklų – varpo, kryžiaus, stovi uždaroje teritorijoje, tačiau viduje nėra jokių apribojimų. Kaip aiškino katalikų parapijos klebonas Tomasito Veneracion, krikščionys siekia būti diskretūs. Viena vertus, jau pats bažnyčios statymas sukėlė daug prieštaravimų tarp Kataro musulmonų, kurių dauguma laikosi itin griežtos vahabitiškos tradicijos ir kuriems bažnyčios kaimynystė atrodo įžeidžianti, antra vertus, daug antipatijų krikščionims užtraukė karai Irake ir Afganistane, nepaisant to, kad, pavyzdžiui, paprastas filipinietis krikščionis darbininkas su tais karais niekaip nėra susijęs.

Tačiau, nepaisant silpnos juridinės krikščionių apsaugos, didelio religijos laisvės ribojimo, dažnai nepalankaus vertinimo, reikia pabrėžti, kad žemę krikščioniškų konfesijų bažnyčių statybai dovanojo ir pačias statybas iš dalies rėmė šeichas Abdullah ibn Khalifa al-Thani, Kataro emyras. Jo iniciatyva 2002 metais Kataras užmezgė diplomatinius ryšius su Šventuoju Sostu.

© 2008 „XXI amžius“