Mirė du kardinolai
Kovo mėnesį mirė du Kardinolų kolegijos nariai,
kurie savo ištikima ganytojiška tarnyste buvo pelnę ne tik nacionalinį,
bet ir tarptautinį pripažinimą
Siekė teisinio Bažnyčios pripažinimo Meksikoje
Mirus vienos didžiausių Meksikos katalikų Monterėjaus
diecezijos arkivyskupui emeritui kardinolui Adolfui Antonijui Suaresui
Riverai, popiežius Benediktas XVI užuojautos telegramoje pabrėžė
jo intensyvų ir dosnų tarnavimą Bažnyčiai ir ilgametę sielovadinę
veiklą. Kardinolas A. Suaresas mirė Didįjį šeštadienį, kovo 22 dieną,
eidamas 82-uosius gyvenimo metus. Dėl sunkios sveikatos būklės jis
jau negalėjo dalyvauti praėjusioje konklavoje, kurioje 2005 metų
balandžio 19-ąją buvo išrinktas dabartinis Šventasis Tėvas.
Kardinolas A. Suaresas gimė 1927 m. sausio 9 d.
San Kristobalio mieste (Čiapaso valstija, Meksika). Teologiją ir
filosofiją studijavo vietinėje kunigų seminarijoje, Jungtinių Valstijų
ir Čilės universitetuose, Popiežiškajame Grigaliaus universitete
Romoje. Kaip tik Romoje, Popiežiškosios Lotynų Amerikos kolegijos
koplyčioje 1952 m. kovo 8 d. gavo kunigystės šventimus.
Po studijų grįžęs į Meksiką gimtojoje San Kristobalio
vyskupijoje dirbo seminarijos dėstytoju ir dvasiniu vadovu, buvo
atsakingas už diecezijoje vykdomą katechezę, užėmė generalinio vikaro
pareigas. Aktyviai palaikydamas pasaulietinių katalikų organizacijų
veikimą buvo Krikščioniškojo šeimų sąjūdžio ir Katalikų akcijos
jaunimo grupių dvasinis vadovas.
1971 m. rugpjūčio 15 d. buvo konsekruotas Tepiko
vyskupu, o po dešimties metų 1980-aisiais perkeltas vadovauti
Tlalnepantlos diecezijai. 1983-ųjų lapkričio 3 dieną, po Vyskupų
Sinodo asamblėjos, popiežiaus Jono Pauliaus II buvo paskirtas Monterėjaus
arkivyskupu metropolitu. Dvi kadencijas (19881991 ir 19911994
metais) buvo renkamas Meksikos vyskupų konferencijos pirmininku.
1994 metų lapkričio 26 dienos konsistorijoje buvo paskirtas į Kardinolų
kolegiją.
Vadovaudamas Meksikos episkopatui kardinolas A. Suaresas
daug prisidėjo sureguliuojant pilietinius neramumus Čiapaso valstijoje,
kai vietos indėnų sukilimą buvo surengęs vadinamasis Sapatistų nacionalinis
išsivadavimo frontas. Ganytojas vadovavo ir politinėms diskusijoms,
kurios davė pradžią 1992 metų Meksikos konstitucijos reformoms,
po kurių pirmą kartą per 70 metų laikotarpį Katalikų Bažnyčia įgijo
teisinį pripažinimą. Dėl amžiaus ir pablogėjusios sveikatos iš ordinaro
pareigų atsistatydino 2003 m. sausio 25 d.
Po kovo 24 dieną aukotų gedulingų šv. Mišių velionio
kardinolo A. Suareso palaikai buvo palaidoti Monterėjaus Dievo Motinos
katedros kriptoje.
Rūpinosi katalikybės inkultūracija Afrikoje
Popiežius Benediktas XVI pareiškė užuojautą kovo
6 dieną mirus beveik 90 metų sulaukusiam Tamalės (Gana) arkivyskupui
emeritui kardinolui Piteriui Poreku Deriui, kurį pats buvo paskyręs
į Kardinolų kolegiją. Šis pasišventęs ganytojas paliko spinduliuojantį
maldos, nuolankaus klusnumo Dievo valiai ir meilės artimui paveldą,
pažymėjo Šventasis Tėvas. Jis pastebėjo, kad nelengvomis afrikietiško
neturto sąlygomis skelbdamas Evangeliją velionis kardinolas rodė
tėvišką meilę, didį uolumą ir širdies paprastumą bei nuolatinį
dėmesį vargšų poreikiams. Arkivyskupas P. Deris buvo paskelbtas
kardinolu 2006 m. kovo 24 d. konsistorijoje, jau turėdamas 87 metus,
tokiu būdu atsidėkojant jam už ištikimą tarnystę Bažnyčiai.
Kardinolas P. Deris gimė 1918 m. gegužės 10 d.
Zemuoparės vietovėje Ganoje, pagonių šeimoje. Susipažinęs su katalikų
misionieriais būsimasis kardinolas buvo pakrikštytas per 1932 metų
Kalėdas. Nuo ankstyvos jaunystės pasiryžęs tapti dvasininku studijavo
teologiją ir filosofiją vietos kunigų seminarijoje, vėliau Kanados
ir Belgijos katalikų universitetuose. Yra apsigynęs teologijos doktoratą.
Kunigystės šventimus gavo 1951 m. vasario 11 d.
Popiežiaus Jono XXIII konsekruotas pirmuoju Vua
vyskupu 1960 metų kovo 16 dieną iš pat pradžių rūpinosi katalikų
liturgijai pritaikyti vietines liaudies tradicijas, naudoti afrikietiškus
muzikos instrumentus ir melodijas. Šį inkultūracijos procesą paskatino
ir jo dalyvavimas Vatikano II Susirinkime (19621965). Kitais svarbiais
jo ganytojiškos veiklos uždaviniais buvo pasauliečių įjungimas į
aktyvesnį Bažnyčios gyvenimą, jaunimo švietimas ir dvasinių pašaukimų
ugdymas. Stengdamasis, kad kuo daugiau jaunų talentingų afrikiečių
įsigytų universitetinį išsilavinimą, jis taip pat skatino, kad jie
liktų darbuotis tėvynėje ir nesusiviliotų didesniais uždarbiais
Vakaruose. 1974 metais buvo paskirtas Tamolės vyskupu ir, šiai diecezijai
gavus metropolijos statusą, 1977-ųjų gegužės 30 dieną pakeltas arkivyskupu.
Žymusis ganytojas nuo 1982 iki 1988 metų buvo renkamas Ganos vyskupų
konferencijos pirmininku, dalyvavo keliose Vyskupų Sinodo asamblėjose.
Dėl amžiaus iš ordinaro pareigų atsistatydino 1994 m. kovo 26 d.
Kardinolas P. Deris palaidotas Tamalės Dievo Motinos metropolinėje
katedroje.
Mirus kardinolams A. Suaresui ir P. Deriui, Kardinolų
kolegijoje šiuo metu yra 197 nariai, iš kurių 119 yra jaunesni kaip
80 metų amžiaus ir gali dalyvauti konklavoje.
M. B.
© 2008 XXI amžius
|