Iššūkiai Bažnyčiai Indijoje

Neseniai Indijoje vyko Indijos katalikų vyskupų konferencijos sesija, vykstanti dukart per metus. Pagrindinė sesijos tema – „Moters vaidmens stiprinimas Bažnyčioje ir visuomenėje“. Sesijoje dalyvavo virš 200 delegatų, daugiausia vyskupai, kurie atstovavo 160 Bažnyčios Indijoje diecezijų.

Nesunku įžvelgti paralelę tarp Indijos vyskupų sesijos temos pasirinkimo ir neseniai visoje katalikų Bažnyčioje minėtos popiežiaus Jono Pauliaus II laiško „Mulieris Dignitatem – Moters orumas“ 20 metų sukakties.

Indijos tikrovėje yra daug nelygybės, diskriminacijos darbe, prievartos namuose ir kitų blogybių, nuo kurių moterys kenčia. Bažnyčia turi ne tik tvirtinti pamatinę moters ir vyro lygybę, bet dar ir pabrėžti bei paskatinti unikalų „moters genijaus“ indėlį į Bažnyčios ir visuomenės gyvenimą, Indijos vyskupams kalbėjo apaštalinis nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana.

Buvo paminėti ir kiti Indijos visuomenės socialiniai blogiai: atskirtis tarp pasiturinčių ir visiškų skurdžių. Antai daugybėje kaimų žmonės gyvena be elektros, nėra aprūpinti geriamuoju vandeniu, šeimos neišgali tinkamai pamaitinti vaikų, negali naudotis sveikatos apsaugos sistemos privalumais, tūkstančiai vaikų auga be jokio išsilavinimo.

Be socialinių problemų, netrūksta ir politinių – institucinių. Pastarosios yra susietos ypač su stiprėjančiu induistų nacionalizmu, kuriam ne vienoje Indijos valstijoje yra atstovaujama politiškai ir kuris kartais yra dominuojanti jėga. Tada Bažnyčiai tenka nuolat protestuoti prieš potvarkius, kurie varžo jos ir jos institucijų, tikinčiųjų laisvę.

Indijos vyskupai taip pat aptarė paskutiniųjų Kalėdų metu įvykdytus išpuolius prieš krikščionis Orisos valstijoje. Induistų ekstremistai per kelias dienas nusiaubė šešias dešimtis bažnyčių, sudegino ar nuniokojo kelis šimtus krikščionių namų ar parduotuvių. Daugybei žmonių teko bėgti ir slėptis, daug žmonių buvo sužeista, bent penki žuvo.

Yra pagrįstų įtarimų, kad induistų ekstremistų tikslingą siekį suniokoti krikščionių asmeninį ir bendruomeninį turtą, išgąsdinti juos rėmė ir vietos aukštosios kastos atstovai, dažnai užimantys svarbias administracines ir politines pareigas. Jiems antipatiją ypač kelia Bažnyčios pastangos suvienodinti teises ir pagerinti žemiausios, niekinamos Indijos visuomenės kastos narių, vadinamųjų „dalit – neliečiamųjų“ gyvenimą.

Parengta pagal VR informaciją

© 2008 „XXI amžius“