Didėja religinė netolerancija

Žmogaus teisių tarybos pagrindinėje būstinėje Ženevoje buvo surengta diskusija apie žmogaus teisių ir laisvių apsaugą. Diskusijoje dalyvavo ir arkivyskupas Silvanas Tomasis, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje ir kitose tarptautinėse organizacijose Ženevoje.

Daugelyje pasaulio vietų religinės mažumos, tarp jų ir krikščionys, kas dieną susiduria su diskriminacija ir išankstiniu nusistatymu. Šventasis Sostas yra susirūpinęs dėl augančios religinės netolerancijos ir kviečia valstybes imtis būtinų edukacinių ir teisinių priemonių, kad būtų užtikrinta religijos laisvės pagarba bei religinių mažumų apsauga nuo diskriminacijos, - sakė Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas.

Arkivyskupas kalbėjo apie religijos ir įsitikinimų laisvės gerbimą. Jis citavo paskutiniąją (2009) Specialiojo reporterio parengtą ataskaitą apie religijos ir įsitikinimų laisvę, kurioje kalbama apie nuolatinius religinių mažumų ir pažeidžiamų grupių narių teisių pažeidimus.

Jis citavo neseniai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) vykusiame pirmajame susitikime apie „netoleranciją ir diskriminaciją prieš krikščionis“ pateiktą pastabą, jog krikščionių teisės pažeidžiamos ne tik ten, kur jie sudaro mažumą, bet ir tose valstybėse, kur krikščionys sudaro tradicinę šalies gyventojų daugumą.

Šiuo požiūriu, anot arkivyskupo S. Tomasio, jo delegacijai atrodo, kad keliose valstybėse, kuriose anksčiau buvo nusistovėjusi sveika pusiausvyra tarp Bažnyčios ir valstybės, dabar viršų ima nauja sekuliaristinė politika, kuri siekia sumažinti religijos vaidmenį viešajame gyvenime. Šventasis Sostas kviečia šias valstybes pripažinti religijų vaidmenį, kurį jos gali atlikti visuomenėje. Religijos prisideda prie sklaidos moralinių ir socialinių vertybių, kurios peržengia individualistinę visuomenės sampratą.

Arkivyskupas S. Tomasis taip pat užsiminė ir apie išraiškos laisvės (religinių įsitikinimų) ribojimus. Anot jo, Šventasis Sostas mano, jog šiuo požiūriu visiškai pakanka Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (19 bei 20 straipsniuose) nustatytų ribų.

Šventojo Sosto nuolatinio stebėtojo įsitikinimu, geriausia religijos laisvės apsauga yra jos įgyvendinimas. Kiekviena valstybė turėtų pagalvoti, kaip padrąsinti sąžiningą ir pagarbią diskusiją tarp tos pačios religijos ir skirtingų religijų narių bei nereligingų asmenų. Tačiau kiekvienu atveju turėtų būti aišku, kad religijos laisvė yra vidujai susijusi su išraiškos laisve. Ten, kur religijų išpažinėjai neturi teisės reikšti savo nuomonės laisvai, religijos laisvė nėra užtikrinama. Ten, kur žmonėms neleidžiama pradėti sąžiningos diskusijos apie religijos nuopelnus arba klaidas, teisė į tiesą yra neigiama, teisė pasirinkti arba pakeisti religiją bei įsitikinimus rimtai nukenčia.

Arkivyskupo S. Tomasio cituotoje Specialiojo reporterio ataskaitoje, kuri buvo publikuota 2009 metų sausio pradžioje ir kurioje apžvelgiamas laikotarpis nuo 2007 metų gruodžio iki 2008 metų gruodžio, minima įvairių religijų išpažinėjų patirta netolerancija ir diskriminacija.

Kalbant apie įvairių konfesijų krikščionis, ataskaitoje minimi krikščionių teisių pažeidimų atvejai Kinijoje, kur kai kurių krikščionių veikla valdžios pareigūnams pasirodė esanti „antivalstybinė“; Indijoje, kur Orisos valstijoje induistų radikalai surengė masinius krikščionių persekiojimus; Irake, kur krikščionių mažumos atstovai buvo šantažuojami, grobiami ir net žudomi; Irane, kur dviem krikščionims grasinta mirties bausme už tai, kad jie paliko islamą; Jordanijoje, kur į krikščionybę atsivertęs vyras patyrė visuomenės spaudimą, religinio musulmonų teismo buvo nuteistas už islamo palikimą ir galų gale turėjo išvykti iš Jordanijos; Kirgizijoje, kur vietinė musulmonų bendruomenė atsisakė leisti krikščionių šeimai palaidoti mirusį sūnų pagal krikščioniškus papročius, persekiojo šeimos narius, tiek suaugusius, tiek vaikus mokykloje, o valdžia nesiėmė deramų žingsnių, kad juos apsaugotų; Laose, kur policijos pareigūnai sumušė ir trumpam įkalino tris jaunuolius bei pareikalavo jų raštu atsisakyti krikščioniško tikėjimo; Malaizijoje, kur iš islamo atsivertusiai krikščionei moteriai taip pat teko išklausyti musulmonų teismo draudimą palikti islamą ir valdžios atsisakymą į jos tapatybės kortelę įrašyti tai, kad ji ne musulmonė (ir todėl turi teisę ištekėti ne už musulmono); Pakistane, kur pagrobtos dvi 10 ir 13 metų krikščionės mergaitės buvo per prievartą priverstos priimti islamo religiją, o vyresnioji ištekinta už musulmono vyro, policijai atsisakant patenkinti mergaičių tėvų prašymą pagrobėjams iškelti bylą ir jų atvertimą pripažinti neteisėtu.

Pagal VR

© 2009 „XXI amžius“