Pamaldos nacionalinėje Čekijos šventovėje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI ir Prahos arkivyskupas kardinolas Miloslavas Vlkas liturginėse apeigose

Popiežius Benediktas XVI vadovauja šv. Mišių aukai

Šventojo Tėvo celebruojamose pamaldose gausiai dalyvavo seserys vienuolės

Jaunieji ministrantai pasirengę patarnauti prie altoriaus

Sesuo vienuolė susipažįsta su Popiežiaus vizito programa

Eucharistijos aukos šventime dalyvavo šimtai kunigų iš Čekijos ir kaimyninių šalių

Šventosiose Mišiose savanoriai ne tik prižiūrėjo tvarką, bet ir meldėsi

Šv. Vaclovo dvasinis paveldas

Popiežiui Benediktui XVI rugsėjo 26-28 dienomis su apaštaliniu vizitu lankantis Čekijoje, ypač daug džiaugsmo vietos katalikams atnešė rugsėjo 28-oji. Kaip tik tą dieną, kai Bažnyčios liturginis kalendorius mini šv. Vaclovą kankinį, čekų tautos dangiškąjį globėją, Šventasis Tėvas aukojo šv. Mišias pagrindinėje jo šventovėje (kankinystės vietoje) Stara Boleslavo miestelyje, 30 kilometrų nuo sostinės Prahos. Pamaldose dalyvavo dešimtys tūkstančių maldininkų (šv. Vaclovo diena Čekijoje yra nacionalinė šventė, nedarbo diena), kurių didelė dalis buvo jauni žmonės. Jiems Popiežius pasakė atskirą kalbą su prasmingais palinkėjimais.

Tradicija teigia, kad šv. Vaclovo senelį kunigaikštį atvertė slavų apaštalai broliai šv. Kirilas ir šv. Metodijus ir jis tapo pirmuoju čekų valdovu krikščioniu. Senelė kunigaikštienė Liudmila tapo pagonių auka ir dabar garbinama kaip šventoji. Šv. Vaclovas, gimęs apie 907 metus, karaliumi buvo karūnuotas vos sulaukęs pilnametystės – 925-aisiais. Amžininkų teigimu, tai buvęs labai pamaldus jaunas monarchas, skatinęs krikščionybės plėtrą Čekijoje. Jis kvietė į šalį misionierius, statė bažnyčias, ypač rūpinosi vargšais, dėl to pelnė gerojo karaliaus vardą. Deja, sostą užimti siekęs jo brolis Boleslovas organizavo sąmokslą ir 935 metais šv. Vaclovas buvo nužudytas. Bažnyčioje jis dabar minimas kaip šventasis ir čekų tautos didysis gynėjas.

Praėjusio pirmadienio rytą atvykęs į Stara Boleslavą  po iškilmingo sutikimo popiežius Benediktas XVI apsilankė Šv. Vaclovo bazilikoje, kurioje susitelkė trumpai adoracijai prie Švč. Sakramento. Vėliau, lydimas šventovės klebono prelato Vladimiro Kelnaro, nuėjo prie šv. Vaclovo žūties vietos ir bazilikos kriptoje pasimeldė prie šventojo relikvijų. Bazilikoje jo laukė apie dvidešimt garbingo amžiaus dvasininkų, gyvenančių miestelyje įkurtuose tarpdieceziniuose kunigų senelių namuose. Šventasis Tėvas juos pasveikino ir suteikė apaštalinį palaiminimą.

Paskui popiežius Benediktas XVI nuvyko į atvirą teritoriją su improvizuotu altoriumi, kur buvo susirinkę apie 50 tūkstančių piligrimų. Prieš pradedant šv. Mišių auką Šventąjį Tėvą pasveikino kartu su juo koncelebravęs Prahos arkivyskupas kardinolas Miloslavas Vlkas. Priminęs, kad pamaldos tiesiogiai transliuojamos visoje Europoje, kardinolas dėkojo Popiežiui už tokį iškilmingą tautos dvasinio paveldo pagerbimą. Nurodęs į susirinkusius tūkstančius jaunų krikščionių, jis sakė, kad jiems ypač reikalingi Benedikto XVI orientuojantys žodžiai.

Nelengvas, bet užtikrintas šventumo kelias

Atsižvelgdamas į šiuos pageidavimus, popiežius Benediktas XVI šv. Mišių homilijoje svarstė švento gyvenimo reikalingumo klausimą, pažymėdamas, jog šv. Vaclovas „kviečia mus visada ištikimai sekti Kristų ir būti šventais. Jis pats yra šventumo modelis visiems žmonėms, ypač bendruomenių ir tautų vadovams“. Žinoma, dabar gyvename ne X amžiuje, todėl natūralu yra klausti, ar šventumas yra aktualus mūsų dienoms, ar toks gyvenimo būdas gali būti patrauklus daugeliui, ypač jaunimui. „Argi mes šiandien didesnės reikšmės neskiriame pasaulietinei garbei ir sėkmei? Bet kiek ilgai šio pasaulio garbė tęsiasi ir kokią vertę ji turi?“ – klausė Šventasis Tėvas. Atsakydamas į šiuos klausimus jis pasiūlė prisiminti dramatišką XX amžių – pati Čekija galėtų būti viso to liudytoja – kada daugelis galingųjų žlugo, nors atrodė, kad buvo pasiekę beveik nepasiekiamas aukštumas. Tokie pasaulio „herojai“ neigė ir toliau neigia Dievą (kartu negerbdami žmogaus) ir, atrodo, turi patogų gyvenimą bei materialiai sėkmingi. Tačiau pakanka pažvelgti giliau, kad konstatuotume, jog juose yra daug liūdesio bei vilčių neišsipildymo. „Ir tik tie, kurie savo širdyse išlaiko šventą Dievo baimę, gali pasitikėti žmogumi ir savo gyvenimą panaudoti teisingesnio ir broliškesnio pasaulio kūrimui“, – sakė Popiežius.

Jis pabrėžė, kad būtent dabar reikia tokių žmonių, kurie būtų „tikintys ir patikimi“ ir kurie kiekvienoje visuomeninio gyvenimo srityje būtų pasirengę skleisti krikščioniškus principus bei idealus ir savo pačių veiksmais juos liudytų. Toks šventumas yra ne išskirtinių asmenybių charizma, bet visų pakrikštytų bendras pašaukimas! Visi turi pareigą drąsiai ir ištikimai rūpintis ne savo egoistiniais interesais, bet bendruoju gėriu, taip stengdamiesi įgyvendinti Dievo valią. To moko ir Evangelija, nes Jėzus pats yra aiškiai pasakęs: „Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?!“ (Mt 16, 26). Taigi, tikrasis žmogaus gyvenimas vertinamas ne tik materialinėmis gėrybėmis ir praeinančiais interesais, nes jie nepatenkina kiekvieno žmogaus širdyje glūdinčio gilaus prasmės ir laimės troškimo, aiškino Šventasis Tėvas. Todėl Jėzus nedvejodamas savo išpažinėjams nurodo „siaurąjį“ šventumo takelį: „kas praras gyvybę dėl manęs, tas ją atras“ ir kviečia „išsižadėti paties savęs, imti kryžių ir sekti manimi“ (Plg Mt 16, 24–25). Popiežius pripažįsta, jog tai yra „kieta kalba“, ir šį siūlymą nelengva priimti, bet šventųjų liudijimas užtikrina, jog tai įmanoma visiems, kurie pasitiki ir patiki save Jėzui.

Šventųjų pavyzdys, taip pat ir šv. Vaclovo gyvenimo pamokos drąsina visus, kurie vadina save krikščionimis, būti patikimais, tai yra rodyti nuoseklumą gyvenant pagal savo išpažįstamo tikėjimo principus. Benediktas XVI pažymėjo, kad šv. Vaclovas mirė kaip kankinys dėl Kristaus, bet jo kraujas nesišaukia neapykantos ir keršto – jis kviečia  atleisti ir susitaikyti. Dėkodamas Viešpačiui už šį tautos ir Bažnyčios šventąjį, Šventasis Tėvas kvietė žengti šiuo nelengvu, kupinu iššūkių, bet užtikrintu šventumo keliu.

Atsiliepti į Dievo šaukimą

Panašius doros mokymo paraginimus popiežius Benediktas XVI išsakė ir šv. Mišių pabaigoje, kreipdamasis į jaunus žmones. „Brangūs bičiuliai, nesunku pastebėti, kad kiekviename jauname žmoguje glūdi laimės troškimas, kartais su tam tikru nerimo atspalviu“, – kalbėjo Šventasis Tėvas. Deja, šiuolaikinė konsumistinė visuomenė šį teisėtą troškimą eksploatuoja saviems blogio tikslams, vedantiems į susvetimėjimą ir nuodėmę.

Dėl to Bažnyčia turi labai rimtai priimti jaunimo laimės siekius ir duoti teisingus bei išsamius atsakymus, kad būtų išvengta netikrų iliuzijų ir gyvenimas įgytų prasmingumą lemtinguose pasirinkimuose.

Popiežius ragino jaunus žmones susipažinti su IV–V amžiuose gyvenusio žymiausio Bažnyčios teologo, filosofo ir vyskupo šv. Augustino patyrimu ir liudijimu. Po nelengvų išbandymų ir blaškymosi, būdingo neramiai širdžiai, šv. Augustinas pagaliau atrado, kad Jėzus Kristus yra vienintelis atsakymas, kuris gali patenkinti kiekvieno asmens laimės troškimą. Panašiai kaip šv. Augustino atveju, Viešpats eina pasitikti ir beldžiasi į jaunų žmonių „laisvės duris ir prašosi būti priimamas kaip draugas“.

Viešpats kiekvienam Krikšto sakramentą priėmusiam ir jo mistinio Kūno nariu tapusiam asmeniui skiria specifinę misiją Bažnyčioje ir visuomenėje. Šventasis Tėvas nurodė, kad daugeliui skirtas santuokos ir šeimos kūrimo pašaukimas, todėl šiam sakramentu paremtam gyvenimui reikia atsakingai ruoštis. „Visuomenei labai reikia krikščioniškų šeimų, šventų šeimų!“ – pabrėžė Benediktas XVI. Jis taip pat nurodė ir kitą svarbų dvasinį pašaukimą  – į kunigystę bei vienuolystę – ir šiuo atveju taip pat nedvejojant reikia duoti atsakymą. „Ypač šiais Kunigų metais aš kreipiuosi į jus, jauni vyrai, būkite dėmesingi ir atsiverkite Jėzaus šaukimui paskirti savo gyvenimą Dievo ir Jo žmonių tarnystei, – sakė Šventasis Tėvas. – Kiekvienos šalies, įskaitant šią, Bažnyčiai reikia daug šventų kunigų, kaip ir asmenų, kurie visiškai pasiaukotų tarnauti Kristui, pasaulio Vilčiai“.

Čekijos jaunimo atstovai popiežiui Benediktui XVI padovanojo albumą su fotografijomis, kuriose atsispindi šalies jaunimo katalikiškų organizacijų ir sąjūdžių gyvenimas bei veikla. Jaunieji krikščionys taip pat įteikė surinktą piniginę auką – 300 tūkstančių kronų (12 tūkstančių eurų), skirtą vargstantiems Afrikos bendraamžiams. Buvo daug kalbama apie pasirengimą dalyvauti Pasaulio jaunimo dienoje, kuri 2011 metais įvyks Ispanijos sostinėje Madride.

© 2009 „XXI amžius“