Neapolio katedroje pasikartojo šv. Januarijaus kraujo stebuklas

Rugsėjo 19-osios rytą Neapolio katedrą Italijoje sausakimšai pripildžiusių maldininkų akivaizdoje vėl įvyko šv. Januarijaus kraujo stebuklas – nepraėjus nė valandai nuo tradicinių maldavimų pradžios, 9.57 val. suskystėjo kankinio vyskupo kraujas.

Netoli Neapolio esančio Benevento vyskupas Januarijus kankinio mirtimi mirė 305 metų rugsėjo 19 dieną. 432 metais šventojo kankinio kūnas buvo perkeltas į Neapolio katakombas. Šventasis Januarijus plačiai žinomas ir garbinamas dėl garsaus jo kraujo stebuklo, kuris kasmet pasikartoja. Kraujas yra laikomas dviejuose nevienodo dydžio ir formos hermetiškai uždarytuose stiklo indeliuose. Kraujas, kuris yra sudžiūvęs ir sukrešėjęs, staiga atgyja, tampa skystas, o jo kiekis hermetiškai uždarytuose indeliuose padidėja. Mokslininkai spektroskopiniais tyrimais nustatė, jog indeliuose yra žmogaus kraujas, tačiau nepavyko rasti kokio nors natūralaus sukrešėjusio kraujo suskystėjimo paaiškinimo.

Januarijaus kraujo stebuklas įvyksta vieną arba du kartu per metus. Rugsėjo 19-ąją, kai minimos kankinio vyskupo mirties metinės, šv. Januarijaus kraujas suskystėja kasmet ir, pabuvęs skystas visą šventės oktavą, tai yra 8 dienas, vėl sukreša. Stebuklas ne visada pasikartoja ir gruodžio 16-ąją. Ši data primena Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimą 1631 metais. Tada, kai grėsė mirtinas pavojus visam Neapolio miestui, šventojo globėjo kraujas buvo suskystėjęs ištisą mėnesį. Vėliau, minint vulkano išsiveržimo metines, kasmet pasikartodavo ir kraujo stebuklas. Tačiau po kelių šimtmečių nuolat besikartojančių stebuklų, 1971 metais gruodžio 16-ąją šv. Januarijaus kraujas nesuskystėjo. Nuo to laiko gruodžio 16-osios stebuklai kartojasi ne kiekvienais metais.

Šv. Januarijaus kraujo stebuklas įvyko ir šį rugsėjį. Devintą valandą ryto Neapolio katedroje prasidėjo tradicinės pamaldos. Ampulės su šventojo kankinio krauju iš relikvijoms skirtos koplyčios buvo atneštos ant didžiojo altoriaus ir prasidėjo tradiciniai liaudies pamaldumo elementais perpinti stebuklo maldavimai. Po nepilnos valandos stebuklas įvyko. Neapolio arkivyskupas kardinolas Krescencijus Sepė iškėlė ampules ir paskelbė, jog dar kartą šventasis miesto globėjas vyskupas Januarijus davė ženklą iš dangaus. Pamaldose dalyvavęs Neapolio meras Antonijus Bazolinas irgi sakė esąs patenkintas, kad stebuklas įvyko nuo maldavimo pradžios nepraėjus  nė valandai. Dabartiniais sunkiais laikais, pasak mero, tai geras ženklas.

Italų žiniasklaida įvairiai komentuoja šį reiškinį. Vieni lakoniškai praneša apie įvykusį faktą, kiti su smulkiomis detalėmis pasakoja apie neapolietišką liaudies pamaldumą, dar kiti nepraleidžia progos ironiškai pakomentuoti. Iš pastarųjų kandžia ironija išsiskiria Italijoje gana garsus matematikos dėstytojas Pierdžiordžijas Odifredis, dažnas televizijos laidų pasaulėžiūrinėmis temomis dalyvis. Pasak jo, tai ne kraujas, o „kažkokia raudona masė, panaši į ant kepsnio pilamą padažą, kuri suskystėjo nuo kratymo“. Tačiau tik jis vienas leidžia sau kalbėti tokiu demonstratyviai nepagarbiu tonu.

Bažnyčia savo mokymo ir tikėjimo negrindžia vien stebuklais ir tikintieji gali tikėti stebuklu arba netikėti. Tačiau bent šiek tiek pažįstant Neapolį ir jo gyventojus, tenka pridurti, kad daugiau negu tikras dalykas, jog prie šventojo relikvijų nesiliaus rinktis gausūs tikintieji, vėl melsis ir kiekvienas širdyje tikėsis išvysti stebuklingą ženklą, patvirtinantį šventojo globėjo artumą.

Pagal VR pranešimus 

© 2009 „XXI amžius“