|
Ekumeninis esperantininkų kongresas Jonas PUODŽIŪNAS
Liepos 1825 dienomis Lenkijoje, Vroclave, Aukštojoje katalikų kunigų seminarijoje, įvyko XIX Ekumeninis esperantininkų kongresas, sujungęs 62-ąjį TKUE (tarptautinį katalikų esperantininkų draugijos) ir 59-tąjį KELI (tarptautinį krikščionių esperantininkų lygos) kongresus. Kongreso tema buvo paimta iš apaštalo Pauliaus laiško korintiečiams: tikėjimas, viltis ir meilė Kongrese dalyvavo per 200 esperantininkų iš devyniolikos Europos valstybių. Gausiausios delegacijos buvo iš Lenkijos, Rumunijos, Italijos, Lietuvos, Vengrijos, Vokietijos, Čekijos. Tarp dalyvių buvo aštuoni katalikų kunigai, evangelikų-liuteronų, stačiatikių vadovai, esperantininkų religinių krikščioniškų bendruomenių prezidentai, vadovai. Lietuvių grupę sudarė Vilniaus, Kauno, Panevėžio esperantininkai (iš viso 16 žmonių). Dvasinis mūsų vadovas buvo monsinjoras Lionginas Vaičiulionis. Vietiniam kongreso komitetui talkininkavo TKUE prezidentas M. Švačekas (iš Čekijos), KELI prezidentas Ph. Cousson (Prancūzija), TOLE (ortodoksų) prezidentas prof. B. Leonovas (Bulgarija). Giedojimą organizavo katalikų kunigas B. Eichkornas (Vokietija). Liepos 19-ą, sekmadienį, katalikai esperantininkai rinkosi šv. Mišioms į Švč. Mergelės Marijos ant Smėlio baziliką, evangelikai-liuteronai į savąją. Po pietų Vroclavo universiteto Leopoldino auloje įvyko kongreso atidarymas. Į jį atvyko Lenkijos Seimo, Europos Parlamento deputatai, Vroclavo miesto vadovai, arkivyskupas, seminarijos vadovas, kai kurių regionų vyskupai, krikščionių bažnyčių vadovai, žiniasklaidos darbuotojai. Kongrese paskaitą apie viltį žmonijos istorijoje skaitė KELI prezidentas Ph. Coussonas. Pasaulinės ortodoksų esperantininkų lygos profesorius Božidaras Leonovas kalbėjo apie būtinumą tikėti stebuklais, pateikė pavyzdžių iš gyvenimo. Profesorius E. Dudichas kalbėjo apie geologiją ir teologiją, rodė skaidres, aiškino ekologines katastrofas dėl žemės įplyšimų, dėl atmosferos įšilimo, problemas dėl energijos šaltinių. Marija Beloševič kalbėjo apie šv. Pranciškų, jo taikingumą ir gerumą. Viena kongreso diena buvo skirta išvykai. Važiavome į Svidnicos miestą apžiūrėti kelių šimtų metų senumo evangelikų-liuteronų medinę taikos bažnyčią. Paskui nuvykome į gynybinę Ksionž pilį, stovinčią ant uolos prie gilaus slėnio, apsilankėme Ščiavnyj Zdruj sanatorijoje. Sanatorijos parke matėme skulptūrėles, klausėmės koncerto, suradome paminklinę L. Zamenhofo plokštę. Lietuvos esperantininkai labai dėkingi P. Kazėnui, nuvežusiam mus iš Olštyno į Žalgirio (Griunvaldo) mūšio vietą. Apžiūrėjome paminklus, obeliską. Čia pergalės prieš kryžiuočių ordiną paminėjimui susirinko daugiau tūkstančio žiūrovų ir festivalio dalyvių, buvo ir grupė studenčių iš Kauno. Paskui dar apsilankėme didžiulėje Švenčiausios Mergelės Marijos bazilikoje Licheno miestelyje. Autoriaus nuotraukos
© 2009 XXI amžius |
||||||||||||||||
|