|
|
|
Neįgalių vaikų apaštalas paskelbtas palaimintuoju
Neseniai Milano Bažnyčia Italijoje šventė vieno iškiliausių arkivyskupijos kunigų, Dievo tarno Don Karlo Gnočio paskelbimą palaimintuoju. Garsaus Italijoje neįgalių mažamečių globėjo Don Karlo, arba kun. Karolio Gnočio, 1987 metais pradėta beatifikacijos byla buvo užbaigta, kaip numato kanonai, pripažinus įvykį stebuklingu, šiuo atveju, žaibo nutrenkto žmogaus išsigelbėjimą, išprašytą jau po Dievo tarno mirties. Tačiau šventai gyvenęs kunigas Karolis Gnočis pasižymėjo nepaprastais darbais dar būdamas gyvas ir net tada, kai jau gulėjo mirties patale. Karlas Gnočis gimė Milano provincijoje 1902 metais. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui palydėjo į frontą iš mokyklos, kurioje dėstė, kariauti pašauktus jaunuolius. Būtent karo fronte kažkur sovietinėje Rusijoje kunigas patyrė jį giliai sukrėtusius išgyvenimus. Palaiminęs daug mūšio laukuose kritusių jaunų vyrų, kun. Karolis liko priblokštas kare fiziškai sužalotų jaunuolių, o ypač mažų vaikų vaizdo, ir pasiryžo taikos metu juos gelbėti bei globoti, kad galėtų oriai gyventi pilnavertį gyvenimą. Prie Milano globos centrų susikūrė ištisas tinklas globos namų neįgaliems mažamečiams. Po kurio laiko kunigas Karolis į globos centrus pradėjo priimti ir infekciniu paralyžiumi, poliomielitu sergančius vaikus. Kunigui rūpėjo ne vien neįgalių vaikų priežiūra, bet ir visuomenės ugdymas rūpintis neįgaliais mažamečiais. Šiuos uždavinius atlieka 1949 metais Don Karlo įsteigta Federacija už sužalotus mažamečius ir neįgalių vaikų reabilitacija besirūpinantis fondas Pro Juventute. Pokarinėje Italijoje šios kunigo Karlo pradėtos iniciatyvos buvo pionieriškos, nutiesusios gydymo, globos ir reabilitacijos kelią visomis negalėmis sergantiems vaikams. Neįgaliųjų apaštalo mirtis 1956 metais neleido jam pačiam išvysti paties svarbiausio gyvenimo projekto modernaus centro, kuriame būtų pritaikyta jo pradėto reabilitacinio metodo sintezė. Pradėtas 1955 metais, Centras tęsia palaimintojo darbą plėsdamasis į vis naujas vaikų su negalia reabilitavimo sritis. Nujausdamas artėjančią mirtį, vėžio prie lovos prikaustytas kunigas ryžosi dar vienam nepaprastam darbui. Sutaręs su bičiuliu akies ligų chirurgu, pažeisdamas tuo metu Italijoje galiojančius įstatymus ir tebevyravusį Bažnyčios nusistatymą, padovanojo persodinimui savo akies ragenas dviem akliems vaikams. Tuoj pat po kunigo mirties jo akies obuoliai buvo slapta išimti ir atliktos operacijos. Vaikai praregėjo. Dabar, po daugiau kaip pusės amžiaus, vienas iš dviejų pagydytųjų, tuomet dvylikametis Silvijus Kolagrandė, sulaukė Don Gnočio beatifikacijos ir dalyvavo priešais Milano katedrą surengtose skelbimo palaimintuoju Mišiose. Popiežiaus dekretą, skelbiantį Don Gnočį palaimintuoju, perskaitė Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas arkivyskupas Amatas, o iškilmės Mišioms vadovavo Milano ganytojas, kardinolas Dionidžis Tetamancis. Parengta pagal VR informaciją
© 2010 XXI amžius |
||||
|
