Vyskupai aptarė „Europos projektą“

Mindaugas BUIKA

Ilgametis COMECE pirmininkas vyskupas Adrianas van Lujinas ir naujasis – kardinolas Reinhardas Marksas

Naujieji COMECE vicepirmininkai vyskupai Džianos Ambrozijus, Virgilijus Berčėja, Džanis Kokrolsas ir Piotras Jareckis

Nauja COMECE vadovybė

Praėjusioje Europos bendrijos vyskupų komisijos (COMECE) plenarinėje asamblėjoje šalia svarstytų bažnytinio ir visuomeninio gyvenimo klausimų buvo surengti šios Europos Sąjungos (ES) katalikų hierarchiją atstovaujančios struktūros naujo prezidiumo rinkimai. Kovo 21–23 dienomis Briuselyje vykusiame susitikime atsistatydinus nuo 2006 metų COMECE vadovavusiam Roterdamo (Olandija) vyskupui emeritui Adrianui van Lujumi, naujuoju pirmininku išrinktas Miuncheno (Vokietija) arkivyskupas kardinolas Reinhardas Marksas. Šis 58 metų ganytojas nuo 2006-ųjų COMECE atsovavo Vokietijos episkopatui ir pastaruosius trejus metus buvo jos vicepirmininkas ir vadovavo Socialinių reikalų komisijai.

Kardinolas R. Marksas, kuris dabar yra vienas autoritetingiausių Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo ekspertų, po rinkimų sakė, kad dabar yra Europos ateičiai lemtingas metas, ir bažnyčia turi reikšmingai prisidėti siekiant žemyno tautoms iš naujo atrasti atsakomybės ir bendrystės esmę. „Dėl ekonominės ir finansinės krizės, kuri yra sukrėtusi mūsų kontinentą, tvirtai tikiu, kad Europos Sąjunga turi galią ir potencialą įveikti šią padėtį, pasiremdama minėta bendrąja atsakomybe ir etikos vertybėmis“, – sakė naujasis COMECE vadovas. Išsamiau apie bažnytinį požiūrį į šios krizės įveikimo principus aiškinama 2011 metais paskelbtame COMECE dokumente „Europinė solidarumo ir atsakomybės bendrija. Apie konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką Europos Sąjungoje“, kurio rengimui kaip tik vadovavo kardinolas R. Marksas.

COMECE asamblėjoje taip pat buvo išrinkti trys nauji vicepirmininkai: Piačenzos (Italija) vyskupas Džianos Ambrozijus (69 metų), Oradeja Mare (Rumunija) vyskupas Virgilijus Berčėja (54 m.) ir Briuselio augziliaras vyskupas Džanis Kokrolsas (53 m.). Ketvirtuoju vicepirmininku patvirtintas Varšuvos augziliaras vyskupas Piotras Jareckis (56 m.), kuris ir iki šiol ėjo šias pareigas. 1980 metais įkurtą COMECE sudaro visų 27 Europos Sąjungos šalių katalikų episkopatų atstovai. Lietuvos vyskupų konferencijai joje atstovauja Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. COMECE prezidiumas yra renkamas trejų metų kadencijai.

Senų antagonizmų įveikimas

Pastarąsias dvi kadencijas COMECE vadovavęs salezietis vyskupas A. van Lujinas – jis šioje institucijoje darbavosi nuo 1999 metų ir iš pradžių buvo jos vicepirmininkas – pristatė gana išsamų įžvalginį pranešimą apie Europos Sąjungos ateities perspektyvas. Pasiremdamas turtingu įvykių stebėjimo ir nagrinėjimo patyrimu, ganytojas pabrėžė, kad nors dabar daugiausia dėmesio skiriama neigiamoms žinioms apie „Europos krizę“, tačiau reikia pastebėti ir pozityviuosius Europos Sąjungos plėtros elementus. Ypač tai ryšku naujų pokomunistinių šalių integracijoje: nuo 2013-ųjų liepos, Kroatijai tapus 28-ąja ES nare, galima bus teigti, jog beveik per dešimtmetį narių skaičius bendrijoje padvigubėjo.

Daug žadantis Balkanų šalių, priklausiusių buvusiai Jugoslavijai, įstojimas į Europos Sąjungą patvirtina, kad dabartinis Europos „taikos projektas“ lieka galioti. Tai nereiškia skausmingų istorijos pamokų užmiršimo, tik stengiamasi, kad ta istorija nenulemtų Europos dabarties ir ateities kasdienio gyvenimo. „Įveikimas senų antagonizmų tarp buvusių priešų buvo bazinė Roberto Šumano 1950 metų plano (pradedant pokarinį Europos susitaikymą ir vienijimąsi – M. B.) idėja, – sakė vyskupas A. van Lujinas. – Žvilgsnis į dabartinę Europą po daugiau kaip 60 metų rodo jos efektyvumą“.

Žinoma, šimtmečiais susiformavusių priešingumų įveikimas dar nėra praeities reikalas, bet yra aktualus uždavinys ateičiai. „Populistinės ir nacionalistinės apraiškos pastarųjų mėnesių rinkimuose primena mums išliekantį budrumo poreikį“, – pabrėžė vyskupas A. van Lujinas. Nurodęs iškilusias kontroversijas gelbstint „apsileidusią“ Graikiją nuo bankroto bei įvairias reakcijas į naująją Vengrijos konstituciją, ganytojas sakė, jog kiekvienu atveju reikalingas nuoširdus dialogas be „viršesniojo pamokymų“, su noru išklausyti vienas kitą, nes tik taip galima susidaryti pilnesnį vaizdą ir pasiekti supratimą. „Iš praeities kylantys seni nacionaliniai refleksai trukdo ir žlugdo Europos integracijos proceso pasiekimus, – tvirtino Roterdamo vyskupas emeritas. – Jie sugrąžina į (politikos) renacionalizavimą ir solidarumo mažėjimą Europos šalių bendrystėje“. Senajam žemynui tenka rinktis vieną iš dviejų alternatyvų – stiprėjantį federalizmą arba vadinamosios „Vestfalinės sistemos“ atstatymą su nacionaliniu suverenumu bei jo susipriešinimo pavojais.

Mažesnė kiekybė ir didesnė kokybė

Dabartinė krizė ir pastangos rasti „techninį“ jos sprendimą, anot vyskupo A. van Lujino, kelia ir fundamentalų klausimą – koks yra ekonomikos uždavinys ir vaidmuo dabartinėje XXI amžiaus visuomenėje, ar pakanka tik atstatyti ikikrizinį jos „status quo“ ir viskas bus gerai? Atsakant į šį klausimą, būtina suvokti, jog ekonominių sunkumų šaknys yra moralės ir vertybių krizė, žinant, jog finansų besaikiame kaupime vadovaujamasi godumu, net jeigu įsivyravęs „kazino“ principas gali sukelti žlugimą. Dabarties iššūkiai reikalauja ekonominę pažangą ir stabilumą sieti su gamtosaugos reikalavimais, demografiniais procesais ir žaliavinių resursų ribotumu, todėl ekonominis modelis, paremtas kiekybinių rodiklių augimu (nuolatinis „vis daugiau“), nebežada patikimos ateities perspektyvų.

Todėl sutariant, kad moralė bei etinės vertybės turi vaidinti didesnį vaidmenį ekonominiame gyvenime, tenka žengti į „mažiau“ epochą, kurioje mažesni kiekybiniai rodikliai skatintų kokybinį augimą. Taigi „daugiau“ šia prasme reiškia daugiau teisingumo, atsakomybės. Tuo buvo vadovaujamasi rengiant COMECE dokumentą „Europinė solidarumo ir atsakomybės bendrija“, – aiškino vyskupas A. van Lujinas.

Jis pacitavo vieną iš dokumente darytų išvadų, kad „nuo pat pradžių Europos vienijimosi projektas buvo daugiau nei grynai ekonominis, bet politinis ir moralinis“. Jis turi tarnauti teisingumui ir taikai bei socialinei rinkos ekonomikai. Esant naujiesiems iššūkiams, reikia kurti „bendros atsakomybės kultūrą“, kuri turi pakeisti dabartinę „kaltinimų kultūrą“. Dokumente patvirtinama, kad Europos vyskupai remia kūrimą tokios kultūros, kuri, kaip teigia popiežius Benediktas XVI, „kreipia globalizaciją link humanizuojančio solidarumo tikslo“ (enciklika „Caritas in Veritate“, 42).

Branginti senolių įnašą

Pranešime palietęs COMECE posėdyje diskutuotą Europos Sąjungoje paskelbtą „Aktyvios senatvės ir solidarumo tarp kartų“ metų temą, vyskupas A. van Lujinas pastebėjo, kad, jeigu į darbinę veiklą žiūrima tik iš naudos pozicijų, tada vyresnio amžiaus žmonėms neišvengiamai priskiriamas „kainos“ arba „naštos“ faktorius. Štai kodėl turi būti iš naujo svarstoma darbinės veiklos intensyvumo ir sukaupto patyrimo, savanoriško darbo prasmė bei galimybė prasmingai veikti, palikus apmokamo darbo sferą. Pasiekę pensinį amžių, vyresnieji žmonės turi rasti atsakymus į asmeninio ir socialinio pobūdžio klausimus: „Kur aš gyvensiu? Su kuo gyvensiu? Iš ko gyvensiu? Dėl ko gyvensiu?“, – kalbėjo COMECE pirmininko postą paliekantis Roterdamo vyskupas emeritas, pripažinęs, kad ir jam rūpi klausimas: „Kas bus toliau?“

Jo įsitikinimu, rasti atsakymus į visus šiuos klausimus vyresnio amžiaus žmonėms turi padėti kartų dialogas bei suvokimas, jog nė viena karta negyvena tik pati sau. „Tik tokiu būdu vyresniųjų sukauptas patyrimas gali būti perduotas ateities kartoms ir tik per susitikimą su jaunesniaisiais gali būti pasiektas vyresniųjų suprantamas atvirumas naujovėms“, – sakė vyskupas A. van Lujinas. Kaip tik tai nurodė Europos Bendrijos vyskupų komisijos nariai kovo 23 dieną paskelbtame komunikate, kuriame teigiama, kad senatvė neturi būti suvokta kaip našta, bet kaip nauda visuomenei, nes vyresnio amžiaus žmonės sukauptą patyrimą kaip dovaną turi perduoti jaunesniosioms kartoms.

Ypač turi būti vertinamas vyresniųjų pasirengimas įsijungti į savanorišką veiklą, pilietinius sąjūdžius, į pastoracinius darbus parapijose ir kitose bažnytinėse bendruomenėse visų bendrajam gėriui. „Jaunųjų ir vyresniųjų kartų dialogas ir solidarumas yra mūsų visuomenės žmogiškosios pažangos pagrindas, nešantis viltį ir kiekvieno asmeninį įsiprasminimą“, – teigiama COMECE asamblėjos baigiamajame pareiškime. Jame pabrėžiama, kad valstybinės institucijos turi pripažinti šeimos esminį vaidmenį rūpinantis senoliais ir tam suteikti atitinkamą paramą.

Visiškai suprantama, kad Europos vyskupai skiria didelį dėmesį vyresniojo amžiaus žmonių gerovei, kadangi jie dabar sudaro esminę visų praktikuojančių katalikų dalį. Kita vertus, ganytojai taip pat supranta, jog vyresnių žmonių dalies visuomenėje gausėjimas yra ne tik medicinos laimėjimų ir geresnių gyvenimo sąlygų, bet ir demografinių pokyčių, kuriuos lemia katastrofiškai sumažėjęs gimstamumas, rezultatas. Todėl nurodydami šią nerimą keliančią tendenciją, COMECE nariai komunikate primena žinomą socialinių tyrimų išvadą – europiečiai nori turėti daugiau vaikų nei dabar turi, todėl reikalinga politika, kuri įgalintų šių troškimų išsipildymą. Turi būti šeimai palanki fiskalinė politika, vaikų priežiūros palengvinimas ir kitos priemonės, įgalinančios suderinti profesinę veiklą su šeimos gyvenimu.

© 2012 „XXI amžius“