Palaimintųjų pėdsakais

Dachau koncentracijos stovyklos kankinys

Austrijos Dornbirno miete buvo paskelbtas palaimintuoju Dievo tarnas kankinys kun. Karolis Lampertas. Popiežiaus vardu beatifikacijos liturgijai vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas.

K. Lampertas gimė 1896 m. sausio 9 d. žemdirbių šeimoje Giofiso miestelyje, Austrijos vakaruose. Po teologijos studijų Briksene, 1918 metais gavo kunigystės šventimus ir buvo paskirtas Dornbirno Šv. Martino parapijos kapelionu, ten pasižymėjo ypatingu uolumu. 1930-aisiais, vietos vyskupui pasiuntus, išvyko į Romą studijuoti kanonų teisės. Vos tik gavęs kanonų teisės daktaro laipsnį kun. K. Lampertas buvo paskirtas organizuoti Insbruko bažnytinio tribunolo darbą.  

1938 metais, Austriją prijungus prie nacistinės Vokietijos, tarp kun. Karolio Lamperto, Insbruko-Feldkircho apaštalinės administracijos vikaro, ir regiono nacistinės administracijos kilo aštri konfrontacija. 1940 metais kunigas Karolis buvo tris kartus suimtas ir įkalintas, o galiausiai išvežtas į Dachau koncentracijos stovyklą. Maždaug po metų, praleistų koncentracijos stovykloje, kunigas buvo paleistas ir prievarta išsiųstas į Meklenburgą, šiaurės Vokietijos regioną. Slaptosios tarnybos jį ir toliau sekė, kontroliavo korespondenciją. 1943 m. vasario 4 d. kun. K. Lampertas ir dar 40 žmonių buvo suimti bei apkaltinti karinės informacijos viešinimu, priešų radijo laidų klausymusi. Du teismo procesai baigėsi tuo, kad kunias Karolis buvo pasmerktas mirčiai esą už šnipinėjimą. Prieš mirtį jis rašė savo broliui, kad jau penkis mėnesius kalėjime gyveno surakintas ir laukia mirties. Vienintelė kunigo paguoda buvo aukoti šv. Mišias, kiekvieną dieną laiminti Švč. Sakramentu ir daug melstis. 1944 lapkričio 13 d. kun. K. Lampertui ir dar dviems kunigams – Herbetui Simoleitui bei Friedrichui Lorenzui – buvo įvykdytas mirties nuosprendis nukertant galvas.

Kankinystė yra vienas didžiausių meilės Dievui aktų ir vienas iš kilniausių kelių į šventumą. Kaip buvo pirmaisiais krikščionybės amžiais, lygiai taip pat ir šiandien Bažnyčia susijaudinusi nusilenkia kankiniui. Kaip Kristaus auka buvo žmonijos išganymo kaina, taip palaimintojo kun. K. Lamperto auka yra atnaujinto krikščioniško gyvenimo sėkla.

Parengta pagal VR pranešimus 

© 2012 „XXI amžius“