Palaimintųjų pėdsakais

Rodė artimo meilę ligoniams

Ispanijos sostinės Madrido katedroje Dievo tarnaitė Marija Katalina Irigojen Ečegaraja buvo paskelbta palaimintąja. Popiežiaus vardu liturgijai vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kard. Andželas Amatas.

M. Katalina gimė 1848 m. lapkričio 25 d. Pamplonoje, katalikiškoje šeimoje, giminystės ryšiais siejamoje su šv. Pranciškumi Ksaveru. Mokėsi dominikonių vadovaujamoje mokykloje. Nuo pat mažens iš savo bendraamžių išsiskyrė ypatingu pamaldumu Švč. Mergelei Marijai, giliu tikėjimu bei gyvu dvasingumu. Mirus tėvams ėmė rūpintis savo broliu ir kitais sergančiais giminaičiais. Laisvu laiku lankydavosi miesto ligoninėje, ypatingą dėmesį skirdavo senyvo amžiaus žmonėms ir visų apleistiesiems.

Sulaukusi 30 metų amžiaus susipažino su Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolėmis, kurios ruošėsi atidaryti vienuolyną Pamplonoje. Per draugystę su vienuolėmis M. Katalina suprato, kad jos pačios gyvenimo kelias yra Marijos tarnaičių kongregacijoje. Taigi 1881 metais įstojo į vienuolyną ir persikėlė į Madridą. Po dvejus metus trukusio pasiruošimo, 1883-aisiais, M. Katalina davė laikinuosius vienuoliškus įžadus. Vienuolei Marijai buvo pavesta lankyti ligonius namuose, kuriuos artimieji apleisdavo dėl baimės užsikrėsti cholera ir raupais. Nebijodama užsikrėsti vienuolė nepailstamai lankė ligonius, dalijo maistą, o garsas apie jos artimo meilės darbus labai greitai pasklido tarp Madrido gyventojų. Deja, M. Katalina susirgo ir apkurto, nebegalėjo lankyti ligonių, tačiau nenuleido rankų ir ėmėsi rinkti aukas savo kongregacijos veiklai remti. Jos kiekvienas apsilankymas geradarių šeimose tapdavo maldos, dvasinės pagalbos ir susikaupimo momentu. Vienuolė buvo laiminga dėl savo pašaukimo, kiekvieną laisvą akimirką išnaudodavo maldai priešais Švč. Sakramentą. 1913 metais M. Katalinai buvo nustatyta kaulų tuberkuliozė. Sunkiai pakeliami skausmai nepalaužė jos pasitikėjimo Viešpaties valia. Priešingai, jos gyvenimas tapo nuolatine malda, jėgų šaltiniu ir keliu, vedančiu į Dievą. Ji mirė 1918 m. spalio 10 d. Madride. M. Katalina savo gyvenimu mums liudija, kad atsiliepti į Kristaus kvietimą – atrasti perlą, apie kurį kalbama Evangelijoje. 1981 metais palaimintasis popiežius Jonas Paulius II dekretu pripažino vienuolės M. Katalinos herojiškas dorybes: malda priešais Švč. Sakramentą, ilgos naktys, praleistos prie ligonių, begalinis nuolankumas ir artimo meilė visiems.

Parengta pagal VR pranešimus

© 2012 „XXI amžius“