Palaimintųjų pėdsakais

Rūpinosi vargšais žmonėmis su negalia, buvo uolus nuodėmklausys

Šiaurės Italijoje, Turino Dieviškos Apvaizdos Mažųjų Namų bažnyčioje, Šventojo Tėvo vardu kardinolas Andželas Amatas, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, Dievo Tarną kun. Pranciškų Palearį paskelbė palaimintuoju.

P. Palearis gimė 1863 metais Milano provincijoje. Pranciškaus tėvai sekmadieniais, priėmę Švč. Sakramentą, po šv. Mišių kiekvieną kartą namo parsivesdavo elgetą ir pamaitindavo. Tėvai savo vaikus mokė, kad negalima priimti Jėzaus neatveriant namų durų vargšams. Pranciškus pasirinko pašvęstojo gyvenimo kelią. Gavęs Popiežiaus dispensą dėl jauno amžiaus, būdamas vos 23-ejų, gavo kunigšventimus. Dėl mažo ūgio bei gerumo, žmonės ėmė jį vadinti „geruoju kunigėliu“ ir „besišypsančiu kunigu“. Savo šypsena užkariaudavo visų simpatijas. Pas jį eidavo išpažinties ne tik vaikai, bet ir vyskupai, kiti kunigai, kilmingieji bei darbininkai.

Kunigas Pranciškus ne tik turėjo nuolatines pareigas rūpintis žmonėmis su negalia Dieviškos Apvaizdos Mažųjų Namų prieglaudoje, bet buvo skiriamas papildomai atlikti įvairiausias užduotis ir vyskupijoje. Jis buvo nuodėmklausys ir dvasios vadas, patarėjas ir dėstytojas. Kun. P. Palearis niekada neatsisakydavo, nedejavo ir visur suspėdavo. 1936 metais kunigui prasidėjo dažni širdies sutrikimai, atsigulė į ligos patalą. Jį aplankantiems žmonėms nuolatos kartodavo, kad mes privalome būti Dievo rankose, kaip kamuolys žaidžiančio vaiko rankose. Kuo stipriau kamuolys metamas į žemę, tuo stipriau jis atsimušęs pakyla aukštyn.

Trejus metus išgulėjęs ligos patale palaimintasis kun. P. Paleari mirė 1939 m. gegužės 7 d.

Parengta pagal VR pranešimus

© 2012 „XXI amžius“