"XXI amžiaus" priedas apie gyvybės apsaugą, 2003 m. birželio 20 d., Nr. 6 (31)

PRIEDAI









Už gyvybę - su maldos vėliava

Iš Lenkijos į konferenciją atvykęs kun. Stanislavas
Mašlianka turėjo daug ką pasakyti

Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Šalia blogio gyvuoja ir gėris

Aukščiau aprašytoji konferencija “Žmogaus orumas: iššūkiai, atsakomybė, atsakas” tęsėsi pokalbiais atskiromis šios krypties temomis grupėse. Džiugu, kad šiuose pokalbiuose dalyvavo nemažai jaunimo, ypač merginų. Jos - tai būsimosios motinos, itin atsakingos už savo būsimų vaikų gyvybės išsaugojimą nuo pat jų pradėjimo iki gimdymo ir vėliau.
Vienoje auditorijoje su konferencijos dalyviais susitiko apie 30 metų Lenkijos krikščioniškoje tarnystėje dirbantis kun. Stanislavas Mašlianka. Jo pokalbio tema buvo apie krikščioniškų organizacijų vaidmenį judėjime už gyvybę, nors pašnekesys apėmė ir platesnes tikėjimo, dorovės, būties erdves.
Garbusis svečias prisiminė savo pirmuosius ir vėlesnius kunigavimo žingsnius, susitikimus bei pokalbius su tuomečiu vyskupu ir arkivyskupu Karoliu Voityla - dabartiniu popiežiumi Jonu Pauliumi II, su buvusių ir dabartinių parapijų žmonėmis apie kovą už žmogaus gyvybę. Tai – nelengva kova. Ji tęsiasi ir dabar. Kunigas atkreipė dėmesį, kad žmonėms daug kur sunku. Pavyzdžiui, Lenkijoje maždaug prieš trisdešimt metų buvo sunkiau, buvo dar daugiau blogio negu šiuo metu. Bet nereikia prarasti vilties, nes šalia blogio gyvuoja ir gėris, šviesa, šalia blogų žmonių gyvena daug dorų, sąžiningų. Jei šie sutelks savo pastangas, blogis bus įveiktas. Tam labai pasitarnauja geri darbai, nuoširdi, atvira malda į Aukščiausiąjį, Jėzų Kristų, Švenčiausiąją Mergelę Mariją. Dar geriau, jei meldžiamasi ne vien atskirai, pavieniui, bet grupėmis. Kun.Mašlianka papasakojo, jo manymu, skaudų atsitikimą iš savo kunigavimo pradžios. Kartą jis ligoninėje aplankė abortui pasirengusią ir jo laukusią jauną moterį. Kunigas ėmęs ją atkalbinėti nuo amoralaus ir nuodėmingo žingsnio, tačiau moteris šiurkščiai atkirtusi, kad ji nekenčianti Bažnyčios, nes ši draudžianti abortus. Kunigas dar kartą ją aplankė tos pačios dienos vakare ir nuoširdžiai įrodinėjo, kad abortas kenkia moters sveikatai, galimos įvairios pasekmės, jog tai nuodėminga ir amoralu, nes nužudomas žmogus. Bet moteris, vėl piktai atkirtusi, kad kunigas išeitų, pagrasino iškviesti gydytoją. Ji esą jau apsisprendusi ir neapsigalvosianti.
Jaunasis kunigas liko nugalėtas - mažas žmogelis žuvo... Tik truputėlį vėliau kunigas suprato savo klaidą - jis, nors ir geranoriškai, bet pernelyg pasitikėjo savo jėgomis, savo žemiškaisiais argumentais, nesuvokęs, kad pirmiausia reikėjo karštos jo ir nors nedidelės grupelės žmonių maldos už žūčiai pasmerktą kūdikėlį. Vien žemiškųjų argumentų neužtenka, reikia permaldavimo, kad jis pakeistų sutrikusią žmogaus širdį į gerą ir dorovingą. Kristus sakė: “Belskite, ir bus atidaryta”. Gyvybės apsauga labai priklauso nuo širdies gerumo. Tai - Aukščiausiojo siunčiamas išgelbėjimas. Štai Krokuvoje grupė tikinčiųjų pasirenka žmogų ir meldžiasi už jį 30 dienų. Taip pat pasirenka pradėtąjį vaikutį ir už jį meldžiasi visus devynis mėnesius, kad jis būtų išsaugotas, gimtų sveikas. Tokių grupių daug ne vien Krokuvoje, bet ir visoje Lenkijoje. Visus metus tos pasišventusios grupės meldėsi (tai esnčios tęstinės maldos), kad jų šalies vyriausybė priimtų abortus draudžiantį įstatymą. Ir štai toks įstatymas buvo priimtas. Įvyko tarsi stebuklas. Netenka abejoti, kad jis buvo išmelstas atviromis pasišventusių žmonių širdimis.

Vien įstatymo - maža

Kun. S.Mašlianka atkreipė dėmesį į tai, jog įstatymas - dar ne viskas.Reikia, kad pasikeistų visuomenė, kad ji norėtų ir siektų įveikti blogį, taip pat - ir nekalto žmogaus žudymą motinos įsčiose. Žinoma, lengviausia - nieko nedaryti. Lenkijoje - daroma. Pavyzdžiui, ten per radiją nuolat transliuojamos šv. Mišios, gausiai leidžiami ir platinami lankstinukai, plakatai ir vaizdajuostės prieš abortus, apie tai plačiai kalbamasi su su jaunimu. Apie maldos reikšmę bei įtaką gyvybei išsaugoti, taip pat apie dvasinį vaiko priėmimą šeimoje garbusis kunigas yra daug kalbėjęs ir dabar kalba su įvairaus amžiaus, įvairių socialinių sluoksnių žmonėmis bei per radiją. Beje, Lenkijos kunigai sunerimę, kad, šaliai įstojus į Europos Sąjungą, gal vėl bus oficialiai toleruojami abortai. Todėl Bažnyčia ir toliau nenuleidžia rankų.

Reikia globos namų

Ypač aktyvus kovotojas už gyvybės išsaugojimą Lenkijoje buvo vyskupas Karolis Vojtyla - būsimasis popiežius Jonas Paulius II. (Beje, jis kadaise S.Mašliankai suteikė Kunigystės sakramentą.) Jo iniciatyva Krokuvoje, visoje vyskupijoje už tikinčiųjų surinktas aukas buvo pastatyti keli vadinamieji krizinio nėštumo namai. Į juos būdavo priimamos tėvų ar kitų artimųjų atstumtos, iš namų išvarytos nėščios merginos. Ne viena jų buvo pasiryžusi savo pradėtąjį vaisių sunaikinti. Tuose globos namuose jos buvo maitinamos, prižiūrimos, skatinamos tolesniam dorovingam, visaverčiam gyvenimui drauge su savo vaiku. Įdomu, kad vėliau atstumtųjų tėvai kone su džiaugsmo ašaromis vėl priimdavo jas į namus. Ne viena jų laimingai ištekėjo ir gyvena darniose šeimose. Neabejotina, kad čia vėl padėjo atvirų širdžių maldos... Kitoms merginoms, jau tapusioms motinomis, ieškota vietos dorose šeimose, lengvesnio darbo ir pan.
Šiuo metu tokių globos namų Lenkijoje yra 40. Ne vienus jų paremia įvairios organizacijos. Beje, septynerius metus vienų tokių namų direktoriumi buvo ir garbusis kun. S.Mašlianka. Jis žino daug viltingų ir džiaugsmingų gyvenimo istorijų apie išgelbėtas gyvybes moterų, merginų ir jų išsaugotų atžalų likimus. Kun. S.Mašlianka vėl pabrėžė, kad gyvybės išsaugojimui popiežius Jonas Paulius II nuo pat savo kunigystės pradžios iki šiol skiria pabrėžtinai daug dėmesio. Jis dar vadinamas Gyvybės nešėju. Tad nė dvejoti nereikia, kad tokių krikščioniškų krizinio nėštumo globos namų būtinai reikia ir Lietuvoje.
Šio susitikimo su kunigu Stanislavu dalyvis Mečislovas iš Kauno rajono Lapių parapijos, kitos pašnekovės kalbėjo, kad Lietuvoje reikėtų žymiai suaktyvinti veiklą už gyvybės išsaugojimą, tam pasitelkiant įvairiausias priimtinas formas. Tiktų bendros visuotinės maldos visoje Lietuvoje, paskiriant joms kurią nors vieną mėnesio dieną. Pavyzdžiui, Vilniuje jau praktikuojami rožiniai už pradėtas gyvybes, už jų išsaugojimą. Už gyvybes kiekvieną antradienį meldžiamasi Kauno šeimos centre (Aukštaičių g. 10).
Kun. S.Mašlianka pakvietė pasimelsti už Gyvybės nešėją Joną Paulių II, kad jo žodis pasiektų kiekvienos moters ir merginos širdį, kiekvienos šeimos židinį.
Pokalbio dalyviai bendra malda išreiškė savo prašymą Aukščiausiajam, visai Dangaus bendruomenei, kad būtų išsaugotos visos pradėtosios gyvybės ir, atėjusios į šį pasaulį, gyventų šviesoje ir dorovėje.

Benjaminas ŽULYS
Kaunas

© 2003"XXI amžius"


Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija