Už gyvybę - su maldos vėliava
|
Iš Lenkijos į konferenciją
atvykęs kun. Stanislavas
Mašlianka turėjo daug ką pasakyti
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka |
Šalia blogio gyvuoja ir
gėris
Aukščiau aprašytoji konferencija
Žmogaus orumas: iššūkiai, atsakomybė, atsakas tęsėsi pokalbiais
atskiromis šios krypties temomis grupėse. Džiugu, kad šiuose pokalbiuose
dalyvavo nemažai jaunimo, ypač merginų. Jos - tai būsimosios motinos,
itin atsakingos už savo būsimų vaikų gyvybės išsaugojimą nuo pat
jų pradėjimo iki gimdymo ir vėliau.
Vienoje auditorijoje su konferencijos dalyviais susitiko apie
30 metų Lenkijos krikščioniškoje tarnystėje dirbantis kun. Stanislavas
Mašlianka. Jo pokalbio tema buvo apie krikščioniškų organizacijų
vaidmenį judėjime už gyvybę, nors pašnekesys apėmė ir platesnes
tikėjimo, dorovės, būties erdves.
Garbusis svečias prisiminė savo pirmuosius ir vėlesnius kunigavimo
žingsnius, susitikimus bei pokalbius su tuomečiu vyskupu ir arkivyskupu
Karoliu Voityla - dabartiniu popiežiumi Jonu Pauliumi II, su buvusių
ir dabartinių parapijų žmonėmis apie kovą už žmogaus gyvybę. Tai
nelengva kova. Ji tęsiasi ir dabar. Kunigas atkreipė dėmesį,
kad žmonėms daug kur sunku. Pavyzdžiui, Lenkijoje maždaug prieš
trisdešimt metų buvo sunkiau, buvo dar daugiau blogio negu šiuo
metu. Bet nereikia prarasti vilties, nes šalia blogio gyvuoja
ir gėris, šviesa, šalia blogų žmonių gyvena daug dorų, sąžiningų.
Jei šie sutelks savo pastangas, blogis bus įveiktas. Tam labai
pasitarnauja geri darbai, nuoširdi, atvira malda į Aukščiausiąjį,
Jėzų Kristų, Švenčiausiąją Mergelę Mariją. Dar geriau, jei meldžiamasi
ne vien atskirai, pavieniui, bet grupėmis. Kun.Mašlianka papasakojo,
jo manymu, skaudų atsitikimą iš savo kunigavimo pradžios. Kartą
jis ligoninėje aplankė abortui pasirengusią ir jo laukusią jauną
moterį. Kunigas ėmęs ją atkalbinėti nuo amoralaus ir nuodėmingo
žingsnio, tačiau moteris šiurkščiai atkirtusi, kad ji nekenčianti
Bažnyčios, nes ši draudžianti abortus. Kunigas dar kartą ją aplankė
tos pačios dienos vakare ir nuoširdžiai įrodinėjo, kad abortas
kenkia moters sveikatai, galimos įvairios pasekmės, jog tai nuodėminga
ir amoralu, nes nužudomas žmogus. Bet moteris, vėl piktai atkirtusi,
kad kunigas išeitų, pagrasino iškviesti gydytoją. Ji esą jau apsisprendusi
ir neapsigalvosianti.
Jaunasis kunigas liko nugalėtas - mažas žmogelis žuvo... Tik truputėlį
vėliau kunigas suprato savo klaidą - jis, nors ir geranoriškai,
bet pernelyg pasitikėjo savo jėgomis, savo žemiškaisiais argumentais,
nesuvokęs, kad pirmiausia reikėjo karštos jo ir nors nedidelės
grupelės žmonių maldos už žūčiai pasmerktą kūdikėlį. Vien žemiškųjų
argumentų neužtenka, reikia permaldavimo, kad jis pakeistų sutrikusią
žmogaus širdį į gerą ir dorovingą. Kristus sakė: Belskite, ir
bus atidaryta. Gyvybės apsauga labai priklauso nuo širdies gerumo.
Tai - Aukščiausiojo siunčiamas išgelbėjimas. Štai Krokuvoje grupė
tikinčiųjų pasirenka žmogų ir meldžiasi už jį 30 dienų. Taip pat
pasirenka pradėtąjį vaikutį ir už jį meldžiasi visus devynis mėnesius,
kad jis būtų išsaugotas, gimtų sveikas. Tokių grupių daug ne vien
Krokuvoje, bet ir visoje Lenkijoje. Visus metus tos pasišventusios
grupės meldėsi (tai esnčios tęstinės maldos), kad jų šalies vyriausybė
priimtų abortus draudžiantį įstatymą. Ir štai toks įstatymas buvo
priimtas. Įvyko tarsi stebuklas. Netenka abejoti, kad jis buvo
išmelstas atviromis pasišventusių žmonių širdimis.
Vien įstatymo - maža
Kun. S.Mašlianka atkreipė dėmesį
į tai, jog įstatymas - dar ne viskas.Reikia, kad pasikeistų visuomenė,
kad ji norėtų ir siektų įveikti blogį, taip pat - ir nekalto žmogaus
žudymą motinos įsčiose. Žinoma, lengviausia - nieko nedaryti.
Lenkijoje - daroma. Pavyzdžiui, ten per radiją nuolat transliuojamos
šv. Mišios, gausiai leidžiami ir platinami lankstinukai, plakatai
ir vaizdajuostės prieš abortus, apie tai plačiai kalbamasi su
su jaunimu. Apie maldos reikšmę bei įtaką gyvybei išsaugoti, taip
pat apie dvasinį vaiko priėmimą šeimoje garbusis kunigas yra daug
kalbėjęs ir dabar kalba su įvairaus amžiaus, įvairių socialinių
sluoksnių žmonėmis bei per radiją. Beje, Lenkijos kunigai sunerimę,
kad, šaliai įstojus į Europos Sąjungą, gal vėl bus oficialiai
toleruojami abortai. Todėl Bažnyčia ir toliau nenuleidžia rankų.
Reikia globos namų
Ypač aktyvus kovotojas už gyvybės
išsaugojimą Lenkijoje buvo vyskupas Karolis Vojtyla - būsimasis
popiežius Jonas Paulius II. (Beje, jis kadaise S.Mašliankai suteikė
Kunigystės sakramentą.) Jo iniciatyva Krokuvoje, visoje vyskupijoje
už tikinčiųjų surinktas aukas buvo pastatyti keli vadinamieji
krizinio nėštumo namai. Į juos būdavo priimamos tėvų ar kitų artimųjų
atstumtos, iš namų išvarytos nėščios merginos. Ne viena jų buvo
pasiryžusi savo pradėtąjį vaisių sunaikinti. Tuose globos namuose
jos buvo maitinamos, prižiūrimos, skatinamos tolesniam dorovingam,
visaverčiam gyvenimui drauge su savo vaiku. Įdomu, kad vėliau
atstumtųjų tėvai kone su džiaugsmo ašaromis vėl priimdavo jas
į namus. Ne viena jų laimingai ištekėjo ir gyvena darniose šeimose.
Neabejotina, kad čia vėl padėjo atvirų širdžių maldos... Kitoms
merginoms, jau tapusioms motinomis, ieškota vietos dorose šeimose,
lengvesnio darbo ir pan.
Šiuo metu tokių globos namų Lenkijoje yra 40. Ne vienus jų paremia
įvairios organizacijos. Beje, septynerius metus vienų tokių namų
direktoriumi buvo ir garbusis kun. S.Mašlianka. Jis žino daug
viltingų ir džiaugsmingų gyvenimo istorijų apie išgelbėtas gyvybes
moterų, merginų ir jų išsaugotų atžalų likimus. Kun. S.Mašlianka
vėl pabrėžė, kad gyvybės išsaugojimui popiežius Jonas Paulius
II nuo pat savo kunigystės pradžios iki šiol skiria pabrėžtinai
daug dėmesio. Jis dar vadinamas Gyvybės nešėju. Tad nė dvejoti
nereikia, kad tokių krikščioniškų krizinio nėštumo globos namų
būtinai reikia ir Lietuvoje.
Šio susitikimo su kunigu Stanislavu dalyvis Mečislovas iš Kauno
rajono Lapių parapijos, kitos pašnekovės kalbėjo, kad Lietuvoje
reikėtų žymiai suaktyvinti veiklą už gyvybės išsaugojimą, tam
pasitelkiant įvairiausias priimtinas formas. Tiktų bendros visuotinės
maldos visoje Lietuvoje, paskiriant joms kurią nors vieną mėnesio
dieną. Pavyzdžiui, Vilniuje jau praktikuojami rožiniai už pradėtas
gyvybes, už jų išsaugojimą. Už gyvybes kiekvieną antradienį meldžiamasi
Kauno šeimos centre (Aukštaičių g. 10).
Kun. S.Mašlianka pakvietė pasimelsti už Gyvybės nešėją Joną Paulių
II, kad jo žodis pasiektų kiekvienos moters ir merginos širdį,
kiekvienos šeimos židinį.
Pokalbio dalyviai bendra malda išreiškė savo prašymą Aukščiausiajam,
visai Dangaus bendruomenei, kad būtų išsaugotos visos pradėtosios
gyvybės ir, atėjusios į šį pasaulį, gyventų šviesoje ir dorovėje.
Benjaminas ŽULYS
Kaunas
© 2003"XXI amžius"