Gyvybės gynėjai aptarė aktualijas

Kun. Tomas Euteneueris įvardijo kovos tarp mirties ir gyvybės kultūrų ištakas

Gegužės pabaigoje Kaune vyko judėjimo „Už gyvybę“ surengta konferencija „Žmogaus orumas: iššūkiai, atsakomybė, atsakas“. Aktualiais gyvybės klausimais konferencijoje kalbėjo vienos įtakingiausių pasaulyje organizacijos, ginančios žmogaus gyvybę, „Žmogaus gyvybė“ („Human Life International“) - prezidentas kunigas Tomas Euteneueris, knygos „Gyvenimo faktai“ (Facts of Life) autorius Brajanas Klouvsas (Brian Clowes), HLI–Europa prezidentė Eva Kovalevska, gydytojas Virgilijus Rudzinskas bei leidybos ir informacijos centro „Už gyvybę“ direktorė Birutė Obelenienė.

Nešventa trejybė

Konferenciją pradėjo HLI prezidentas kun.T.Euteneueris, kuris perskaitė pranešimą „Nešventa trejybė: gimstamumo kontrolė, seksualinis švietimas, abortai“. Pasitelkęs Apreiškimo Jonui 12 skyrių, kuriame kalbama apie slibiną, besikėsinantį praryti moters kūdikį, kunigas simboliškai įvardijo kovos tarp mirties ir gyvybės kultūrų ištakas. Anot Apreiškimo Jonui, šv.Mykolas nugalėjo slibiną, ir šis buvo numestas žemėn. Bet kova tarp gėrio ir blogio, prasidėjusi danguje, tuo nepasibaigė. Ji persikėlė į žemę, ir šiandien mes visi esame tos kovos dalyviai. Į kurią pusę pakryps ta kova, priklausys nuo mūsų visų pastangų ir noro apsaugoti gyvybės kultūrą žemėje. Tokiu tikslu, kaip opozicija Tarptautinei planuotos tėvystės federacijai, kurios veikla priskiriama mirties kultūros propagavimui, JAV susikūrė HLI – Tarptautinė žmogaus gyvybės organizacija, kurios pagrindinis tikslas – ugdyti pagarbą žmogaus gyvybei ir orumui.

Už gyvybę - su maldos vėliava

Iš Lenkijos į konferenciją atvykęs kun. Stanislavas Mašlianka turėjo daug ką pasakyti

Šalia blogio gyvuoja ir gėris

Aukščiau aprašytoji konferencija “Žmogaus orumas: iššūkiai, atsakomybė, atsakas” tęsėsi pokalbiais atskiromis šios krypties temomis grupėse. Džiugu, kad šiuose pokalbiuose dalyvavo nemažai jaunimo, ypač merginų. Jos - tai būsimosios motinos, itin atsakingos už savo būsimų vaikų gyvybės išsaugojimą nuo pat jų pradėjimo iki gimdymo ir vėliau.
Vienoje auditorijoje su konferencijos dalyviais susitiko apie 30 metų Lenkijos krikščioniškoje tarnystėje dirbantis kun. Stanislavas Mašlianka. Jo pokalbio tema buvo apie krikščioniškų organizacijų vaidmenį judėjime už gyvybę, nors pašnekesys apėmė ir platesnes tikėjimo, dorovės, būties erdves.
Garbusis svečias prisiminė savo pirmuosius ir vėlesnius kunigavimo žingsnius, susitikimus bei pokalbius su tuomečiu vyskupu ir arkivyskupu Karoliu Voityla - dabartiniu popiežiumi Jonu Pauliumi II, su buvusių ir dabartinių parapijų žmonėmis apie kovą už žmogaus gyvybę. Tai – nelengva kova. Ji tęsiasi ir dabar. Kunigas atkreipė dėmesį, kad žmonėms daug kur sunku. Pavyzdžiui, Lenkijoje maždaug prieš trisdešimt metų buvo sunkiau, buvo dar daugiau blogio negu šiuo metu.

Ties tautos išlikimo riba

Nepaisant to, kad Lietuvoje nuolat mažėja vaikų gimstamumas, Vyriausybė atmetė siūlymą vienkartines pašalpas gimus vaikui padidinti nuo 750 iki dviejų tūkstančių litų, šeimos pašalpas kilstelėti nuo 93,75 lito iki 125 litų per mėnesį bei vaiko priežiūros atostogas pratęsti iki tol, kol vaikas pradės lankyti mokyklą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės nuomone, Seimo narių Dalios Teišerskytės ir Rimvydo Vaštako parengtame įstatymo projekte siūlytas vaikų gimstamumo vienkartinėmis išmokomis skatinimas bei šeimų, auginančių vaikus iki septynerių metų, rėmimas mažai turėtų įtakos demografinei šalies padėčiai. Tačiau tai esą paskatintų vaikų gimstamumą socialinės rizikos šeimose, mažintų tėvų atsakomybę ir pastangas patiems išlaikyti savo vaikus, neišspręstų mokyklinio amžiaus vaikų, kuriems auginti reikia daugiau lėšų, problemos. Ministerijos skaičiavimais, priėmus šį įstatymą iš valstybės biudžeto papildomai per metus reikėtų skirti apie 338 mln. litų.
Vyriausybės programoje yra numatyta antrąjį šių metų ketvirtį parengti Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo koncepciją, kuria būtų reformuota valstybinių pašalpų šeimoms sistema. Ja bus siekiama garantuoti socialinį saugumą visoms vaikus auginančioms šeimoms, sugriežtinti tėvų atsakomybę už pašalpų panaudojimą ir suteikti daugiau įgaliojimų pašalpas mokančioms institucijoms dirbant su socialinės rizikos šeimomis.

Apdovanojimai motinoms

Vienuolikai Lietuvos motinų, pagimdžiusių, išauginusių ir dorai išauklėjusių septynis ar daugiau vaikų, gegužės 29-ąją prezidentas Rolandas Paksas įteikė ordino “Už nuopelnus Lietuvai” medalius, ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas - piniginius apdovanojimus. Sveikindamas motinas, kurios pagimdė, užaugino, dorai išauklėjo, pastatė ant kojų po septynis ir net vienuolika Lietuvos piliečių, Prezidentas pripažino, kad valstybė daug skolinga motinoms, patiriančioms ir sunkumų, ir nepriteklių. Valstybės vadovas nemažas viltis sieja su neseniai sudaryta Konsultacine šeimos ir vaiko reikalų taryba. Pasak R. Pakso, jau artimiausiame posėdyje bus svarstomi konkretūs pasiūlymai valstybės institucijoms dėl praktinio šeimos ir vaiko apsaugos problemų sprendimo. “Šeima turi tapti prioritetiniu valstybės rūpesčiu. Laukiu ir aktyvesnės politinių partijų pozicijos”, - sakė R. Paksas.

Žalingo įstatymo projektas išbrauktas iš Seimo darbotvarkės

Iš antradienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės išbrauktas anksčiau planuotas Lyties pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Parlamentarai bendru sutarimu pritarė tokiam Seimo seniūnų sueigos pasiūlymui. Kol kas nenuspręsta, kada galėtų įvykti kontroversiškai vertinamo Lyties pakeitimo įstatymo projekto pateikimas Seimo posėdyje.

Lietuvos vaikai prašo priimti įstatymą, įpareigojantį tėvus turėti mažiausiai du vaikus

Tarp kitų būdų, kaip pagerinti vaikų padėtį Lietuvoje, patys vaikai siūlo įstatymu įpareigoti tėvus turėtų daugiau negu vieną atžalą. Vaikai aktyviai atsiliepė į tris pavasario mėnesius trukusį Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir Gyvybės draudimo bendrovės “Bonum Publicum” organizuotą vaikų rašinių konkursą “Mažas tarp didelių”. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga gavo apie du tūkstančius rašinių, piešinių ir eiliuotų poemų, kuriose vaikai aprašo savo gyvenimą, santykius su tėvais, mokytojais, kitais suaugusiais žmonėmis bei su bendraamžiais. Vaikams siūlytos penkios rašinių temos. Dažniausiai jie rinkosi temą “Ar reikia bausti vaikus?”. Rašinių autoriai griežtai yra prieš smurtą ir siūlo vaikiškai paprastą sprendimą - savo vaikus mušančius tėvus sodinti į kalėjimą arba mokyti juos gražiai elgtis.