"XXI amžiaus" priedas apie gyvybės apsaugą, 2003 m. birželio 20 d., Nr. 6 (31)

PRIEDAI









Ką slepia Lyties pakeitimo įstatymas

Seimui pateiktas svarstyti Lyties pakeitimo įstatymo projektas. Tikimasi, kad įstatymas įsigalios nuo liepos 1 dienos. Ką slepia šis įstatymas? Atsakymą į šį klausimą pateikė Seimo narė Tėvynės sąjungos Krikščioniškųjų demokratų frakcijos pirmininkė gydytoja Irena Degutienė birželio 11-ąją surengtoje spaudos konferencijoje.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.27 straipsnis nurodo, jog „asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma“. Tačiau tai mediciniškai nėra įmanoma, nes lytį apsprendžiančios chromosomos nepakeičiamos; pakeičiama tik žmogaus anatomija. Vadinasi, Lyties pakeitimo įstatymą sieti su Civilinio kodekso 2.27 straipsniu negalima.
Transseksualumas Tarptautinėje ligų klasifikacijoje yra priskiriamas psichikos sutrikimams. Įstatyme nurodoma, kad, pakeitus lytį, pagerės ligonio psichinė būklė. Tačiau psichinė būklė - tai ne bendra organizmo būklė.
Prieš operaciją metus ar ilgiau pacientui skiriami priešingos lyties hormonai. Tai susiję su pavojumi žmogaus sveikatai: padidėja infarktų, insultų galimybė ir, žinoma, visiškai sunaikinamas vaisingumas. „Vaistas pagal Vaistų įstatymą - vaistinė medžiaga, skirta ligai gydyti arba organizmo funkcijai gerinti. Kokias psichikos ar kitas funkcijas gerina, pavyzdžiui, moteriški lytiniai hormonai sergančiam transseksualumu vyrui? Atsakymas vienareikšmis - jokių. Tai jokia fiziologija nepagrįstas priešingos lyties hormonų vartojimas ir minimas poveikis medicininėje literatūroje apibūdinamas kaip žalingas, t.y. nepalankus organizmui poveikis.
Tokio gydymo įteisinimas įstatymu rodytų, kad jo kūrėjai kuria teisinį mechanizmą, kaip apsaugoti gydytojus, kurie skiria moksliškai nepagrįstą gydymą. O juk Sveikatos apsaugos ministerijos bei Seimo kuriami teisiniai aktai pirmiausia turėtų būti orientuoti į pagrindinį tikslą - kaip apsaugoti pacientą. Juk gydytojo pagrindinis principas taip pat turėtų būti „nepakenk“, - kalbėjo I.Degutienė.
Po vienerių ar daugiau metų trukmės, kai pacientams hormonų pagalba sukeliami negrįžtami lytinių organų pakitimai, chirurgai atlieka operacijas, pašalina negrįžtamai pakenktus lyties organus. „Nebetekęs lytinių organų organizmas pradeda greičiau senti, suserga ankstyva ateroskleroze. Toks asmuo suluošinamas ir visą gyvenimą turi gydytis dėl „gydymo“ komplikacijų“, - tvirtino prelegentė.
Tyrimais Olandijoje nustatyta, kad pakeitusius lytį žmones mirtis ištinka penkis kartus dažniau; San Franciske jiems nustatyta penkiolika kartų dažnesnė depresija negu buvo prieš gydymą ar operaciją, 31 proc. jų mėgino nusižudyti; Danijoje apie 10 proc. jų nusižudė. Kai kurioje literatūroje nurodoma, jog net 50 proc. lytį pakeitusių žmonių nusižudo. Taip pat pakinta kepenų funkcija: 13 proc. vyrams, 20 proc. moterims. Singapūre atliktų tyrimų duomenimis, 41 proc. pakeitusių lytį žmonių teigė, kad suprato padarę klaidą, jog šito nebesutiktų daryti. Švedijoje tokių žmonių buvo net 61 proc.
1966 metų rudenį JAV mieste Baltimorėje buvo atidaryta speciali klinika, keičianti žmonių lytį. Po trylikos metų ši klinika paskelbė, kad sustabdo lyties keitimo operacijas, nes tai moksliškai nepagrįstas metodas, jų tyrimo duomenimis, toks gydymas nepateisino.
Neigiamos lyties pakeitimo pasekmės grupuojamos į tris grupes. Tai chirurginės komplikacijos, savižudybės ir gailestis dėl pakeistos lyties, noras atstatyti pirminę lytį. Deja, šio noro niekas ir niekada patenkinti negali ir negalės.
I.Degutienės nuomone, meluojamos lyties keitimo chirurgijos kainos. Pasauliniai įkainiai tokie: mažiausia kaina - dešimt tūkstančių JAV dolerių, po operacijų gydymui reikia dar išleisti 20-50 tūkstančių dolerių. Lietuvoje apie tokias pinigų sumas nekalbama.
Yra paskaičiuota, kad Lietuvoje esama apie 50 žmonių, norinčių pasikeisti lytį. Manoma, kad, įsigilinus į problemas, kurios jų laukia po operacijos, jų gerokai sumažėtų. Tad argi dėl keliolikos ar keliasdešimt žmonių reikia kurti įstatymą? Birželio 9 dieną „Paskutinės kryžkelės“ laidoje dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras J.Olekas nurodė, kad jau ir Lietuvoje chirurgai yra atlikę lyties keitimo operacijų. Peršasi išvada, kad skubos tvarka bandomas priimti įstatymas būtų itin palankus kai kuriems gydytojams.
I.Degutienė, įrodžiusi Lyties pakeitimo įstatymo pragaištingumą, darė tokias išvadas: Sveikatos apsaugos ministerija turi pateikti išsamią kitų šalių lyties pakeitimo terapinio ir chirurginio gydymo rezultatų, nepageidaujamo poveikio, komplikacijų, mirties priežasčių analizę, iš kurios būtų aiškiai matyti, ar toks metodas pasiteisina.
Turi būti pateiktas išsamus atsakymas, kodėl pakaitinei hormonų terapijai skirti preparatai gamintojo vaisto apraše neturi nurodytos indikacijos, pagal kurią numatomi skirti vaistai.
Toks gydymas neatitinka šiuolaikinės medicinos mokslo situacijos. Pvz., moterims nerekomenduojama skirti pakaitinės hormonų terapijos, nors pavojus nepageidaujamam poveikiui yra dešimtis kartų mažesnis.
Birželio 9 dieną surengtos televizijos laidos „Paskutinė kryžkelė“ metu paaiškėjo, kad įstatymas kuriamas tokia praktika nelegaliai užsiimančių konkrečių suinteresuotų gydytojų grupei. Taigi įstatymas tik apgins gydytojų interesus, bet nebus paisoma paciento interesų, kad nebūtų pakenkta jo sveikatai.

Aldona KAČERAUSKIENĖ

© 2003"XXI amžius"


Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija