Ar prasmingos rizikingos operacijos, kai be jų negresia mirtis?
Nesėkme baigėsi chirurgų mėginimas atskirti galvomis suaugusias Siamo dvynes iš Irano

29 metų seserys Ladan ir Laleh Bidžani tikėjosi sėkmingos operacijos

Po nesėkmingos operacijos pasimelsti už Siamo dvynes susirinkusių Singapūro iraniečių bendruomenei vadovavo imamas

Irane, netoli gimtojo Firuzabado miesto, įvyko Singapūre per atskyrimo operaciją mirusių 29 metų Siamo dvynių Ladan ir Laleh laidotuvės, į kurias susirinko tūkstančiai žmonių

Po Siamo dvynių atskyrimo nesėkmės buvo sukrėstas ir neurochirurgas dr. Keitas Go

Siamo dvynių suaugusių kaukolių kompiuterinis vaizdas EPA-ELTA nuotraukos

Pasiryžę atlikti unikalią operaciją - atskirti Irane gimusias 29 metų Siamo dvynes, suaugusias galvomis, - chirurgai Singapūre liepos 8 dieną patyrė nesėkmę: abi moterys po atskyrimo mirė nuo gausaus kraujavimo. Dvynių Laleh ir Ladan Bidžani mirtis nutraukė istorinę 50 valandų operaciją, kurią darė 28 specialistai ir 100 asistentų.
Irane televizijos stotys nutraukė savo laidas ir perdavė žinią apie seserų mirtį. Visą šalį apėmė liūdesys, jų tėvynainiai sukrėsti. Beje, prezidentas Mohamedas Chatamis žadėjo padengti visas operacijos išlaidas, kurios turėjo siekti apie 300 tūkstančių dolerių.
“Rafleso ligoninė su liūdesiu praneša, kad Bidžani dvynės, Ladan ir Laleh, mirė atskyrimo operacijos metu. Dvynės neteko daug kraujo, jų būklė buvo kritiška operacijai artėjant į pabaigą”, - teigė medikai.
Ladan prieš operaciją sakė norinti gyventi atskirta nuo sesers, dirbti teisininke savo gimtajame Širazo mieste, o Laleh sakė norinti būti žurnalistė Teherane. Abi buvo baigusios teisės mokslus.
Precedento neturinčiai operacijai vadovavo dr. Keitas Go, kuris operacijos metu susidūrė su netikėtomis komplikacijomis. Ėmė labai svyruoti abiejų operuojamųjų kraujospūdis. Chirurgai pamatė, kad jų smegenys yra daugiau susipynusios, negu galvota prieš operaciją. Jau pradėję operaciją gydytojai susidūrė su pirmąja kliūtimi, kai, atvertus kaukolių odą, pasirodė, jog kaulas yra storesnis. Kaukolės atvėrimas užtruko ilgiau negu planuota. Paskui chirurgai ėmėsi kraujotakos nukreipimo operacijos. Reikėjo iš vienos bendros venos, kuria iš abiejų moterų smegenų nuteka kraujas į širdį, padaryti dvi. Milimetras po milimetro pradėta atskirti smegenis. Dvynei Ladan teko nauja piršto didumo vena, paimta iš jos šlaunies. Jos gyvybei dėl to kilo didesnis pavojus negu seseriai. Taip ir atsitiko - ji mirė pirmoji.
Jau senokai seserys dvynės norėjo, kad jos būtų atskirtos, – 1996 metais jos kreipėsi į vokiečių medikus, bet šie atsisakė operuoti, pasakę, kad tokia operacija gresia mirtimi. Tada jos pernai lapkritį atvyko į Singapūrą, kur joms keletą mėnesių buvo atliekami įvairiausi tyrimai.
Beje, Vokietijoje dirbantis neurochirurgas, kadaise atsisakęs atskirti galvomis suaugusias Siamo dvynes iranietes, stebėjosi, kaip jo kolegos Singapūre ryžosi tokiai operacijai, ir liūdėjo dėl dvynių mirties.
Tarptautinio neurochirurgijos instituto Hanoveryje prezidentas Madžidas Samijis sakė apgailestaudamas atsisakęs jo prašiusias Siamo dvynes Laleh ir Ladan Bidžani operuoti dar 1988 metais, kai jos buvo keturiolikos metų. Tada mėnesį trukęs mergaičių tyrimas parodė, kad bendra jų smegenų vena, kuria kraujas nuteka į širdį, reiškė faktiškai nulinę tikimybę likti gyvoms po operacijos. "Joms buvo keturiolika metų, jos labai norėjo operuotis. Aš joms pasakiau, nėra jokio šanso, kad liksite gyvos", - pasakojo 66 metų M. Samijis, vienas garsiausių pasaulyje neurochirurgų. Beje, kilęs iš Irano ir atvykęs į Vokietiją 1955 metais, tapęs garsenybe, dabar jis aiškino, kad teoriškai galima buvo dvynes operuoti taip, kad liktų gyva viena jų, bet tai nepriimtina morališkai. M. Samijis pasakojo, kad paauglės buvo labai intelektualios; jis su jomis daug kalbėjęsis 1988 metais, kai buvo atliekami tyrimai. "Labai nustebau išgirdęs, kad operacijai pasiryžta. Žinoma, per tą laiką medicina pažengė pirmyn, bet problema liko ta pati. Jos turėjo vieną bendrą veną. Esu atlikęs tūkstančius operacijų ir, manau, kad ši visiškai neįmanoma. Nors žmogišku požiūriu norėjau, kad operacija pavyktų", - kalbėjo neurochirurgas.
Beje, dar kita Vokietijos chirurgų grupė, dirbanti Heidelbergo universitetinėje ligoninėje, taip pat atsisakė operuoti iranietes 1997 metais, sakė šios ligoninės atstovė Anetė Tufs. "Chirurgai manė, kad viena iš dvynių tikrai mirs, o kitai taip pat grės mirties pavojus. Jų nuomone, būtų pernelyg rizikinga operuoti dėl susipynusios kraujotakos sistemos", - aiškino ji žurnalistams.
Jos turėjo vilties, kad operacija pavyks. Mat Singapūro medikai 2001 metais sėkmingai atskyrė Nepalo naujagimes. Vis dėlto daugelis specialistų labai abejojo, ar pavyks panašią operaciją padaryti suaugusioms moterims.
Dr. K.Go asistavo plastinės chirurgijos specialistas dr. Volteris Tanas ir amerikietis dr. Benas Karsonas iš Baltimorės Džono Hopkinso universiteto. Pastarasis 1987 metais sėkmingai atskyrė suaugusius galvomis berniukus, o 1997 metais - šešių mėnesių mergaites. Dr. B.Karsonas sakė niekada nemanęs, kad operacija gali būti sėkminga, jog chirurgų grupė, kuri atliko visą darbą, labai stengėsi atkalbėti dvynes. "Jų buvo neįmanoma įtikinti", - sakė chirurgas. Moterys kartojo, kad jų gyvenimas yra blogesnis nei mirtis. B. Karsonas prisipažino, kad praėjus daliai operacijos jis suprato, jog chirurgai turėtų liautis, mat buvo rasta iki tol nepastebėta nauja kraujo cirkuliavimo sistema. Tačiau dvynės prašė, kad gydytojai tęstų darbą bet kokia kaina, dvynių giminaitis taip pat liepė operuoti toliau. Tą akimirką visi operacinėje suprato, kad viena iš pacienčių tikrai mirs. Šios mirtys yra tragedija, tačiau per jų atskyrimo operaciją chirurgai nemažai sužinojo. "Ką jos davė medicinos mokslui, išliks ilgam po jų mirties", - kalbėjo gydytojas.
Ši operacija vėl sužadino etinius ginčus - ar prasminga atlikti rizikingas operacijas, kai be jų pacientams negresia mirtis.

Pagal Reuters-ELTA

© 2003"XXI amžius"