Europos Komisija patvirtino eksperimentų su žmogaus embrionais galimybes

Žmogaus embrionas praėjus septynioms savaitėms nuo pradėjimo

ES vyskupai iškelia moralinius klausimus

Minint šiemetę Gyvybės gynimo dieną Italijoje, popiežius Jonas Paulius II ta proga yra pastebėjęs, kad daugėja situacijų, „kada asmuo tampa ekonominių, politinių ir mokslinių interesų įrankiu, ypač tais atvejais, kada asmuo yra silpnas ir pats neturi jėgų apsiginti“. Šventasis Tėvas sakė, jog dėl pelno gavimo taikoma netgi „komercinė logika, susieta su šiuolaikinių technologijų naudojimu“, žmonių siekiams patenkinti, kurie iš pirmo žvilgsnio lyg ir atrodo geri. Pavyzdžiui, noras turėti kūdikį „bet kuria kaina“ kartais veda prie prigimčiai ir moralei priešingo dirbtinio apvaisinimo operacijos.
Popiežius perspėjo, kad žmogaus gyvybė negali būti prekybos sandėrio ar mokslinių eksperimentų „objektas“, kad žmogiškoji būtis nuo pradėjimo momento iki natūralios mirties yra subjektas su neatimamomis teisėmis. Tas pasakytina ir apie nuo dirbtinio apvaisinimo likusius vadinamuosius „perteklinius“ žmogaus embrionus (juos būtų teisinga vadinti embrioniniais žmonėmis). Būtent dėl jų panaudojimo tyrimams galimo biudžetinio finansavimo liepos 9 dieną sprendimą priėmė Europos Sąjungos vyriausybė - Europos Komisija - taip susilaukdama griežtos bažnytinės vadovybės kritikos. Minėtuose tyrimuose iš žmogaus embrionų gautą kamieninių ląstelių audinį ateityje tikimasi panaudoti Alcheimerio ir kitoms degeneratyvinėms ligoms gydyti.

Žmogaus išmintis ir tikrovė: teisė gyventi pagal žmogiškąjį orumą

Koks baisus gali būti protas, jei jis netarnauja žmogui!

Sofoklis

Tiesdami pagarbos gyvybei kelią, leiskime dvasiai ir protui atsiverti tikrovei. Privalome laimėti rungtį su dvasinės dykumos pasaulėžiūra.
Štai mūsų tikrovė: žmogaus poreikių ir norų tenkinimas be apribojimų, žmogaus prigimtimi ir patirtimi pagrįstos moralės atmetimas.
Kas lemia mūsų tikrovę? Tai stiprios ir turtingos visuomenės grupės (parlamentai, seimai, vyriausybės, tautų sąjungos, partijos, pasaulinės organizacijos) ir jų priimtų susitarimų nuostatos, įteisinamos įstatymais ir įsakymais. Visada iškyla klausimų, pranokstančių medicinos ribas ir siekiančių žmogaus būklės šiame pasaulyje esmę – nelygstamą kiekvieno žmogaus asmens vertę.

Ar prasmingos rizikingos operacijos, kai be jų negresia mirtis?
Nesėkme baigėsi chirurgų mėginimas atskirti galvomis suaugusias Siamo dvynes iš Irano

29 metų seserys Ladan ir Laleh Bidžani tikėjosi sėkmingos operacijos

Pasiryžę atlikti unikalią operaciją - atskirti Irane gimusias 29 metų Siamo dvynes, suaugusias galvomis, - chirurgai Singapūre liepos 8 dieną patyrė nesėkmę: abi moterys po atskyrimo mirė nuo gausaus kraujavimo. Dvynių Laleh ir Ladan Bidžani mirtis nutraukė istorinę 50 valandų operaciją, kurią darė 28 specialistai ir 100 asistentų.
Irane televizijos stotys nutraukė savo laidas ir perdavė žinią apie seserų mirtį. Visą šalį apėmė liūdesys, jų tėvynainiai sukrėsti. Beje, prezidentas Mohamedas Chatamis žadėjo padengti visas operacijos išlaidas, kurios turėjo siekti apie 300 tūkstančių dolerių.
“Rafleso ligoninė su liūdesiu praneša, kad Bidžani dvynės, Ladan ir Laleh, mirė atskyrimo operacijos metu. Dvynės neteko daug kraujo, jų būklė buvo kritiška operacijai artėjant į pabaigą”, - teigė medikai.

Lyčių skirtumai

Nuolat girdime kalbant apie vyrų ir moterų skirtumus. Ar iš tikrųjų lytys skiriasi labiau negu kiekvienas pastebime? Ar yra universalių psichologinių skirtumų?
Atsakyti į šį klausimą galima įvertinant kultūrinį kontekstą. Jeigu pažvelgtume į tyrimus, kurie daryti praėjusio šimtmečio pradžioje, ir palygintume juos su tyrimais, kurie atliekami dabar, pamatytume, kokių skirtingų dalykų juose randama. Šimtmečio pradžioje tyrimai rodydavo, kad vyrų ir moterų psichika ir psichologija skiriasi: vyrai pranašesni srityse, kurios reikalauja abstraktaus mąstymo, jie yra drąsesni ir ištvermingesni, o moterys yra švelnesnės, konkretesnio mąstymo. Šiuolaikiniai psichologijos tyrimai tų skirtumų neberanda.

Nužudyta gindama skaistybę

Knygos ,,Tikroji šv. Marijos Goreti istorija" viršelis

Liepos 7 dieną, sekmadienį, prieš vidudienio maldą kreipdamasis į Šv. Petro aikštėje buvusius maldininkus, popiežius Jonas Paulius II priminė šiomis dienomis užbaigiamus skaistybės kankinės šventosios Marijos Goreti mirties šimtųjų metinių minėjimus.
Marija Goreti, jauna pamaldi mergaitė, gindama skaistybę buvo nužudyta 1902 metais. 1957 metais popiežius Pijus XII ją paskelbė šventąja. Į altorių garbę buvo iškelta ne tik smurto auka, kurių, deja, visame pasaulyje kasmet būna daug, bet visų pirma sąmoninga krikščionė, kuriai skaistumas buvo svarbiau už gyvybę. Šventosios M.Goreti palaikus saugo Netuno miestelio bažnyčia, esanti už kelių dešimčių kilometrų į pietus nuo Romos. Vienas šią šventąją išgarsinusių stebuklų buvo jos žudiko atsivertimas. Jaunuolis, bandęs pasikėsinti į Marijos nekaltybę ir ją nužudęs, kalėjime atsivertė. Atlikęs bausmę, gavęs nužudytosios mergaitės artimųjų atleidimą, jau senyvo amžiaus sulaukęs dalyvavo M.Goreti kanonizacijoje. Paskutinį savo gyvenimo laikotarpį praleido pranciškonų vienuolyne, tačiau ne kaip vienuolis, bet kaip paprastas darbininkas, kuklus ir pamaldus vienuolių pagalbininkas.