Atskirtos Gvatemalos Siamo dvynės grįžo į tėvynę

Marija Teresė

Marija de Chesus

Gvatemalos dvynės, septyniolikos mėnesių mergaitės, suaugusios galvomis ir pernai rugpjūtį atskirtos Kalifornijos universiteto Matelio vaikų ligoninėje, pirmadienį išvyko namo papuoštos tiaromis. Mergaičių giminės, atvykę iš pietinės Gvatemalos pakrantės tolimo kaimo, džiaugsmingai sveikino jas Gvatemalos miesto oro uoste, kur jas parskraidino specialų reisą užsakiusi kurjerių bendrovė "FedEx".
"Visi taip džiaugiamės, kad jos grįžo", - neslėpė susijaudinimo mergyčių, vadinamų Marytėmis, senelis iš tėvo pusės Venčeslavas Kviechas, netrukus apkabinęs savo sūnų ir marčią, išlipusius iš lėktuvo su abiem mergaitėmis.
Medicinos paslaugos, suteiktos dvynėms JAV ligoninėje, kainavo milijonus dolerių, bet chirurgai ir kiti gydytojai dirbo nemokamai.
Juodomis aksominėmis suknelėmis aprengtos sesutės - Marija de Chesus ir Marija Teresė Kviech-Alvares atrodė kiek suglumusios, kai V. Kviechas ir senelė iš mamos pusės laikė jas, o būrys fotografų fotografavo.
Dauguma gvatemaliečių vadina 22 valandas trukusią dvynių operaciją ir gijimą stebuklu. "Mes taip kentėjome, kai jos gimė. Bet dabar jos tokios nuostabios, tik pažvelkite", - kalbėjo artima šeimos drauge Sandra Hernandes.
Iš oro uosto dvynės iš karto buvo nuvežtos tiesiai į privačią ligoninę, kur grupė neurochirurgų ir plastinių operacijų specialistų stebės jas mažiausiai savaitę. Gydytojai kol kas nerimauja, kaip mergaitės prisitaikys prie kalnų klimato, nes Gvatemalos miestas yra 1500 metrų aukštyje virš jūros lygio. Kol kas akivaizdu, kad vežti jas į tolimą gimtąjį kaimą būtų per didelė rizika. Dabar mergaitės kol kas negali vaikščioti, pačios jos negali nulaikyti savo galvų, sėdėti neprilaikomos. Būtina dar jas gydyti, stiprinti raumenis. Neurochirurgas Chorchė Lasarefas po operacijos sakė, kad po penkerių metų dvynės galės gyventi "normalų gyvenimą". Tiesa, Marija de Chesus yra stipresnė - ji jau pati palaiko galvą, gali apsiversti. Lėčiau atsigaunanti Marija Teresė taip pat mėgina kelti galvą, seka žvilgsniu judančius daiktus, žmones. Mergaitės Gvatemaloje mokysis kalbėti, atliks fizinę mankštą.
Visi džiaugiasi, kad jos nebeprikaustytos prie lovų, nebereikia lašinių, bet jų galvos liks sutvarstytos, nes nauja žaizdas dengianti oda dar tebegyja. Gimusios 2001 metų liepą, susijungusios galvomis mergaitės turėjo bendras kaukolės venas, bet jų smegenys buvo atskiros ir veikė savarankiškai.
"Dabar jų smegenys turi laipsniškai priprasti prie naujos realybės, kai jos tapo nepriklausomos asmenybės", - sakė Ch. Lasarefas.
Siamo dvyniai gimsta kartą iš milijono gimimų. Per pastaruosius dešimt metų operuotos tik penkios poros, sėkmė buvo permaininga.

Reuters-dpa-ELTA
EPA-ELTA nuotraukos

© 2003"XXI amžius"