Sektų pastangos klonuoti žmones atskleidė naujus pavojus žmonijos ateičiai

Kūdikį klonavusios firmos "Clonaid" mokslinė vadovė dr. Brižit Buaseljė

Iš Prancūzijos kilęs kanadietis, pasivadinęs Raeliu (dešinėje), Seule gyrė žmogaus dauginimo genetiniu būdu - klonavimo perspektyvas. Greta jo - raelitų atstovė Pietų Korėjoje Kim Džin Hai EPA-ELTA nuotraukos

„Brutalaus mentaliteto išraiška, neturinti jokių etinių bei žmogiškų pagrindų“ - tokiais griežtais žodžiais Vatikane paskelbtame pareiškime buvo sutikti 2002-ųjų gruodžio pabaigoje ir sausio pradžioje pasirodę pranešimai apie neva pirmųjų klonuotų kūdikių gimimą. Pareiškime taip pat pabrėžta, kad tie pranešimai, nors kol kas nepatvirtinti jokiais įrodymais, jau „sukėlė didžiosios daugumos tarptautinės mokslininkų bendruomenės skepticizmą bei moralinį pasmerkimą“. Kaip nurodė Popiežiškosios mokslų akademijos viceprezidentas, bioetikos ekspertas vyskupas Elijus Sgrečias, siekimas klonuoti žmones (iki tol vykdyti panašūs eksperimentai su gyvūnais 95 proc. buvo nesėkmingi: vaisius žuvo dar negimęs arba buvo didelių deformacijų vėlesniu augimo laikotarpiu) yra iš esmės nusikalstamas veiksmas, turintis kelti susirūpinimą visiems žmonėms. „Atėjo laikas žmonijai gintis, ir tam reikia pasitelkti efektyvius įstatymus bei griežtas teisines bausmes“, -sakė vyskupas E.Sgrečias.
Vatikano bioetikos ekspertai ne kartą yra pasmerkę pastangas klonuoti žmogaus embrionus, pažymėdami, jog šis procesas kiekvienu atveju pažeidžia individo orumą, ir todėl ši prokreacijos technologija yra neleistina. Atskiro asmens genetinius bruožus bandant suteikti naujam individui klonavimo būdu siekiama dirbtinai „pagaminti“ asmenį pagal kito žmogaus panašumą, o ne pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Taip pat ir vadinamasis terapinis žmogaus embrionų klonavimas, norint gauti kamieninių ląstelių, kurios naudojamos tyrimams dėl savo neva galimo panaudojimo gydant sunkias ligas, yra moraliniu ir teisniu požiūriu neleistinas, nes ir čia sukurti embrionai - žmogiškų būtybių gemalai - yra negailestingai sunaikinami.
Beje, mokslininkai ir politikai vis ginčijasi dėl galimybės leisti terapinį klonavimą, bet kartu uždrausti žmogaus embrionų reprodukcinį klonavimą. (O juk abiem atvejais pirminis procesas yra toks pat: ląstelės branduolys yra perkeliamas į kiaušinėlį, paskui cheminiais preparatais arba elektromagnetiniu lauku stengiamasi paveikti taip, kad prasidėtų embriono ląstelių tolesnis savaiminis dalijimasis.) Šių veikėjų tvirtos nuomonės nebuvimas sąlygojo tai, kad, nepaisant visų Šventojo Sosto atstovų paraginimų, iki šiol nėra pasaulinio masto tarptautinės teisės aktų, galinčių efektyviai užkirsti kelią tokiems piktnaudžiavimams. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, reprodukcinis klonavimas yra uždraustas, tačiau leidžiamas terapinis klonavimas. Panašaus dokumento projektas, draudžiantis reprodukcinį klonavimą, turėtų būti pristatytas 2003 metų Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos sesijai, vyksiančiai rudenį.
Pastebėtina, kad žinią apie pirmųjų pasaulyje klonuotų kūdikių gimimą (kaip minėta, ši žinia daugumos ekspertų buvo sutikta skeptiškai) paskelbė ne kokia nors solidi mokslinė įstaiga, bet Bahamų salose 1997 metais įkurta „Clonaid“ firma, kurios steigėja yra seksualiniu palaidumu išgarsėjusi sekta. Šios sektos dvasinis vadovas - pranašu Raeliu pasivadinęs nevykėlis, 56 metų prancūzų žurnalistas Klodas Vorilonas. Iš septintame ir aštuntame dešimtmečiais buvusios populiarios mokslinės fantastikos literatūros apie vadinamuosius NSO (neatpažintas skraidantis objektas) jis sukonstravo pseudoreliginę teoriją. Pagal jį, žmoniją prieš daugelį tūkstančių metų sukūrė į Žemę iš kitų planetų atskridusios kažkokios būtybės ir sukūrė būtent klonavimo būdu.
Tokios „ateistinės religijos“, nepripažįstančios Dievo ir antgamtinių jėgų, išpažinėjai be jokių užuolankų skelbia, kad jų pagrindinis priešas yra Katalikų Bažnyčia bei jos moralinis mokymas. „Viskam, kam prieštarauja Popiežius, aš teikiu paramą, - yra pasakęs K.Vorilonas. - Katalikų Bažnyčia yra didžiausias žmogaus prigimties priešas“. Kaip realistai supranta šią „prigimtį“, gerai žinoma iš jų nuolatinių prezervatyvų dalijimo akcijų, rengiamų prie Kanados katalikiškų mokyklų. Kanados prancūziškoje Kvebeko provincijoje jie net įkūrė savo centrą. Kaip žinoma, raelitų bendruomenėse rengiami „jausminės“ meditacijos seansai dažniausiai yra užbaigiami nevaržomomis orgijomis, kokios buvo būdingos „1968-ųjų kartos“ atstovams.
Labai simboliška, kad, kai pirma klonuota mergaitė Ieva gimė 31 metų amerikietei antrąją Kalėdų dieną, jau sausio pradžioje „Clonaid“ firmos pastangomis neva gimė ir antras klonuotas kūdikis. Jis gimė ne kam kitam, bet pažangiųjų moterų - lesbiečių „šeimai“ iš pažangiosios Olandijos. (Šios šalies „pažangumas“ pirmiausia žinomas tuo, kad joje pirmą kartą Vakarų Europoje buvo legalizuoti abortai, o prieš porą metų - ir eutanazija, į kurią ten turi teisę netgi dvylikamečiai ligoniai.) Būtent į tokias „pažangias“ seksualines mažumas, matyt, bus pirmiausia orientuojamasi kol kas pogrindinėje „Clonaid“ klonavimo veikloje. Beje, tai didelis biznis, nes kūdikio klonavimo kaina, kai kuriais vertinimais, siekia pusę milijono dolerių, taigi verta rizikuoti, ypač jeigu nevaržo jokie moraliniai stabdžiai.
Tačiau K.Vorilonui, pranašui Raeliui, mažoji Ieva- tik pirmasis etapas, o kitas, kuris, jo manymu, netruks ateiti, - tai pagreitintas ląstelių dauginimasis, kuris leis sukurti suaugusį kloną per keletą valandų. Raelis tikisi, kad po dvidešimties metų mokslas įgalins suaugusio žmogaus smegenis „persodinti“ jo jaunam klonui, o tai atvers kelią į amžiną gyvenimą… „Tie, kuriuos mes sukursime, bus laikomi dievais“, - pareiškė Raelis praėjusių metų pabaigoje vienam JAV žurnalui. 1977 metais išleistoje savo trečioje knygoje, išraiškingai pavadintoje „Genijokratija“, sektos vadovas pateikia savo politinį projektą, pagal kurį pasaulį turi valdyti vyriausybė, sudaryta iš „klonuotų genijų“.
Čia iš esmės kalbama apie elitinę, eugenika pagrįstą antidemokratinę teoriją, pagal kurią balso teisė turi būti suteikta tik protingiausiems. Renkami gali būti tik genijai, tai yra apie 0,5 proc. visų gyventojų. Pagal Raelį, kiekvieno žmogaus intelektualinis koeficientas turi būti įrašytas į asmens dokumentus - kad būtų aišku, su kokio mąstymo lygio tipu turi reikalą. „Genijai“ turi vengti kompanijos su kvailiais ir debilais! „Ar ne absurdas stebėti sukvailėjusius senukus, einančius prie balsavimo urnos?“, - rašo jis savo „Genijokratijoje“. Ir toliau prideda: „Su nuostaba vis dar galima matyti, kaip protiškai atsilikusiais ir invalidais dabar daugiau rūpinamasi nei talentais apdovanotais žmonėmis, kuriems esama švietimo sistema nėra pakankamai pritaikyta“. (Pats K.Vorilonas taip ir neįgijo aukštojo išsilavinimo, o iš universiteto, kuriame mokėsi, buvo pašalintas.)
Nėra ko stebėtis, kad pernai Prancūzijoje vykusiuose prezidento rinkimuose Raelis savo tėvynainius ragino balsuoti už radikalųjį Žaną Mari Le Peną. Jo manymu, Ž.Le Peno išrinkimas galėjo atvesti į revoliuciją, kuri savo ruožtu žmones būtų paskatinusi pakeisti „laukinę demokratiją“ į genijokratiją. Tokia keista filosofija daugeliui galėtų sukelti tik šypseną, jeigu ne vis didėjantis jos šalininkų skaičius (teigiama, kad pasaulyje yra apie 55 tūkst. raelitų). Jie dabartinės sekuliarizacijos ir dvasinės tuštumos sąlygomis gali lengvai pasiduoti raginimams džiaugtis „linksmo ir nevaržomo gyvenimo“ iliuzijomis bei kosminių skrydžių epochai „gana logiška“ gyvybės atsiradimo koncepcija.
Tačiau raelitų pastangas klonuoti žmones, - neminint visų mokslinių tokių veiksmų beprasmiškumo vertinimų, - galima laikyti kaip nusikalstama veikla. Ne veltui žydų kilmės Paryžiaus arkivyskupas kardinolas Žanas Mari Liustižė, kurio motina žuvo Aušvico nacių mirties lageryje, žmonių klonavimo bandymus prilygino Trečiajame reiche vykdytiems eugenikos eksperimentams. Tai atskleidžia daliai visuomenės būdingus tam tikro liguistumo ar tiesiog beprotybės bruožus, kurie net kelia grėsmę žmonijos ateičiai ir ragina imtis neatidėliotinų veiksmų, kad šie proveržiai būtų laiku sustabdyti. Juk, kaip minėta, čia kalbama ne tik apie kažkieno abejotinos moralinės vertės finansinius interesus, bet ir apie totalitariniu išskirtinumu grindžiamas ideologijas, iš kurių taip sunkiai vadavosi visuomenė XX amžiuje. Pagaliau kaip ypač aktualus vėl iškyla Bažnyčios mokymas apie „absoliučių etinių ribų“ svarbą šiuolaikinėms biotechnologijoms, kad būtų apginta žmogaus gyvybė ir orumas.

Mindaugas BUIKA

© 2003"XXI amžius"