„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.1 (38)

2004-iųjų sausio 16 d.


PRIEDAI


 

Kanoninės sankcijos gyvybės neginantiems politikams

Mindaugas BUIKA

Arkivyskupas Raimondas Berkas

Arkivyskupas Raimondas Berkas gimė 1948 m. birželio 30 d. Ričlendo miestelyje, Viskonsinio valstijoje. Buvo jauniausias vaikas iš šešis vaikus turėjusioje katalikų šeimoje. Baigęs vidurinę mokyklą, studijavo La Kroso Šv.Kryžiaus kunigų seminarijoje (1966-1968), vėliau – Amerikos katalikų universitete Vašingtone (1968-1971) ir pagaliau Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje (1971-1975), kur 1975 m. birželio 29 d. Šv.Petro bazilikoje popiežius Paulius VI jam suteikė kunigystės šventimus.

Grįžęs į Jungtines Valstijas, jis dirbo vikaru La Kroso Šv.Juozapo darbininko katedroje, dėstė vietinėje Šv.Tomo Akviniečio katalikų gimnazijoje. 1980 metais vėl išvyko į Romą, kur Grigaliaus universitete rengė kanoninės teisės disertaciją. Baigęs šias studijas, 1984 metais buvo paskirtas La Kroso vyskupijos kurijos vicekancleriu. 1989-aisiais popiežius Jonas Paulius II pašaukė dirbti į Vatikaną aukščiausiajame bažnytiniame tribunole – Apaštalinėje Signatūroje. Kartu jis dėstė jurisprudenciją Popiežiškajame Grigaliaus universitete. 1993 metais jam suteiktas garbės prelato titulas.

Popiežius Jonas Paulius II prelatą R.Berką 1994 m. gruodžio 10 d. nominavo La Kroso vyskupu ir vadovavo jo konsekravimui 1995-ųjų sausio 6 d. Vyskupas R.Berkas 2003 m. gruodžio 2 d. buvo paskirtas St.Luiso arkivyskupu ir po dešimties dienų, 2004 m. sausio 26 d., įvyks jo inauguracija į šias apaštalines pareigas. Ta proga paskelbtame pareiškime naujasis arkivyskupas R.Berkas pažymėjo, kad jo svarbiausias uždavinys „perdėtai sekuliarizuotoje ir vilties pritrūkusioje visuomenėje – skelbti Kristaus ir Jo Bažnyčios mokymą, kuris yra garantuotas mūsų vilties pagrindas“.

 

Netrukus prasidedančiame 2004 metų Jungtinių Valstijų prezidento, parlamento ir savivaldybių rinkimų kampanijos maratone (nors patys rinkimai vyks lapkričio mėnesį, tačiau rinkimų kampanija pamažu jau įsibėgėja) šalies katalikų vyskupai stengiasi mobilizuoti tikinčiuosius rinkėjus, kad jie vertintų kandidatų moralines savybes bei politines nuostatas, ypač pabrėždami gyvybės gynimo prioritetus. Dar gruodžio pradžioje JAV vyskupų konferencija paskelbė išsamų priešrinkiminį dokumentą „Apie katalikų politinę atsakomybę“, kuris neseniai buvo apžvelgtas „XXI amžiuje“.

Taip pat ir atskirų amerikiečių diecezijų ganytojai publikuoja savo pareiškimus bei ganytojiškus laiškus rinkimų tema, kuriuose, ypač pasiremdami 2002 metų lapkritį išleistu Vatikano dokumentu (doktrinine nota) „Dėl katalikų dalyvavimo politiniame gyvenime kai kurių klausimų“, stengiasi priminti Bažnyčios mokymą apie bendrojo gėrio siekimo politikoje uždavinius. Plataus dėmesio susilaukė sausio 8 dieną paskelbtas La Kroso (Viskonsinio valstija) vyskupo Raimondo Berko apaštalinis laiškas „Dėl žmogiškosios gyvybės orumo ir pilietinės atsakomybės“. Svarbu pastebėti, jog kartu su šiuo dokumentu vyskupas R.Berkas (jis popiežiaus Jono Pauliaus II jau paskirtas didesnės diecezijos – St. Luiso (Misurio valstija) – arkivyskupu ir į naujas pareigas bus inauguruotas sausio 26 dieną) taip pat paskelbė savo kanoninį dekretą, kurio diecezijoje gyvenantiems įstatymų leidėjams katalikams, jeigu jie remia abortą ir eutanaziją, neleidžiama priimti Komunijos. Pastarųjų metų laikotarpiu tai jau trečias JAV Katalikų Bažnyčios hierarchas, kuris imasi tokios drausminančios iniciatyvos prieš politikus, neginančius žmogaus gyvybės nuo prasidėjimo iki natūralios mirties.

Savo apaštaliniame laiške apgailestaudamas dėl daugelio katalikų klaidingai suprasto vadinamojo „Bažnyčios ir valstybės atskyrimo“ principo, - tarsi Dievo Žodžio negalima taikyti politiniame gyvenime, - arkivyskupas R.Berkas taip pat kaltina laicistinę žiniasklaidą, kuri formuoja „sekimo minia“ laikysenos standartus. Tuo tarpu katalikai turi ne tik teisę, bet ir pareigą savo politinius vertinimus ir sprendimus paremti tikėjimo mokymu, „ypač kalbant apie prigimtinį moralės įstatymą, kad kūrinijoje būtų įtvirtinta Dievo tvarka“. Ganytojas priminė, kaip žymus žmogaus teisių gynėjas protestantų pastorius Martinas Liuteris Kingas, patvirtindamas pilietinio nepaklusnumo amoraliems įstatymams galimybę, rėmėsi katalikų teologo šv.Tomo Akviniečio mokymu.
Arkivyskupas R.Berkas pastebi tam tikrą paradoksą, jog daugelis net ir nekatalikų supranta ir palaiko Katalikų Bažnyčios mokymą dėl vargšų ir marginalizuotųjų gynimo, tačiau prieštarauja gynimui nuo aborto nekaltos ir bejėgės žmogiškos gyvybės, esančios motinos įsčiose. Taip pat pasisakoma prieš mirties bausmės taikymą, tačiau palaikoma eutanazija. Tai yra akivaizdus ir pavojingas nenuoseklumas, nes „visi raginimai apie žmogaus teisių įtvirtinimą bus iliuzijos, jeigu vyks nuolatiniai išpuoliai prieš pačią teisę gyventi“, pabrėžiama ganytojiškame laiške. Katalikų Bažnyčios mokymas įpareigoja ginti „visą“ žmogaus gyvybę, todėl abortui pasmerkti negimę kūdikiai ir „gailestingai žmogžudystei“ pasmerkti ligoniai turi būti priimti ir saugomi kaip žmonių šeimos broliai ir seserys.

Ši nuostata ypač saisto katalikų politikų ir pirmiausia įstatymų leidėjų veiklą. Arkivyskupas R. Berkas primena 1998 metais JAV episkopato paskelbtą dokumentą „Gyventi pagal Gyvybės evangeliją“, kuriame sakoma, jog žmogaus orumą palaikanti politika turi labai atsakingai spręsti rasizmo, skurdo, bado, darbo, švietimo, būsto, sveikatos apsaugos problemas. Tačiau „teisingai“ sprendžianti šiuos reikalus politika niekada negalės pateisinti to blogio, kuris iškils, jeigu dėl tos pačios politikos vyks išpuoliai prieš nekaltą žmogišką gyvybę, pavyzdžiui, įteisinant abortus ar eutanaziją. Čia išryškėja ypatinga katalikų parlamentarų atsakomybė, kurie, anot minėto Vatikano dokumento, „yra aiškiai įpareigoti priešintis bet kokiam įstatymui, įteisinančiam išpuolį prieš žmogaus gyvybę. Jie, kaip ir kiekvienas katalikas, negali skatinti tokių įstatymų arba balsuoti už juos“.

Arkivyskupas R.Berkas pripažįsta, jog katalikai dažnai legalų abortų įstatymo rėmimą teisina tuo, kad jie atstovauja savo rinkėjams, o jų „dauguma“ to nori. Tačiau politinio konsensuso pagrindu negalima ginti neteisingų įstatymų. Juk, pavyzdžiui, juodaodžius amerikiečius diskriminavę įstatymai negalėjo būti laikomi „teisingais“ dėl to, kad juos rėmė dauguma gyventojų. „Katalikai politikai privalo siekti, kad būtų pakeisti arba atšaukti neteisingi įstatymai, net jeigu elektorato dauguma juos remia“, - pabrėžia arkivyskupas savo laiške. Jis taip pat pastebi, kad yra nemažai katalikų politikų, kurie, „pasitelkdami įstatymus, uoliai stengiasi įgyvendinti Gyvybės evangeliją, tačiau daugelis šią savo pareigą sukompromitavo“. Toks jų elgesys, kai nesilaikoma Bažnyčios mokymo apie gyvybės nepažeidžiamumą, yra skandalingas, darantis neigiamą įtaką jų pačių ir kitų dvasinei gerovei.

Tą pačią dieną kartu su apaštaliniu laišku paskelbtame kanoniniame dekrete (abu dokumentai datuoti 2003 m. lapkričio 23 d. , per Kristaus Karaliaus šventę, kai arkivyskupas R.Berkas dar buvo La Kroso diecezijos ordinaras) pažymima, jog katalikas įstatymų leidėjas, kuris palaiko aborto arba eutanazijos legalumą „žinodamas Bažnyčios mokymą, padaro sunkią nuodėmę...“ Pagal Bažnyčios kanonų teisę asmuo, padaręs sunkią nuodėmę, be atgailos negali būti prileidžiamas prie Komunijos. Pasiremdamas šia 915 kanono nuostata, arkivyskupas R.Berkas savo dekrete patvirtina, kad „katalikai įstatymų leidėjai, kurie yra La Kroso vyskupijos tikinčiųjų bendruomenės nariai ir kurie toliau remia abortą arba eutanaziją, negali priimti šventosios Komunijos“ tol, kol viešai neatšauks šios pragaištingos praktikos rėmimo. Ganytojas taip pat paragino vyskupijos tikinčiuosius melstis už šiuos politikus, kad Šventosios Dvasios pagalba ir vadovavimu būtų atvertos jų širdys. „Tada žmogaus gyvybė vėl galės būti ginama ir palaikoma visais įmanomais būdais, ir šie įstatymų leidėjai vėl galės priimti šventąją Komuniją“, - teigia ganytojas.

Kaip rašo La Kroso vyskupijos katalikų laikraščio „Catholic Times“ redaktorius Denas Rosinis, šios griežtos ganytojo sankcijos politikams nebuvo paskelbtas iš karto. Gruodžio mėnesį spaudoje pasirodė žinių, kad arkivyskupas R.Berkas pasiuntė trims diecezijoje gyvenantiems politikams privačius laiškus, kuriuose perspėjo juos dėl balsavimo už žmogaus gyvybę neginančius įstatymus Kongrese dvasinių pasekmių. Tačiau nė vienas iš šių politikų (arkivyskupas nenorėjo pasakyti, kas yra tie politikai, tačiau sekuliarioji spauda paskelbė dvi pavardes – tai liberaliai demokratų partijai priklausantys senatorė Džulija Lasa ir kongresmenas Deividas Obėjus) nepriėmė ganytojo kvietimo asmeniškai susitikti ir aptarti gyvybės gynimo klausimus. Jie tik atsiuntė arkivyskupui R.Berkui laiškus, kuriuose nurodė, jog savo liberalių pozicijų aborto ir eutanazijos atžvilgiu nepakeitė.

Po šių laiškų tapo aišku, kad minėti katalikai politikai nenori savo elgesio derinti su Bažnyčios mokymu, aiškino arkivyskupas R.Berkas. Todėl ir iškilo poreikis skelbti dekretą dėl politiko kanoninio disciplinavimo, „kad tarp diecezijos tikinčiųjų nekiltų skandalas, manant, jog yra priimtina būti pamaldžiu kataliku ir tuo pat metu remti abortą“. Bažnyčios hierarchas taip pat pastebėjo, kad abiejų dokumentų - dekreto dėl kanoninių sankcijų ir apaštalinio laiško – paskelbimas vienu metu nebuvo atsitiktinis, nors laiškas „dėl katalikų pilietinės atsakomybės“ buvo rengtas ilgesnį laiką. „Aš, kaip vyskupas, supratau, kad daugeliui diecezijos žmonių iš tiesų nebeaiškus moralinių įstatymų ryšys su pilietiniais įstatymais, - teigė jis. – Todėl ir panorau parašyti ganytojišką laišką, kad tai būtų paaiškinta“.

Laiške arkivyskupas R.Berkas primena, kad žmogaus gyvybės orumo apsauga ir skatinimas yra visų piliečių, ne tik politikų, pareiga. „Mes turime pripažinti, kad gyvybės kultūros kūrimas prasideda mūsų namuose, mūsų šeimose. Tai prasideda nuo teisingo santuokinės jungties supratimo ir jos paskirties vaikų dovanai“, - rašo ganytojas. Jis pažymi, jog dažnai katalikai nesugeba su reikiama energija kovoti prieš abortus ir eutanaziją dėl to, kad jie sukompromituoja Bažnyčios mokymą apie santuokos prokreacinį tikslą naudodami dirbtines gimstamumo kontrolės priemones. „Jeigu mes norime ryžtingai veikti dėl Gyvybės evangelijos mūsų šeimose ir mūsų parapijose, turime tvirtai laikytis Bažnyčios mokymo dėl dirbtinės kontracepcijos nepriimtinumo ir kaip moralinę alternatyvą skatinti natūralų šeimos planavimą“, - pabrėžia arkivyskupas R.Berkas.

Savo ganytojiško laiško pabaigoje jis dar kartą primena, kad „Bažnyčios ir valstybės atskyrimas negali būti suprastas kaip tikėjimo atskyrimas nuo gyvenimo“. Popiežius Jonas Paulius II moko, kad pasauliečiai tikintieji, vykdydami savo misiją, turi veikti kaip „Bažnyčios nariai ir kaip žmonių visuomenės piliečiai“ („Christifideles Laici“). Todėl negali būti dviejų paralelinių gyvenimų ir egzistencijų: vieno, vadinamojo „pasaulietinio“ gyvenimo šeimoje, darbe, visuomeniniuose santykiuose, ir kito – „dvasinio“, su jo vertybėmis ir reikalavimais. Kaip moko II Vatikano Susirinkimas, pasauliečiai, „gerai atlikdami pagal Dievo valią savo pilietines pareigas, kasdieninėmis gyvenimo aplinkybėmis neturi prarasti vienybės su Kristumi, bet privalo ją stiprinti“ („Apostolicam Actuositatem“).

Siekiant vientisos katalikų egzistencijos, pasaulietiški reikalai, politiniai vertinimai ir sprendimai neturi būti atskirti nuo dvasinio gyvenimo reikalavimų, daro išvadą arkivyskupas R.Berkas. Jis pažymi, jog ši akivaizdi tiesa įgyja ypatingą reikšmę rodant pagarbą teisei gyventi, kuri yra visų kitų teisių pagrindas.

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija