Kanoninės sankcijos
gyvybės neginantiems politikams
Mindaugas BUIKA
|
Arkivyskupas Raimondas Berkas |
Arkivyskupas Raimondas Berkas
gimė 1948 m. birželio 30 d. Ričlendo miestelyje, Viskonsinio valstijoje.
Buvo jauniausias vaikas iš šešis vaikus turėjusioje katalikų šeimoje.
Baigęs vidurinę mokyklą, studijavo La Kroso Šv.Kryžiaus kunigų seminarijoje
(1966-1968), vėliau Amerikos katalikų universitete Vašingtone
(1968-1971) ir pagaliau Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje
(1971-1975), kur 1975 m. birželio 29 d. Šv.Petro bazilikoje popiežius
Paulius VI jam suteikė kunigystės šventimus.
Grįžęs į Jungtines Valstijas,
jis dirbo vikaru La Kroso Šv.Juozapo darbininko katedroje, dėstė
vietinėje Šv.Tomo Akviniečio katalikų gimnazijoje. 1980 metais vėl
išvyko į Romą, kur Grigaliaus universitete rengė kanoninės teisės
disertaciją. Baigęs šias studijas, 1984 metais buvo paskirtas La
Kroso vyskupijos kurijos vicekancleriu. 1989-aisiais popiežius Jonas
Paulius II pašaukė dirbti į Vatikaną aukščiausiajame bažnytiniame
tribunole Apaštalinėje Signatūroje. Kartu jis dėstė jurisprudenciją
Popiežiškajame Grigaliaus universitete. 1993 metais jam suteiktas
garbės prelato titulas.
Popiežius Jonas Paulius II prelatą
R.Berką 1994 m. gruodžio 10 d. nominavo La Kroso vyskupu ir vadovavo
jo konsekravimui 1995-ųjų sausio 6 d. Vyskupas R.Berkas 2003 m.
gruodžio 2 d. buvo paskirtas St.Luiso arkivyskupu ir po dešimties
dienų, 2004 m. sausio 26 d., įvyks jo inauguracija į šias apaštalines
pareigas. Ta proga paskelbtame pareiškime naujasis arkivyskupas
R.Berkas pažymėjo, kad jo svarbiausias uždavinys perdėtai sekuliarizuotoje
ir vilties pritrūkusioje visuomenėje skelbti Kristaus ir Jo Bažnyčios
mokymą, kuris yra garantuotas mūsų vilties pagrindas.
Netrukus prasidedančiame 2004 metų
Jungtinių Valstijų prezidento, parlamento ir savivaldybių rinkimų
kampanijos maratone (nors patys rinkimai vyks lapkričio mėnesį,
tačiau rinkimų kampanija pamažu jau įsibėgėja) šalies katalikų vyskupai
stengiasi mobilizuoti tikinčiuosius rinkėjus, kad jie vertintų kandidatų
moralines savybes bei politines nuostatas, ypač pabrėždami gyvybės
gynimo prioritetus. Dar gruodžio pradžioje JAV vyskupų konferencija
paskelbė išsamų priešrinkiminį dokumentą Apie katalikų politinę
atsakomybę, kuris neseniai buvo apžvelgtas XXI amžiuje.
Taip pat ir atskirų amerikiečių
diecezijų ganytojai publikuoja savo pareiškimus bei ganytojiškus
laiškus rinkimų tema, kuriuose, ypač pasiremdami 2002 metų lapkritį
išleistu Vatikano dokumentu (doktrinine nota) Dėl katalikų dalyvavimo
politiniame gyvenime kai kurių klausimų, stengiasi priminti Bažnyčios
mokymą apie bendrojo gėrio siekimo politikoje uždavinius. Plataus
dėmesio susilaukė sausio 8 dieną paskelbtas La Kroso (Viskonsinio
valstija) vyskupo Raimondo Berko apaštalinis laiškas Dėl žmogiškosios
gyvybės orumo ir pilietinės atsakomybės. Svarbu pastebėti, jog
kartu su šiuo dokumentu vyskupas R.Berkas (jis popiežiaus Jono Pauliaus
II jau paskirtas didesnės diecezijos St. Luiso (Misurio valstija)
arkivyskupu ir į naujas pareigas bus inauguruotas sausio 26 dieną)
taip pat paskelbė savo kanoninį dekretą, kurio diecezijoje gyvenantiems
įstatymų leidėjams katalikams, jeigu jie remia abortą ir eutanaziją,
neleidžiama priimti Komunijos. Pastarųjų metų laikotarpiu tai jau
trečias JAV Katalikų Bažnyčios hierarchas, kuris imasi tokios drausminančios
iniciatyvos prieš politikus, neginančius žmogaus gyvybės nuo prasidėjimo
iki natūralios mirties.
Savo apaštaliniame laiške apgailestaudamas
dėl daugelio katalikų klaidingai suprasto vadinamojo Bažnyčios
ir valstybės atskyrimo principo, - tarsi Dievo Žodžio negalima
taikyti politiniame gyvenime, - arkivyskupas R.Berkas taip pat kaltina
laicistinę žiniasklaidą, kuri formuoja sekimo minia laikysenos
standartus. Tuo tarpu katalikai turi ne tik teisę, bet ir pareigą
savo politinius vertinimus ir sprendimus paremti tikėjimo mokymu,
ypač kalbant apie prigimtinį moralės įstatymą, kad kūrinijoje būtų
įtvirtinta Dievo tvarka. Ganytojas priminė, kaip žymus žmogaus
teisių gynėjas protestantų pastorius Martinas Liuteris Kingas, patvirtindamas
pilietinio nepaklusnumo amoraliems įstatymams galimybę, rėmėsi katalikų
teologo šv.Tomo Akviniečio mokymu.
Arkivyskupas R.Berkas pastebi tam tikrą paradoksą, jog daugelis
net ir nekatalikų supranta ir palaiko Katalikų Bažnyčios mokymą
dėl vargšų ir marginalizuotųjų gynimo, tačiau prieštarauja gynimui
nuo aborto nekaltos ir bejėgės žmogiškos gyvybės, esančios motinos
įsčiose. Taip pat pasisakoma prieš mirties bausmės taikymą, tačiau
palaikoma eutanazija. Tai yra akivaizdus ir pavojingas nenuoseklumas,
nes visi raginimai apie žmogaus teisių įtvirtinimą bus iliuzijos,
jeigu vyks nuolatiniai išpuoliai prieš pačią teisę gyventi, pabrėžiama
ganytojiškame laiške. Katalikų Bažnyčios mokymas įpareigoja ginti
visą žmogaus gyvybę, todėl abortui pasmerkti negimę kūdikiai ir
gailestingai žmogžudystei pasmerkti ligoniai turi būti priimti
ir saugomi kaip žmonių šeimos broliai ir seserys.
Ši nuostata ypač saisto katalikų
politikų ir pirmiausia įstatymų leidėjų veiklą. Arkivyskupas R.
Berkas primena 1998 metais JAV episkopato paskelbtą dokumentą Gyventi
pagal Gyvybės evangeliją, kuriame sakoma, jog žmogaus orumą palaikanti
politika turi labai atsakingai spręsti rasizmo, skurdo, bado, darbo,
švietimo, būsto, sveikatos apsaugos problemas. Tačiau teisingai
sprendžianti šiuos reikalus politika niekada negalės pateisinti
to blogio, kuris iškils, jeigu dėl tos pačios politikos vyks išpuoliai
prieš nekaltą žmogišką gyvybę, pavyzdžiui, įteisinant abortus ar
eutanaziją. Čia išryškėja ypatinga katalikų parlamentarų atsakomybė,
kurie, anot minėto Vatikano dokumento, yra aiškiai įpareigoti priešintis
bet kokiam įstatymui, įteisinančiam išpuolį prieš žmogaus gyvybę.
Jie, kaip ir kiekvienas katalikas, negali skatinti tokių įstatymų
arba balsuoti už juos.
Arkivyskupas R.Berkas pripažįsta,
jog katalikai dažnai legalų abortų įstatymo rėmimą teisina tuo,
kad jie atstovauja savo rinkėjams, o jų dauguma to nori. Tačiau
politinio konsensuso pagrindu negalima ginti neteisingų įstatymų.
Juk, pavyzdžiui, juodaodžius amerikiečius diskriminavę įstatymai
negalėjo būti laikomi teisingais dėl to, kad juos rėmė dauguma
gyventojų. Katalikai politikai privalo siekti, kad būtų pakeisti
arba atšaukti neteisingi įstatymai, net jeigu elektorato dauguma
juos remia, - pabrėžia arkivyskupas savo laiške. Jis taip pat pastebi,
kad yra nemažai katalikų politikų, kurie, pasitelkdami įstatymus,
uoliai stengiasi įgyvendinti Gyvybės evangeliją, tačiau daugelis
šią savo pareigą sukompromitavo. Toks jų elgesys, kai nesilaikoma
Bažnyčios mokymo apie gyvybės nepažeidžiamumą, yra skandalingas,
darantis neigiamą įtaką jų pačių ir kitų dvasinei gerovei.
Tą pačią dieną kartu su apaštaliniu
laišku paskelbtame kanoniniame dekrete (abu dokumentai datuoti 2003
m. lapkričio 23 d. , per Kristaus Karaliaus šventę, kai arkivyskupas
R.Berkas dar buvo La Kroso diecezijos ordinaras) pažymima, jog katalikas
įstatymų leidėjas, kuris palaiko aborto arba eutanazijos legalumą
žinodamas Bažnyčios mokymą, padaro sunkią nuodėmę... Pagal Bažnyčios
kanonų teisę asmuo, padaręs sunkią nuodėmę, be atgailos negali būti
prileidžiamas prie Komunijos. Pasiremdamas šia 915 kanono nuostata,
arkivyskupas R.Berkas savo dekrete patvirtina, kad katalikai įstatymų
leidėjai, kurie yra La Kroso vyskupijos tikinčiųjų bendruomenės
nariai ir kurie toliau remia abortą arba eutanaziją, negali priimti
šventosios Komunijos tol, kol viešai neatšauks šios pragaištingos
praktikos rėmimo. Ganytojas taip pat paragino vyskupijos tikinčiuosius
melstis už šiuos politikus, kad Šventosios Dvasios pagalba ir vadovavimu
būtų atvertos jų širdys. Tada žmogaus gyvybė vėl galės būti ginama
ir palaikoma visais įmanomais būdais, ir šie įstatymų leidėjai vėl
galės priimti šventąją Komuniją, - teigia ganytojas.
Kaip rašo La Kroso vyskupijos katalikų
laikraščio Catholic Times redaktorius Denas Rosinis, šios griežtos
ganytojo sankcijos politikams nebuvo paskelbtas iš karto. Gruodžio
mėnesį spaudoje pasirodė žinių, kad arkivyskupas R.Berkas pasiuntė
trims diecezijoje gyvenantiems politikams privačius laiškus, kuriuose
perspėjo juos dėl balsavimo už žmogaus gyvybę neginančius įstatymus
Kongrese dvasinių pasekmių. Tačiau nė vienas iš šių politikų (arkivyskupas
nenorėjo pasakyti, kas yra tie politikai, tačiau sekuliarioji spauda
paskelbė dvi pavardes tai liberaliai demokratų partijai priklausantys
senatorė Džulija Lasa ir kongresmenas Deividas Obėjus) nepriėmė
ganytojo kvietimo asmeniškai susitikti ir aptarti gyvybės gynimo
klausimus. Jie tik atsiuntė arkivyskupui R.Berkui laiškus, kuriuose
nurodė, jog savo liberalių pozicijų aborto ir eutanazijos atžvilgiu
nepakeitė.
Po šių laiškų tapo aišku, kad minėti
katalikai politikai nenori savo elgesio derinti su Bažnyčios mokymu,
aiškino arkivyskupas R.Berkas. Todėl ir iškilo poreikis skelbti
dekretą dėl politiko kanoninio disciplinavimo, kad tarp diecezijos
tikinčiųjų nekiltų skandalas, manant, jog yra priimtina būti pamaldžiu
kataliku ir tuo pat metu remti abortą. Bažnyčios hierarchas taip
pat pastebėjo, kad abiejų dokumentų - dekreto dėl kanoninių sankcijų
ir apaštalinio laiško paskelbimas vienu metu nebuvo atsitiktinis,
nors laiškas dėl katalikų pilietinės atsakomybės buvo rengtas
ilgesnį laiką. Aš, kaip vyskupas, supratau, kad daugeliui diecezijos
žmonių iš tiesų nebeaiškus moralinių įstatymų ryšys su pilietiniais
įstatymais, - teigė jis. Todėl ir panorau parašyti ganytojišką
laišką, kad tai būtų paaiškinta.
Laike arkivyskupas R.Berkas primena,
kad žmogaus gyvybės orumo apsauga ir skatinimas yra visų piliečių,
ne tik politikų, pareiga. Mes turime pripažinti, kad gyvybės kultūros
kūrimas prasideda mūsų namuose, mūsų šeimose. Tai prasideda nuo
teisingo santuokinės jungties supratimo ir jos paskirties vaikų
dovanai, - rašo ganytojas. Jis pažymi, jog dažnai katalikai nesugeba
su reikiama energija kovoti prieš abortus ir eutanaziją dėl to,
kad jie sukompromituoja Bažnyčios mokymą apie santuokos prokreacinį
tikslą naudodami dirbtines gimstamumo kontrolės priemones. Jeigu
mes norime ryžtingai veikti dėl Gyvybės evangelijos mūsų šeimose
ir mūsų parapijose, turime tvirtai laikytis Bažnyčios mokymo dėl
dirbtinės kontracepcijos nepriimtinumo ir kaip moralinę alternatyvą
skatinti natūralų šeimos planavimą, - pabrėžia arkivyskupas R.Berkas.
Savo ganytojiško laiško pabaigoje
jis dar kartą primena, kad Bažnyčios ir valstybės atskyrimas negali
būti suprastas kaip tikėjimo atskyrimas nuo gyvenimo. Popiežius
Jonas Paulius II moko, kad pasauliečiai tikintieji, vykdydami savo
misiją, turi veikti kaip Bažnyčios nariai ir kaip žmonių visuomenės
piliečiai (Christifideles Laici). Todėl negali būti dviejų paralelinių
gyvenimų ir egzistencijų: vieno, vadinamojo pasaulietinio gyvenimo
šeimoje, darbe, visuomeniniuose santykiuose, ir kito dvasinio,
su jo vertybėmis ir reikalavimais. Kaip moko II Vatikano Susirinkimas,
pasauliečiai, gerai atlikdami pagal Dievo valią savo pilietines
pareigas, kasdieninėmis gyvenimo aplinkybėmis neturi prarasti vienybės
su Kristumi, bet privalo ją stiprinti (Apostolicam Actuositatem).
Siekiant vientisos katalikų egzistencijos,
pasaulietiški reikalai, politiniai vertinimai ir sprendimai neturi
būti atskirti nuo dvasinio gyvenimo reikalavimų, daro išvadą arkivyskupas
R.Berkas. Jis pažymi, jog ši akivaizdi tiesa įgyja ypatingą reikšmę
rodant pagarbą teisei gyventi, kuri yra visų kitų teisių pagrindas.
© 2003"XXI amžius"
|